- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-198-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00076-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- valstybės įmonės „ORO NAVIGACIJA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „EIKOS STATYBA“, uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Active Construction Management atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės valstybės įmonės „ORO NAVIGACIJA“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EIKOS STATYBA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“ (dabartinis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė Active Construction Management) dėl delspinigių priteisimo nutraukta patvirtinus taikos sutartį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „ORO NAVIGACIJA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EIKOS STATYBA“ ir bankrutuojančiai UAB „Irdaiva“ (dabartinis pavadinimas Active Construction Management UAB), prašydama priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai 809 777 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi šalių ginčas perduotas spręsti teisminei mediacijai. Mediatoriumi paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, teismo mediatorius Andžej Maciejevski. 2019 m. spalio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu nagrinėjamoje byloje buvo pateikta tarp ieškovės VĮ „ORO NAVIGACIJA“ ir atsakovės UAB „EIKOS STATYBA“ sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino 2019 m. spalio 24 d. tarp ieškovės VĮ „ORO NAVIGACIJA“ bei atsakovės UAB „EIKOS STATYBA“ sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, civilinę bylą e2-2531-340/2019 nutraukė ir grąžino ieškovei 5 286 Eur žyminį mokestį.
4. Nurodė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra teisinis pagrindas patvirtinti šią taikos sutartį. Šios teismo išvados nepaneigė ir ta aplinkybė, jog prašoma patvirtinti taikos sutartis sudaryta tik su viena iš atsakovių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimą reiškia abiem atsakovėms solidariai, išsprendus šį reikalavimą vienos atsakovės atžvilgiu, laikoma, kad šis reikalavimas išspręstas ir kitos atsakovės atžvilgiu. Kadangi taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dėl 175 000 Eur delspinigių sumokėjimo atsakovė UAB „EIKOS STATYBA“ jau yra įvykdžiusi, ieškovė nebeturi teisės reikalauti šios sumos ir iš kitos solidariosios atsakovės UAB „Irdaiva“ (dabartinis pavadinimas dabartinis pavadinimas Active Construction Management UAB). Taikos sutarties 4 punkte šalys numatė, kad „Ieškovas atsisako visų kitų Ieškinio reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kitų delspinigių sumų ir bylinėjimosi išlaidų (kurių klausimas neaptartas šioje Taikos sutartyje), galinčių kilti iš Sutarties vykdymo, priteisimo“. Vadovaudamasis šiuo Taikos sutarties punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė taip pat atsisakė ir visų kitų ieškinio reikalavimų abiejų atsakovių atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju kliūčių pateiktos taikos sutarties patvirtinimui nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė Active Construction Management UAB prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį. Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dviem atsakovėms, o taikos sutartis yra sudaryta su viena atsakove, kuri ją ir pasirašė. Active Construction Management UAB nedalyvavo derybose dėl taikos sutarties sąlygų ir jai taikos sutartis pateikta nebuvo. Patvirtinus taikos sutartį atsakovė Active Construction Management UAB nebetenka teisės ginčyti ieškovės priskaičiuotų delspinigių dydžio, nors skolos ieškovei nepripažįsta. Pažymėjo, kad atsakovė aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, į kurių atlyginimą atsakovė neteko teisės taikos sutartimi nustačius, kad kiekviena šalis padengs savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtinta taikos sutartimi yra užprogramuotas naujas ginčas, kadangi atsakovei UAB „EIKOS STATYBA“ įvykdžius solidariąją prievolę ieškovei, ji turės regreso teisę į atsakovę Active Construction Management UAB, kuri su ieškovės reikalavimais nesutinka. Taigi, tai neatitinka taikos sutarties esmės (taikos sutartimi turėtų būti užkertamas kelias kilti teisminiam ginčui ateityje).
Atsiliepimas
6. Ieškovė VĮ „ORO NAVIGACIJA“ pateikė atsiliepimą į atsakovės Active Construction Management UAB atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Nurodė, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Teismo posėdžio metu dalyvavo atsakovės atstovas, kuris nepareiškė prieštaravimo taikos sutarties patvirtinimui. Atskirajame skunde atsakovė nenurodo kaip taikos sutartis pažeidžia jos teises. Atsakovių solidari pareiga atsiskaityti su ieškove kilo iš Jungtinės veiklos sutarties. Taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dėl 175 000 Eur delspinigių sumokėjimo atsakovė UAB „EIKOS STATYBA“ jau yra įvykdžiusi, todėl ieškovė nebeturi teisės reikalauti šios sumos ir iš kitos solidariosios atsakovės Active Construction Management UAB. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą.
7. Atsakovė UAB „EIKOS STATYBA“ pateikė atsiliepimą į atsakovės Active Construction Management UAB atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Pažymėjo, kad nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2019 m. spalio 28 d. Taigi, nei teismo posėdžio metu, nei iki nurodytos datos apeliantė jokių prieštaravimų taikos sutarčiai nepareiškė. Šalys, įskaitant apeliantę, 7 mėnesius vykdė mediaciją. Jos metu visos šalys pasiekė susitarimą ir suderino taikos sutarties sąlygas. Vėliau apeliantė ėmė nesąžiningai delsti pasirašyti taikos sutartį. Iš viešos informacijos UAB „EIKOS STATYBA“ sužinojo, kad apeliantė pakeitė pavadinimą, o vėliau jos vadovas inicijavo bankroto procedūrą. Ieškovei pasirinkus ir sutarus su vienu solidariu skolininku (UAB „EIKOS STATYBA“), šis reikalavimas laikomas išspręstu ir kitos atsakovės (apeliantės) atžvilgiu. Tuo labiau, kad UAB „EIKOS STATYBA“ yra pilnai įvykdžiusi taikos sutartį, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti šios sumos iš apelianto. To paties posėdžio metu, kai buvo pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis, atsakovės Active Construction Management UAB atstovas nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
8. Active Construction Management UAB nemokumo administratorius V. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės Active Construction Management UAB atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą tenkinti visiškai – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Vadinasi, atsakovei šiuo metu įgijus naują teisinį statusą iš esmės svarbu yra peržiūrėti bylos dokumentus, susipažinti su bylos esme ir įvertinti jos reikšmę tiek kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu. Administratorius, susipažinęs su taikos sutarties sąlygomis, mano, kad ji nėra naudinga nei atsakovei Active Construction Management UAB, nei atsakovės kreditoriams. Atsakovė UAB „EIKOS STATYBA“ taikos sutartimi nustatytą sumą 175 000 Eur vienašališkai įskaitė su atsakovės Active Construction Management UAB reikalavimais. T. y. 2019 m. spalio 25 d. pranešimu Nr. S19-522 informavo Active Construction Management UAB, kad mažina atsakovės darbų dalies kainą 175 000 Eur suma pagal 2019 m. spalio 24 d. užsakovės VĮ „ORO NAVIGACIJA“ ir UAB „EIKOS STATYBA“ sudarytą taikos sutartį ir joje numatytus užsakovės nuostolius. Tai gi, taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė UAB „EIKOS STATYBA“ perkėlė vienai Active Construction Management UAB, nors pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ši taikos sutartis patvirtinta, nėra įsiteisėjus, nes apskųsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „EIKOS STATYBA“ pateikė šiuos dokumentus – 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio informacinę pažymą ir elektroninių laiškų kopijas.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo procesinis dokumentas nėra rašytinis įrodymas CPK 197 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai nėra dokumentas ar raštas, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, reikšmingas bylai, o tai yra teismo procesinis aktas, kuriame atsispindi teismo posėdžio eiga, dalyviai, teismo protokolinės nutartys ir pan. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atsiliepimu pateiktus dokumentus atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
13. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir vienos iš solidarių atsakovių, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Bylos šalims sudarant taikos sutartį pasiekiamas vienas iš civilinio proceso tikslų – atkuriama teisinė taika tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).
16. Taip pat pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas tvirtina taikos sutartį jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taikos sutartyje nurodoma, kad šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių skunde nepaneigė.
18. Kaip teisingai nurodė apeliantė, byloje esant keliems bendraatsakoviams (kai konstatuojamas privalomasis bendrininkavimas), taikos sutartis gali būti patvirtinama tik esant visų bendrininkų (bendraatsakovių) sutikimui. Ši taisyklė turi išimtį – sutikimas nėra būtinas, jei taikos sutartis su vienu iš bendraatsakovių patvirtinama neviršijant jo įsipareigojimų, t. y. taikos sutartimi atsakovas (skolininkas) atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti prievolę tik dėl jo įsipareigojimų dalies, šios neviršijant. Tokia išvada darytina pirmiau aptartas proceso teisės nuostatas (CPK 42 straipsnio 2 dalį, 44 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 2 dalį) aiškinant sistemiškai su materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis prievoles bei jų pabaigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IX skyrius), pagal kurias solidariosios prievolės kreditoriui neužkertamas kelias sudaryti taikos sutartį su vienu iš skolininkų.
19. Pagal bendrąsias nuostatas, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šia norma kreditoriui sukuriamos palankios sąlygos užsitikrinti prievolės įvykdymą, nes jam suteikiama teisė pasirinkti, iš kurio (-ių) skolininkų ir kokios skolos dalies ar jos visos reikalauti. Solidariosios prievolės kreditorius taip pat turi diskreciją atsisakyti reikalavimo vienam iš skolininkų (CK 6.23 straipsnio 1 dalis), atleisti skolininką nuo jo prievolės dalies vykdymo arba pareikšti, kad ji neegzistuoja (CK 6.129 straipsnis). Kai solidarusis skolininkas atleidžiamas nuo jo prievolės dalies vykdymo, šio skolininko prievolė baigiasi (CK 6.129 straipsnio 1 dalis), o kiti bendraskoliai atleidžiami nuo bendraskolio prievolės dalies vykdymo (CK 6.129 straipsnio 6 dalis).
20. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Šio principo pagrindu ginčo šalys turi teisę susitarti tiek dėl visų, tiek dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų taikaus išsprendimo, be to, esant procesiniam bendrininkavimui, kilęs ginčas gali būti išspręstas taikiai tiek tarp visų šalių, tiek atskirai tarp vieno iš kelių ieškovų ar atsakovų ir priešingos šalies / šalių. Nagrinėjamu atveju, taikos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir vienos iš atsakovių, o ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė tiek atsakovės, su kuria sudarė taikos sutartį atžvilgiu, tiek ir apeliantės atžvilgiu. Kaip teisingai nurodė UAB „EIKOS STATYBA“, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad apeliantė su taikos sutarties sąlygomis nesutiko. Net ir tuo atveju, jei taikos sutartis iš tiesų apeliantei buvo pateikta tik 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu, ji savo galimai pažeistą teisę galėjo ginti tiek posėdžio metu, tiek ir po jo, teikdama rašytinius paaiškinimus, prašydama taikos sutarties netvirtinti ir t. t.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau jau yra įvykdyta, todėl tolimesnis teisminis ginčas su apeliante būtų beprasmis. Pažymėtina ir tai, kad regreso teisė vienam iš solidarių skolininkų, įvykdžiusiam prievolę kreditoriui, yra garantuojama įstatymo. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis). Nurodytose teisės normose išdėstytos taisyklės, be kita ko, reiškia, kad skolininkas turi lygiai tokias pat gynybos priemones prieš naująjį kreditorių, kokias turėjo prieš pradinį. Nagrinėjamos bylos kontekste, tai reiškia, kad UAB „EIKOS STATYBA“ tapus apeliantės kreditoriumi, apeliantė gali naudoti tas pačias gynybos priemones, kaip ir prieš ieškovę. Taip pat solidarieji skolininkai, kurių vienas yra įvykdęs prievolę, gali tarpusavyje susitarti dėl tarpusavio atsiskaitymų, ir juos vykdyti kita tvarka, nei buvo nustatyta pradiniam kreditoriui.
22. Apeliantė pažymėjo, kad aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, į kurių atlyginimą neteko teisės, kadangi taikos sutarties šalys susitarė, jog kiekviena iš šalių padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
23. Pirma, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nenustatyta, kad apeliantė būtų teikusi pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Antra, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje sulygtas susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra susijęs su kitos atsakovės (apeliantės) teisėmis ir pareigomis, todėl apeliantė nepagrįstai mano, kad taikos sutarties pagrindu pirmosios instancijos teismas išsprendė ir apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi šiuo klausimu ginčijamoje nutartyje nėra pasisakyta.
24. Apeliantės nemokumo administratorius atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovė 2019 m. spalio 25 d. pranešimu Nr. S19-522 informavo Active Construction Management UAB, kad mažina atsakovės darbų dalies kainą 175 000 Eur suma pagal 2019 m. spalio 24 d. užsakovės VĮ „ORO NAVIGACIJA“ ir UAB „EIKOS STATYBA“ sudarytą taikos sutartį ir joje numatytus užsakovės nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamam klausimui dėl nutarties, kuria tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, pagrįstumo ir teisėtumo, nurodytos aplinkybės reikšmės neturi. Kaip jau minėta atgręžtinio reikalavimo teisė solidariam skolininkui yra garantuota įstatymo. Todėl UAB „EIKOS STATYBA“ turi teisę reikšti reikalavimą Active Construction Management UAB bankroto byloje, kurioje, kaip matyti iš LITEKO, dar nėra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Nemokumo administratorius, manydamas, kad atsakovės UAB „EIKOS STATYBA“ atliktas vienašalis įskaitymas prieštarauja bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių interesams, turi teisę kreiptis į teismą prašydamas pripažinti tokį įskaitymą negaliojančiu ir taikyti restituciją.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.