Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. birželio 13 d. apie 4.57 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiame kelio ruože nesuvaldė vairuojamo automobilio, trenkėsi į gatvės bortelius ir nuvažiavęs nuo kelio sustojo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gatvės borteliai. G. S. vairavo transporto priemonę neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. G. S. iš eismo įvykio pasišalino palikęs transporto priemonę. Tokiais veiksmais G. S. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus nusižengimus.

3. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo tarpu to paties ANK straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, padarytos žalos dydis yra esminis kriterijus tinkamam aptariamo nusižengimo kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį (jo 1 ar 2 dalį).

4. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

5. Nors teismui pateiktame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad G. S. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau pažymėtina, jog protokole nenurodytas nei padarytos žalos dydis, nei subjektas, kuriam ji buvo padaryta. Minėtų aplinkybių, susijusių su padaryta žala, jos dydžiu, nepatvirtina ir kita pateiktos bylos medžiaga.

6. Byloje AB „Kelių priežiūros“ atstovas dėl eismo įvykio metu apgadintų gatvės (kelio) bortelių neapklaustas, žala nėra įvertinta, nors G. S. veika kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

7. Be to, iš byloje esančio 2021 m. vasario 24 d. pareigūno S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad AB „Kelių priežiūrai“ nepateikus duomenų, kokio dydžio žala jiems padaryta, nurodyta, jog asmens padarytą veiką tikslinga perkvalifikuoti į veiką pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Tačiau veika neperkvalifikuota, administracinio nusižengimo protokolas nepatikslintas.

8. Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio nusižengimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nurodytų reikalavimų, nurodyti bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, užkertantys kelią tolesnei teisenai, dėl ko negalima spręsti asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės klausimo bei tinkamo nusižengimų kvalifikavimo. Teismas sprendžia, jog byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai tyrimui atlikti bei protokolo trūkumams pašalinti (635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje G. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.