Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-17 · Byla Nr. A2.6.-8675-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
A2.6.-8675-806/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07172-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
I. S.
Kategorijos
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8675-806/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07172-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S., jos atstovei pagal įgaliojimą S. A., vertėjai Olgai Macijauskienei, išnagrinėjusi I. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2016 m. gegužės 13 d., 23.15 val., Šešuolių g. Vilniuje, vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, reikalavimus. Šiais savo veiksmais ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.

Apklausta teisme I. S. parodė, kad buvo įvykis, gailisi, turėjo Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, jau turi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tuo momentu neturėjo.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-13, nuo 13.00 val. iki 01.00 val., kartu su vyr. patruliu V. K., tarnybiniu automobiliu „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus apskrityje. Apie 23.15 val., Šešuolių g., Vilniuje, sustabdė automobilį „Mazda Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja I. S. vairavo automobilį neturėdama šios teisės, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi. Vairuotoja su pažeidimu sutiko, gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad I. S., neturėdama Lietuvos Respublikoje patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, 2016-05-13 vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 punktą.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau tekste - ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau tekste - EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad I. S. turi 2015-10-01 išduotą leidimą gyventi Lietuvoje, gyvena Lietuvoje (gyvenamąją vietą deklaravo 2015-10-02), nuo 2015-06-01 dirba (duomenys neskelbtini), duomenų, kad I. S. būtų deklaravusi išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra. Dėl šios priežasties teigtina, kad I. S. atitinka aukščiau aptartą nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jos įgytas Baltarusijoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis. Dėl savo kaip nuolatinio gyventojo įgyto statuso Lietuvoje I. S. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jos teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, I. S. 2016-05-13 neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jos veiką teismas pripažįsta kaip atitinkančią teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjant bylą nustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda. Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį (pažeidėja vairuodama transporto priemonę sukėlė pavojų visuomenei), į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pažeidėja pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., padarė pirmą kartą, į gaunamas mažas pajamas, todėl I. S. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

I. S. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., ir skirti jai 289 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė