Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, Institucija) vyriausioji darbo inspektorė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl R. S. padarytų pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, kadangi, atliekant patikrinimą UAB „Ronida“ kavinėje „Tauringis“, esančioje duomenys neskelbiami, Vilniuje, nebuvo darbuotojų darbo grafiko už birželio, liepos mėnesius, be to, darbuotojos L. P. ir R. Sb. nepateikė darbo pažymėjimų, tuo R. S., būdamas UAB „Ronida“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. R. S. padaryto pažeidimo objektyvūs požymiai – 2007 m. birželio 21 d. atliekant patikrinimą jo vadovaujamoje UAB Ronida kavinėje „Tauringis“, nebuvo darbuotojų grafiko už birželio ir liepos mėnesius, be to, darbuotojos L. P. ir R. Sb. neturėjo darbo pažymėjimų. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 litų iki 5000 litų. Pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda – 50 litų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1 1396/2007, N17 103/2007).

Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę – pareiškėjo gailestį. Taip pat nustatyta, kad pažeidimas iš karto pašalintas. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sunkią R. S. materialinę padėtį (b. l. 11) bei į tai, kad pareiškėjas turi išlaikyti tiek dukrą, gimusią 2007 m. vasario 28 d. (b. l. 7), tiek sūnų, kuris yra neįgalus (b. l. 8-9). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas buvo tuoj pat pašalintas, pažeidimą padaręs asmuo dėl jo gailisi, todėl pagrįsta manyti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir skyrus mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą. Byloje pateikti įrodymai dėl R. S. finansinės padėties, leidžia daryti išvadą, kad net minimali 500 litų bauda sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes už tokio pobūdžio pažeidimą.

Dėl apeliacinio skundo padavimo termino teisėjų kolegija pažymi, kad ant voko, kuriame buvo siunčiamas apeliacinis skundas (b. l. 36) yra du antspaudai. Vienas iš jų su 2007 m. spalio 1 d. data, o kitas – 2007 m. rugsėjo 28 d. Remiantis AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto pateikta pažyma, vienareikšmiškos išvados, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus terminą, daryti negalima. Todėl kilusias abejones teismas turi spręsti apelianto naudai. Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.