Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-392-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
1S-392-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56144-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Algirdas Remeika, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-392-317/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56144-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria R. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Š. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 7 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,47 g miltelių ir 0,6 ml skysčio, kurių sudėtyje yra 0,1571 g narkotinės medžiagos – heroino, iš kurios 2019 m. rugpjūčio 7 d. apie 17.56 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, į vieną užlydytą bespalvės plastikinės plėvelės pakuotę supakuotų 0,104 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos – heroino, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, pardavė M. K., o kitą dalį – 0,366 g miltelių ir 0,6 ml skysčio, kurių sudėtyje yra 0,1261 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią R. Š. laikė neteisėtai, 2019 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.40 val. kratos metu R. Š. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), jo paties savanoriškai nurodytose vietose, policijos pareigūnai rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. R. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, motyvuojant tuo, kad, būdamas laisvėje, jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, R. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. Kaltinamajam paskirto suėmimo terminas buvo tęsiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. bei 2020 m. vasario 6 d. nutartimis nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. Paskutinį kartą R. Š. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 6 d.

3. Kaltinamasis R. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

3.1. Skunde kaltinamasis nesutinka su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. R. Š. teigimu, jis negali daryti jokio poveikio tyrimui, kadangi byla jau yra perduota nagrinėti teismui. Be to, jis tiek sulaikymo metu, tiek apklausiamas vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose pripažino savo kaltę, sutiko su bylos nagrinėjimu pagreitinto proceso tvarka.

3.2. Skunde kaltinamasis pažymi ir tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, registruotas Užimtumo tarnyboje, niekada nesislėpė nuo teismo ir nesiruošia niekur bėgti.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. skundas atmetamas

5. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (ir pratęsiamas jų taikymo terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog R. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme. Tai paties kaltinamojo R. Š., kito kaltinamojo – M. K. bei liudytojo P. M. parodymai, taip pat kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys.

6. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Be to, ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). R. Š. kaltinamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tokia baudžiamajame įstatyme nustatyta sankcija šiuo atveju leidžia taikyti suėmimą R. Š., nustačius, jog tam yra ir baudžiamojo proceso įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai.

7. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suėmimo pagrindu yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis): 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad suėmimo pagrindu, be jau minėtųjų, taip pat yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio – žemesnės instancijos teismas suėmimo terminą R. Š. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9.1. Kaip jau minėta, R. Š. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali būti paskirta tik pati griežčiausia savo rūšimi bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, visgi, jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teisėjų kolegijos manymu, tokios aplinkybės šiuo atveju egzistuoja, kadangi kaltinamasis su Lietuvos Respublika nėra siejamas stipriais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, be to, turi ryšių užsienio valstybėje. Nors R. Š. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei du nepilnamečius vaikus, tačiau jis yra išsituokęs ir tiek su buvusia sutuoktine, tiek su savo vaikais, jis negyvena. Duomenų apie jo glaudų bendravimą su šiais asmenimis, byloje taip pat nėra. Tuo tarpu butas, kuriame kaltinamasis gyvena, nuosavybės teise priklauso ne jam pačiam, o Sankt Peterburgo mieste, Rusijos Federacijoje, gyvenančiai jo motinai. Be to, iki suėmimo R. Š. niekur nedirbo, nesimokė, duomenų, kad jis būtų įsitraukęs į kokią nors visuomeninę veiklą ar turėtų kokį nors kitą pozityvų užimtumo šaltinį, byloje taip pat nėra.

9.2. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad, suvokdamas jam gręsiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą bei neišvengiamumą, kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, pasinaudodamas savo turimais ryšiais Rusijos Federacijoje, su kuria bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra itin sudėtingas. Vien tai, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, registruotas Užimtumo tarnyboje, ar tai, kad jis praeityje nėra slapstęsis nuo teisėsaugos pareigūnų, esmingai jo bėgimo (slėpimosi) tikimybės nuo kaltinamojo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, nesumažina. Todėl konstatuojama, jog apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu R. Š. pratęstas visiškai pagrįstai.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų <...> (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Tokį manymą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.

10.1. Nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinamas R. Š., pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, taigi ji patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis praeityje teistas net devynis kartus – aštuonis iš jų už turtinio pobūdžio nusikaltimų įvykdymą. Vertinant R. Š. asmenybę, pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, kurio padarymu jis yra kaltinamas šiuo metu, yra sunkesnis už ankstesnius, o tai tik rodo didėjantį jo asmenybės pavojingumą. Praeityje R. Š. yra ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos namų, tačiau nei švelnesnio poveikio priemonės, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepadarė įtakos kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams, tinkamo savo elgesio jam išlaikyti ilgesnį laikotarpį, vis nepavykdavo. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir tai, kad per pastaruosius penkerius metu jis septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Be to, kontekste duomenų, jog iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, kaip pats nurodė - lėšų pragyvenimui gaudavo tik iš gaunamos ligos pašalpos, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką R. Š. galimai įvykdė dėl finansinio motyvo – jis kaltinamas ne tik tuo, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas - heroiną, bet ir tuo, kad dalį šių medžiagų pardavė kaltinamajam M. K..

10.2. Aukščiau išvardintos aplinkybės neigiamai charakterizuoja R. Š. asmenybę, suponuoja jo, kaip nusikasti linkusio asmens, vertinimą, bei leidžia pagrįstai manyti, jog materialinę gerovę kaltinamasis užsitikrindavo ne tik gaudamas teisėtas lėšas, bet ir darydamas nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant eliminuoti galimybę kaltinamajam daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, suėmimo terminas R. Š. skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

11. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi R. Š. taikomo suėmimo terminas pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis trukdys procesui.

11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 3 dalyje yra tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius (kaltinamuosius), sunaikinti ar paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus.

11.2. Kaip matyti iš skundžiamo procesinio sprendimo turinio, pratęsdamas R. Š. suėmimą aptariamu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindu, apylinkės teismas nenurodė nei vieno motyvo, kuris leistų spręsti, jog, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali trukdyti procesui. Tokių motyvų teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimas, nenurodė ir prokurorė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nėra surinkta duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis bandytų ar jau yra ėmęsis aktyvių veiksmų paveikti liudytojus ar kitą kaltinamąjį – M. K., kokiu tai kitu būdu trukdytų procesui. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad R. Š. kratos metu pats savanoriškai pateikė maišelį su rusva medžiaga bei 2 vnt. švirkštų su rudos spalvos skysčiu, kurių sudėtyje rasta narkotinė medžiaga – heroinas, taip pat elektronines svarstykles, skirtas narkotinėms medžiagoms sverti. Pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo pozicijos nekeitė ir vėlesnėse apklausose. Taigi, apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintas.

12. Nepaisant to, jog teisėjų kolegija nusprendžia pašalinti vieną iš skundžiamoje nutartyje nurodytų suėmimo pagrindų, konstatuotina, kad suėmimo terminas R. Š. buvo pratęstas pagrįstai, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytiems suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindams. Kadangi BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad suėmimas neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias R. Š. galimai įvykdyto nusikaltimo sunkumą, už jo padarymą skirtinos bausmės griežtumą, jo asmenybę bei ryšius, konstatuojama, jog šiuo metu, netaikant kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo, o paskyrus jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kaip to pageidauja kaltinamasis, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Akivaizdu, jog tik pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas šiuo atveju gali visiškai eliminuoti galimybę R. Š. pasislėpti nuo teismo, ar daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas naujas nusikalstamas veikas.

14. Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti R. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, todėl kaltinamojo skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysAlgirdas JaliniauskasAlgirdas Remeika