Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji G. G. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 4 val., kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,49 promilės) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė R. L. į sėdmenis, tada ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą, tuo nukentėjusiajam R. L. dėl kraujosruvos ir muštinės žaizdos apatinėje lūpoje bei kraujosruvos liežuvyje padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Š. Š. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 4 val., kaimo turizmo sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. L. į veido dešinę pusę, tuo jam padarydamas odos nubrozdinimą ir kraujosruvą veido dešinėje, smilkinio antakio srityje, kaklo panirimą tarp pakauškaulio ir I kaklinio slankstelio su dešinės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusiu kraujavimą po minkštaisiais smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimu į galvos smegenų skilvelius, nuo ko nukentėjusysis R. L. mirė, taip jį tyčia nužudė.

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir nužudymas

Kaltinamoji G. G. kaltę pripažino ir parodė, kad suplanavo važiuoti į sodybą. Ji važiavo automobilyje kartu su savo draugu Š., vairavo M., kartu važiavo D. P.. Nuvažiavo į sodybą pirmi, sulaukė visų, pradėjo dengti stalą. Atėjo vakaras, visi vartojo alkoholį. Ji išgėrė daugiau, nes prieš tai dar gėrė 5 laipsnių stiprumo alų. Prie stalo jie gėrė degtinę, kurią ji maišė su alumi. Su mirusiuoju R. buvo geri draugai ir gerai sutarė. Nepamena, kodėl tą vakarą susipyko. Viskas prasidėjo dar namelyje, virtuvėje, kai ji ėmė alų. Jau virtuvėje jie dėl kažko sukonfliktavo. Būdama išgėrusi ji būna labai kaprizinga, irzli, greitai įsižeidžia dėl visko, yra agresyvi. Išeinant iš virtuvės, jis tikrai turėjo ją įžeisti, kad ji taip pultų agresyviai. Jie dėl kažko susipyko ir jis ją viduje name nustūmė. Buvo necenzūrinių žodžių. Ji pakilusi spyrė jam, einančiam į lauką link pavėsinės, į sėdmenis daugiausia du kartus. Nuėjus į pavėsinę vėl pradėjo konfliktuoti. Pavėsinėje toliau konfliktavo, jis įžeidė ją, ji- jį. Gal kiek per daug įkyriai prie jo kabinėjosi. Ji buvo susierzinusi dėl to pastūmimo. Jis vėl kažką jai pasakė, ji priėjo ir trenkė jam į veido sritį ir prakirto lūpą. Jis į tai nereagavo, jie toliau konfliktavo, apsižodžiavo. Po to jis ją nustūmė, ji griuvo ant žemės ir galvą trenkė į žemę, jai buvo nubrozdinta nugara. Ją pakėlė draugas, ji nematė to momento, kai jam trenkė. Ją pakėlė draugas Š.. Pakilusi ji nubėgo į namelį, buvo susierzinusi, norėjo skambinti broliui, kad ją iš ten pasiimtų. Kai pradėjo skambinti, pradėjo šaukti S.. Kai ji nubėgo į viršų, kalbėjo telefonu, atėjo M., G., sakė, kad ji nepyktų, nevažiuotų namo ir pan., kad viskas čia gerai, kad vėl eilinį kartą apsipyko kad nekreiptų į tai dėmesio, kad susitaikys. Tada iš karto atėjo Š., kadangi jis yra labai pavydus, pradėjo pulti, klausti su kuo ji kalba. M. pasakė, kad ji kalbasi su savo broliu. Baigus tą pokalbį, gal dar kažkiek apsipyko su Š.. Tada išgirdo S., kaip ji pradėjo apačioje rėkti, vyko kažkoks sujudimas, jie nuėjo į apačią pažiūrėti kas ten vyksta. Jie rado R. gulintį pavėsinėje, prie išėjimo, o S. šaukė, kad jis mėlynuoja. Iš pradžių ji aiškino, kad jis parkrito tiesiai, paskui – kad jis krito jai ant kelių. Paskui kvietė greitąja, visi jį bandė gaivinti. Ji buvo priėjusi prie jo, kol jis gulėjo ant žemės, o vaikinai bandė jį toliau gaivinti. Atvažiavusi greitoji jį dar gaivino, su gaivinimo pompa, pypsėjo širdies matuoklis. Pilnai pripažįsta, kad sudavė tą smūgį. Ji nematė, kaip Š. Š. sudavė smūgį R.. Nepamena to, ar Š. ką nors sakė R. dėl to, kad šis ją pastūmė. Lyg ir sakė „ko stumdai“, ar panašiai. Jokio smūgio ir žmogaus kritimo ji nematė ir negirdėjo. Ji neatsimena ar ją pakėlė nuo žemės Š., jeigu taip visi sako, reiškia taip ir buvo. Civilinį ieškinį pilnai pripažįsta, ir galėtų sumokėti pirminę įmoką 300 eurų, bet, mano, kad ieškinys yra labai didelis ir tiek atlyginti ji neišgalės. Ji uždirba tik 500 eurų. Visiems trims nukentėjusiems prašoma po 2000 eurų neturtinės žalos suma jai yra per didelė. Planuoja artimiausiu laiku visiems po 100 Eur atlyginti, bendroje sumoje 300 eurų. Klauso savo vyresnės sesers, atsižvelgia į jos nuomonę. Ji yra vyriausia, jie visi atsižvelgia į jos nuomonę, jai prieš ją gėda, kad papuolė į tokią situaciją. Dėl savo veiksmų labai gailisi, alkoholis daro savo neigiamą įtaką. Alkoholį vartoja su saiku, tik per šventes. Sodybos – jau pamirštas reikalas, nes pasimokė po šio įvykio. Jos santykiai su R. buvo geri, taip pat Š. su R. santykiai buvo geri. Š. nėra agresyvus žmogus, iš niekur neina žmonių nemuša. Tą vakarą jokio kito konflikto tarp Š. ir žuvusiojo R. nebuvo. Tarp kitų asmenų ir tarp Š. jokių konfliktų tą vakarą nebuvo.

Kaltinamasis Š. Š. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad užmušti R. L. nenorėjo, labai gailisi. Jis buvo geras jo draugas, pažįstamas, gyveno viename kaime, visada buvo draugiški, vienas kitam padėdavo. Nuvažiavo prie ežero, vieni – anksčiau, kiti – vėliau. Jis atvažiavo su G. G.. Tuo metu ji buvo jo draugė, sugyventinė. Vėliau pasiėmęs meškeres, valtimi išplaukė žvejoti. Grįžo pažvejojęs, nuėjo užkurti šašlykinę, kiti vėl kažkuo užsiėmė, visi buvo atskirai. Jų buvo daug, šiai dienai visų nebeprisimena. Jis žvejojo su L. G., M. L.. Kiti buvo viršuje, nematė kas ten vyksta. Vakare visi atėjo prie stalo pavėsinėje. Konfliktas ten jau buvo įvykęs. Jis nematė kas pradžioje buvo tarp R. ir G.. O kai R. ją nustūmė, ji tiesiai nugriuvo ant žemės. Jis susijaudinęs, gindamas savo panelę, trenkė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Tada G. nubėgo, jis nubėgo jai iš paskos. Jis nematė kas atsitiko L. Vėliau S. P. pradėjo rėkauti, pasakė, kad R. yra blogai. Jie atbėgo, prie jo jau kažkas buvo, o R. buvo ne toje vietoje, kurioje jam trenkė, bet atsiradęs kitoje pusėje. Tada L. G., M. L., jis pradėjo gaivinti R.. Jis buvo užspringęs, apsivėmęs šašlykais. Jie galvojo, kad jis užspringo. Paskui atvažiavo greitoji. Gaivinimo metu atrodė, kad buvo kažkoks R. judesys, bet paskui jokio. Atvažiavusi greitoji dar gaivino, bet neatgaivino. Pripažįsta faktines aplinkybes, kad sudavė tą smūgį, kad nuo to smūgio R. nukrito, bet nenorėjo tokių pasekmių. Sudavė tik vieną kartą. Jokių kitų smūgių rankomis ir kojomis ar daiktais nesudavė. Jis nežino kas prieš tai įvyko tarp G. G. ir R. L.. Alkoholio buvo išgėręs nedaug, nespėjo prisigerti, nes visą laiką žvejojo. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta, tik prašoma suma yra per didelė. Nesupranta kokia turi būti suma. Kiek teismas manys reikalinga, tiek priteis. Jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu galima tikėti, sakė teisybę. Nukentėjusysis R. L. buvo mažesnio ūgio nei jis, vidutinio kūno sudėjimo. Jis jokios sporto šakos nekultivuoja, nelankė bokso. G. G. nugriuvus, neprisimena ar jis ją pakėlė, trenkė R.. Kai trenkė R. L., G.dar buvo, ji gulėjo ant žemės. Trenkęs R. nubėgo paskui G., nes ji verkė. Jis ją pakėlė ji nubėgo. Kai R. trenkė G., jis iš karto trenkė jam. Įvykis įvyko naktį, apie pusę trijų, pusę keturių nakties. Alkoholį vartojo prieš įvykį. Plaukiojo, žvejojo dieną. Naktį, prieš pat įvykį, alkoholio nevartojo. Dienos laike vartojo alų ir degtinę. Kai policija tikrino alkotesteriu girtumą, buvo lauke. Jam nepatikrino. Nematė, kaip kitiems tikrino girtumą. Smūgį R. sudavė dėl to, nes gynė savo panelę, susijaudino, kai jis ją nustūmė. Tą dieną tarp jo ir R. L. jokio konflikto nebuvo. Tą vakarą tarp jo ir kompanijos dalyvių jokių konfliktų nebuvo, visi buvo draugiški. Nežino, kaip R. galėjo trūkti kepenys. Jam grįžus į įvykio vietą, R. jau gaivino M. L., L. G.. Šalia buvo S. P.. Kažkas jį jau buvo pernešę į kitą vietą kuomet vyko gaivinimas. Pavėsinės dangos neprisimena. Po suduoto smūgio R. nieko nebekalbėjo. To vienintelio smūgio sudavimo metu pavėsinėje buvo visi tos kompanijos dalyviai, visi tai galėjo matyti. Jis apgailestauja dėl savo elgesio. Jo ir R. santykiai buvo geri, draugiški, vienas kitam padėdavo. Jis yra dirbantis, gauna atlyginimą, po truputi žalą atlygins. Dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Ieškinius pripažįsta iš dalies, mano, kad jie per dideli. Iš viso laidojimo išlaidoms padengti nukentėjusiesiems pervedė 400 eurų.

Įrodymai

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad jis yra mirusiojo R. L. brolis. Kaltinamuosius pažįsta. Š. Š. pažįsta nuo vaikystės, gyvena viename kaime, G. G. – apie tris metus. Iki tol jų santykiai buvo normalūs. Buvo 2018 metų rugpjūčio 5 diena. Atvažiavo vakare į sodybą. Pradėjo vartoti alkoholį, kas žuvavo, kas užsiiminėjo kitokia veikla. Į sodybą važiavo praleisti laiko, sodybos vietos tiksliai nežino, neatsimena. Ji yra (duomenys neskelbtini). Ten buvo jis, jo brolis, D. P., E. N., S. Š., Š. Š., G. G., L. G., S. P., M. T.. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo gerai. Nors buvo dar šviesu, bet jau buvo vakaras, apie 18-19 valandą. Vartojo alkoholį, gėrė alų, naktį pradėjo gerti degtinę. Visas jų pasibuvimas buvo pavėsinėje, šalia pastato, kuriame buvo virtuvė, gyvenamosios patalpos. Įvykio metu jis su D. P. buvo tos virtuvės patalpose, nematė kas vyko pavėsinėje. Pamatė tada, kai išbėgo į kiemą, bet tuo metu jo brolis jau buvo ant žemės. Jį pašaukė S. P., kad brolis iškritęs, guli ant žemės ir mėlynuoja. Išbėgęs pamatė, kad brolis guli tarp suolų. Jie jį iškėlė iš ten ir pradėjo teikti pirmą pagalbą. Skambino greitajai pagalbai. Mano, kad gyvybės požymių jau nebebuvo. Draugas sakė, kad yra pulsas, bet realiai pulsas buvo tik dėl to, kad darė širdies masažą, bet kai pradėjo teikti pagalbą, brolis jau nekvėpavo. Viskas įvyko toje pavėsinėje. Realiai nieko neatsimena kokie sužalojimai buvo padaryti broliui, nes tuo metu ne tas buvo galvoje, todėl nematė. Medicinos pagalba greitai neatvažiavo, nes ta vieta gan sunkiai surandama, medicinos pagalba atvažiavo panašiai už valandos laiko. Jie visą tą laiką darė tai ką mokėjo – bandė teikti pirmąją pagalbą, atvažiavusi med. pagalba perėmė toliau, bet brolio neprikėlė. Jis darė dirbtinį širdies masažą, įkvėpimus į burną. Vienu metu galvojo, kad jis užspringo, nes nežinojo, kad jam buvo suduotas smūgis. Kai jį pakvietė, sakė, kad brolis guli ant žemės ir mėlynuoja, todėl manė, kad jis pradėjo dūsti nuo užspringimo maistu. Gaivinimo metu sudavė smūgius nugaros srityje, nes manė, kad užspringęs maistu, kiek atsimena, darė apkabinimus su paspaudimais. Apie tas aplinkybes, kas ten įvyko, sužinojo tada, kai buvo policijoje, kai visi davė parodymus. Sužinojo kad prasidėjo pykčiai, kai G. pradėjo lįsti prie jo brolio, jis nenorėjo, atsitraukinėjo, gavo smūgį į veido sritį ir tiesiog ją atstūmė, tada Š. jam trenkė į smilkinio sritį. Jis mano, kad konflikto pradžia buvo tarp jo brolio ir G.. Nežino priežasties kodėl, bet G.pradėjo lįsti prie jo brolio. Žino, kad G. trenkė R. į veido sritį, toliau jis bėgo nuo jos, atsitraukė nuo jos, ji vėl priėjo, ir tada jis ją nustūmė nuo savęs. Jis nežino ar G. nuo pastūmimo nukrito. Girdėjo, kad tuomet Š. jo broliui sudavė smūgį. Jis tai girdėjo iš kitų, nes pats tuo metu nieko nematė. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai tiek iš Š. Š., tiek iš G. G., nes realiai viskas prasidėjo dėl jos, nuo jos nereikalingo konflikto. Jis neteko vienintelio jaunesnio brolio. Jo brolis R., būdamas neblaivus, elgdavosi priklausomai nuo aplinkui esančių žmonių. Jo brolis išgėręs būdavo agresyvus tik jo atžvilgiu. Nematė, kad brolis tą vakarą konfliktuotų, pyktųsi, boksuotųsi su Š.Š. Š. tą vakarą prie nieko iš ten buvusių nekibo. Jis pats konflikto užuomazgų tarp jo brolio ir G. nematė. Neįsivaizduoja, kas galėjo padaryti tokius sužalojimus jo brolio kūne, kad trūko kepenys, galbūt kai jį kėlė, spaudė. Nežino kaip kitaip galėtų įvertinti vienintelio savo brolio gyvybę. Sugriuvo visi jo su broliu planai, jie norėjo kartu važiuoti dirbti į užsienį.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad ji yra mirusiojo R. mama. G. G. nepažįsta. Š. yra užaugęs nuo vaikystės viename kieme. Apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Nakties metu vaikams nenorėjo skambinti, todėl kitą dieną, grįžusi iš darbo, apie 12 valandą dienos, paskambino vaikams, bet niekas neatsiliepė. Žinojo, kad vaikai važiuoja į sodybą, nes išvykai paruošė valgį. R. parodė jai sodybos, kur jie ruošiasi važiuoti nuotraukas. Prieš išvažiuojant tą dieną R. jai malkų prinešė, abu buvo mieste, buvo nuvežęs ją apsipirkti. Šnekėjo su R., ir kai jis pasakė, kad šalia kitų jo draugų bus ir Š., jai nepatiko, nes visą gyvenimą bijojo, kad gali kažkas atsitikti, turėjo baimę. Jie bendravo nuo pat vaikystės, bendravo normaliai, pykčių, konfliktų nebuvo. R. su E. Š. buvo prisirišę, gerai bendravo. Tą dieną, buvo rugpjūčio 5 diena, į sodybą jie visi išvažiavo skirtingomis mašinomis. M. išvažiavo ne kartu su broliu, R. išvažiavo kartu su E.. Paskambino dvyliktą valandą dienos, grįžusi pietų, jau buvo rugpjūčio 6 d.. Kai niekas jai neatsiliepė, manė, kad miega, nes važiuodavo ne pirmus metus ir visą laiką grįždavo. Buvo apie 14.30 valandų, buvo darbe, jai paskambino M. ir pasakė, kad blogai, kad nebėra R., kad R. mirė, kad išvežė į morgą. Buvo baisu. Apie įvykio aplinkybes visiškai nieko nežinojo. R. laidotuvių dieną, apie jas jai papasakojo vyras, kad jam viską papasakojo S.. Kai jos vyras nei vienam iš to jaunimo, kuris buvo ten sodyboje, neleido įeiti į salę, kur buvo pašarvotas R., nes jis manė, kad jie ten visi sodyboje mušėsi, tada S. jam papasakojo, kad Š. R. sudavė smūgį, kad G. prie jo kabinėjosi visą vakarą, ir iš jos pusės buvo sakomi negražūs, necenzūriniai žodžiai, kad R. pasakė, jog jis moterų nemuša, bet G. vis tiek lindo prie jo. Ji pasakė, kad Š. sudavė smūgį ir prašė kitų niekam to nesakyti, todėl apie smūgį pradžioje niekas nežinojo. Jai žinoma, kad R. po smūgio suklupo tiesiai S. ant kelių. Ji sakė, kad G. G. R. prakirto lūpą, kad kelis kartus spyrė R. į užpakalį. Ji nesupranta, kodėl Š. nepasiėmė G. ir neišvedė, kodėl leido G. toliau draskytis ir lįsti prie R.. Sakė, kad R. G. po to pastūmė, nes jinai jį provokavo, koks jis vyras. Po pastūmimo G. nukrito labai lengvai, tada ji pradėjo šaukti, kad ji važiuos namo, tada Š. jos prašė, kad ji nevažiuotų, ir tada Š. sudavė R.. Š. užstojo savo sugyventinę. Nors jis galėjo G. išsivesti, o ne pulti ant R., juk jam R. nieko nepadarė, priešingai – kiek daug jam yra padėjęs gyvenime. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tiek G. G., tiek Š. Š.. Mano, kad iš G. G. prašoma suma yra per maža, mano, kad G. yra kalčiausia, nes ji išprovokavo visa tai. Ji reiškiu civilinį ieškinį tik neturtinei žalai. Iš Š. Š. prašo 30 000 Eur. Mano, tokia suma būtų protinga už patirtą netektį. Jaučia neišpasakytą skausmą. R. buvo labai geras vaikas, jie gyveno kartu, jis buvo jų pagalbininkas ir paguoda, močiutės paguoda, visur viską padėdavo.

Nukentėjusysis K. L. parodė, kad jis yra mirusiojo R. L. tėtis. Š. Š. pažinojo gerai, o G. G. yra matęs pora kartų. Š. Š. už R. vyresnis keliais metais. Yra girdėjęs apie Š. Š. negerų dalykų, yra buvę konfliktų. Prašė R., kad važiuodami Š. su savimi neimtų, bet R. su jais draugavo, jis juos visur vežiodavo, nes nei vienas iš Š. neturi teisių, nes jaunėlis krenta epilepsija, o Š. – baigęs (duomenys neskelbtini), jam sunku išlaikyti egzaminus. Kai R. ruošėsi važiuoti prie ežerų, dėl tų muštynių ir prašė, kad jis neimtų brolių Š., jis žinojo, kad G. linkusi pulti, o Š. negerai galvoje. Dar du draugai turėjo su jais važiuoti, bet sužinoję, kad važiuoja ir Š. su G., jie atsisakė važiuoti, nenorėjo konfliktų. Būdamas blaivus Š. Š. geras, paslaugus, bet būdamas išgėręs – konfliktiškas žmogus. Dažnai būdavo, kad būdamas išgėręs prie parduotuvės elgėsi konfliktiškai. Jau buvo girdėjęs, kad ir jo mergina yra konfliktiška. Š. Š. kelis kartus teistas už malkų vogimą. Kai sužinojo apie įvykį, išsikvietė giminaitę, jie nuvažiavo į vietą, nes pats bijojo vairuoti. Žinojo kad jie važiuoja į tą sodybą, R. jam paliko savo mašinos raktus. R. tą viską organizavo, nes jis žadėjo išvažiuoti į Olandiją su draugu. M. galvojo eiti savanoriu į armiją. Apie R. mirtį sužinojo iš savo žmonos. Nuvažiavo į tą sodybą, kur jie buvo, apžiūrėjo vietą, jokių muštynių ženklų nesimatė. Važiavo į sodybą parsivežti M.. Pradžioje visi manė, kad R. paspringo. Kai pradėjo rūpinti laidotuvėmis, R. kūną turėjo atvežti iš (duomenys neskelbtini) morgo. Kai jam iš morgo paskambino, paklausė mirties priežasties, ar R. užspringo, jam pasakė, kad R. ne paspringęs, o nužudytas. Sakė, kad didelių sumušimų niekur nėra, kad jie darė kvėpavimą – yra įrašai byloje. Š. davė smūgį, jis žinojo nuo ko krito R., jis pats darė R. dirbtinį kvėpavimą, todėl, mano, jis ir sutraiškė R. kepenis, norėdamas pridengti savo smūgį. Tik paskui jis sužinojo mirties priežastį. Paskui apie visas aplinkybes jis sužinojo ir iš kitų vaikinų, kurių neleido į sūnaus laidotuves. Apie tai, kad R. sukniubo jai ant kelių, pasakojo S. P.. Ji pirma viską jam papasakojo, kad Š. dėjo smūgį R., kad prieš tai G. vaikėsi R. visą vakarą, atstatydavo į jį savo krūtinę, persekiojo, kad jis ne vyras, kad jai duotų, tada R. paėmė ją per pečius ir pastūmė. R. girtumas nustatytas 0,38 promilės, o jos – 1,48 – kaip moteriai, ji buvo girta. Kaip pasakojo S. P., R. nuėjo į virtuvę kažko paimti, G.nusivijo jam iš paskos, grįžtant iš virtuvės ji jau spardė R. į užpakalį ir rėkė, kad jis ne vyras. Jis atsikirto jai, tada G. trenkė R. į lūpą. Tada R. atsisėdo prie stalo, vėl ji prie jo atėjo, jis persėdo į kitą stalo pusę, ir ji jam iš paskos. Tada R. ją nuo savęs atstūmė. Ji nukrito ant užpakalio. Žinodamas R. būdą, stebisi, kaip jis išlaikė taip ilgai tokį G. elgesį. Š. Š. R. sudavė smūgį po to, kai G. G. nukrito ant užpakalio, su triukšmais, kad ji važiuos namo. Tada Š. Š. atsistojo ir iš karto sudavė smūgį R.. R. iš karto sukniubo ten, kur ir stovėjo, šalia S., tiesiai jai ant kelių. Tada Š. Š. nubėgo, kiti jį nusivijo, bet S. pradėjo rėkti, kad R. blogai ir tada visi sulėkė gelbėti. Nuo to smūgio R. nukrito nebegyvas. Iš pradžių, kai darė masažą, jiems pasirodė, kad R. lyg pašviesėjo, jie manė, kad jis atsigaus. Turėjo telefonu ryšį su daktare, kuri jiems aiškino kaip atlikti gaivinimą, ką daryti, kad stipriai spausti krūtinę, pūsti. Galėjo būti sužalojimai ir nuo krūtinės spaudimo, bet spaudė ir pats žudikas, kuris, norėdamas pridengi pirmą savo smūgį, spaudė per smarkiai, kad sutraiškyti kepenis. Š. spaudė pasikeisdamas su M.. Turtinę žalą sudaro suma, kuriai byloje pateikti dokumentai, kas susiję su R. laidotuvėmis. Jeigu būtų pateikęs visus dokumentus, būtų prisidėję dar tūkstantis. Gėlės, vaikinai buvo pirkti turguje, nežinojo, kad reikės rinkti kvitus. Kainavo morgo paslaugos, už kurias jokių dokumentų nerašo. Dailininko, giesmininkų paslaugos – niekas jokių dokumentų nerašo. Nurodė tą sumą, kurią pagrindė dokumentais. Užmušė (duomenys neskelbtini) vaiką, kuris tik pradėjo gyventi. Norėtų, kad iš G. G. būtų priteista ta 30 000 eurų suma, o Š. Š. – kvailys, jam trūksta galvoje, baigęs (duomenys neskelbtini) Jeigu būtų nebuvę G. G., būtų nieko nebuvę. Į nukentėjusiųjų asmenų fondą dėl avansinės išmokos nesikreipė, kiek žino, galima kreiptis tik po teismo. Už R. negavo jokių pinigų, jokios laidojimo pašalpos neėmė.

Liudytojas D. P. parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius ir Š. Š.. Žino, kad jis draugavo su G. G.. Įvykio vakarą miegojo. Buvo sodyboje prie (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2018-08-05. Į sodybą važiavo automobiliu, kuriame buvo jis, Š. ir G.. Nuvykę ten išsikrovė daiktus, pradėjo kurti šašlykinę, ruoštis baliui. Pradėjo išgėrinėti, tada atvyko kiti. Visi vartojo alkoholį, kompanijoje dalyvavo ir Š., ir G., ir R. L.. Pradžioje jokių konfliktų ar nesutarimų nebuvo, viskas buvo normaliai. Balius vyko pavėsinėje. Kai atvyko kiti, pradėjo linksmintis, žaisti kamuoliu, suptis ant sūpynių, ėjo prie vandens telkinio. Po to visi sėdo prie stalo, baliavojo. Jis prisigėrė ir daugiau nieko nebeatsimena. Sakė, kad jį nuvedė ir paguldė į lovą, jau buvo vakaras, nežino kiek valandų. Jį nuvedė į kitą sodybos patalpą. Atsibudęs ryte apie 8 valandą sužinojo kas įvyko, visi buvo šoke, panikoje. Ryte jis sužinojo, kad nebėra draugo R. L.. Iš pradžių apie tai jam pasakė L. G., nes jis su S. P. miegojo sekančioje lovoje. Jam pasakė, kad R. užduso, užspringo. L. G. sakė, kad R. gaivino, iš burnos traukė vėmalus, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, bet niekas nepadėjo jo išgelbėti. Daugiau apie įvykio aplinkybes sužinojo vėliau iš kitų asmenų – kad įvyko kažkoks konfliktas, kad G. įspyrė R. į užpakalį, paskui įvyko susistumdymas. Apie tai, kad G. spyrė R. į užpakalį, jam pasakojo L. G.. Ryte Š. Š., už kampo ant suoliuko, jam pasakė, kad jis R. tik pastūmė. Smulkesnių įvykio aplinkybių nežino. Ant Š. Š. ar kitų draugų jokių sužalojimų nematė. Ryte su Š. Š. nuėjo parūkyti už namo kampo, sėdėjo ant suoliuko, ir tada jis pasakė, kad jis R. tik pastūmė. Š. Š. ir G. taip pat gėrė degtinę. Visi kartu gėrė, degtinės skaičius buvo ne mažas. Neatsimena tikslaus laiko, kelintą valandą jį nuvedė miegoti, bet buvo jau tamsu. Jam esant nebuvo konflikto tarpo R. ir G., tarp Š. ir R.. Pas M. L. sužaloti krumpliai atsirado tada, kai jis kumščiu trenkė į sieną dėl to, kad atsitiko tokia nelaimė su jo broliu. To momento jis nematė. Vėliau ir prie jo ryte jis smūgiavo į sieną. Pirminę pagalbą R. teikė L. G.. Išvakarėse jokių konfliktų kompanijoje nevyko.

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su Š. nuo vaikystės gyvena viename kaime, (duomenys neskelbtini), o G. matė tiek, kiek atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Kai sėdėjo pavėsinėje visi prie stalo, G. du ar tris kartus spyrė R. į sėdmenis, tada jie nuėjo į kitą pavėsinės pusę, apsižodžiavo ar apsistumdė, tiksliai nepasakys, tada R. pasakė G. „ką tu čia darai“ ir tada G. pradėjo draskytis ir trenkė R. į lūpą, ir po to jam pradėjo bėgti kraujas. Tada R. nuėjo ir atsisėdo tarp vaikinų. Tada G., būdama jam iš nugaros, pradėjo jį tampyti, daužyti jį į nugarą ir R. atsistojo ir pastūmė ją pečių srityje. Bet G. buvo tokia girta, kad jeigu ir ji būtų ją pirštu pastūmusi, ji būtų nukritusi. Tada Š. atsistojo, užsimojo ir trenkė R.. Tada R. krito tiesiai jai ant kelių, visi nubėgo link namelio, ji atvertė R. galvą, pamatė, kad R. visos lūpos mėlynos, pradėjo rėkti, kad R. miršta. Tada visi atbėgo ir pradėjo jį gaivinti. Išstumdė suolus, pasiguldė R. ant žemės, darė jam širdies masažą. R. pradėjo eiti vėmalai iš burnos, visi manė, kad jis užspringo. Pradėjo gaivinti, bet buvo viskas. Tada skambino greitąjai, greitoji irgi dar bandė gaivinti. Kai atvyko į sodybą, pradžioje viskas buvo gerai, važinėjo vandens dviračiais, plaukiojo valtimi, niekas su niekuo nekonfliktavo. Tuo metu, kai visi sėdo prie stalo, nežinia nuo ko prasidėjo konfliktas, bet G. pradėjo spardyti R. į sėdmenis, prakirto jam lūpą, ir vietoje to, kad Š. pasakytų „G., baik“, jis atsistojo ir trenkė R.. Po to smūgio R. krito tiesiai jai ant kelių. R. atsistojo, pasisuko į G. ir ją pastūmė pečių srityje. Tuo tarpu Š. žengė žingsnį nuo pavėsinės stulpo artyn, užsimojo ir trenkė R.. Iš R. pusės iki spyrimo ir vėliau G. atžvilgiu jokio priešiško elgesio ar konflikto nebuvo. Alkoholį gėrė visi, ir abu kaltinamieji taip pat. Nematė kada R. ėjo į virtuvę. Tuo metu, kai Š. trenkė R., viskas įvyko pavėsinėje. Nematė, iš kur G. su R. atėjo, bet jau pavėsinėje G. spyrė R..Tuo metu alkoholio jau visi buvo pavartoję. G. G. jau buvo daug išgėrusi. G. ji žino kaip konfliktišką žmogų, kiek atvažiuodavo, tai ji ir su pačiu Š. labai konfliktuodavo, šaukdavo vienas ant kito, ir būdami išgėrę, ir – blaivūs. Š. iki suduodamas smūgį R., su juo nebuvo susikabinęs, jie nesistumdė, vienas apie kitą blogai nekalbėjo. Š. sudavė R. kumščiu, nepasakys kurios rankos. Pataikė į galvos sritį, konkrečiau į kurią vietą nepasakys. R. nukrito jai ant kelių. Krisdamas galva į jos kelius neatsitrenkė. Ji atvertė R. galvą, pamatė, kad jo lūpos, ir visas veidas mėlynas. Po smūgio, kai ji pradėjo žviegti, visi subėgo, išstumdė suolus, L. jį pasiguldė ant žemės ir bandė jį gaivinti, darydamas širdies masažą. Po gaivinimo, po kurio laiko R. buvo pasodintas ant suolo, kai bėgo atnešti vandens, lašino jam vandenį, jis nebuvo paliktas vienas, aplinkui jį buvo žmonių ir jį laikė, kad sėdėtų, o ji tuo metu bėgo atnešti vandens. Po smūgio šalia R. niekas nesėdėjo. Nepamena kas pasodino jį ant suolo. Jis nuo suolo nekrito, jį gražiai paguldė ant žemės, darė širdies masažą, vartė ant šonų, nes bandė išgelbėti jam gyvybę. Gelbėjimo proceso metu R. nebuvo sodinamas ant suolo, o buvo guldomas ant žemės. R. gaivino L. G., tuo metu M. buvo antrame namuko aukšte, ji užlipo laiptais, pakvietė M., tada atėjo M. ir taip pat padėjo gaivinti. Po smūgio sudavimo R., G. iš pradžių sėdėjo, o paskui nuėjo į namelio antrą aukštą. Po įvykio kitą dieną jie nebuvo susirinkę aptarti šito įvykio, bet visi kartu ėjo į šarvojimą, į laidotuves. Niekas nenorėjo nieko aptarinėti, nes visiems buvo šokas. Iki atvykstant medicinos pagalbai, R. visą laiką buvo ant grindų, nes visą tą laiką jį gaivino. Ji kalbėjo su greitosios gydytoja, kuri telefonu sakė, kad reikia vartyti ant šono, daryti širdies masažą, nes jie pasakė, kad žmogui eina iš burnos putos ir maistas. Jie vykdė gydytojos nurodymus. Ji nežino ar Š. Š. teikė pagalbą nukentėjusiajam, neberūpėjo kiekvieną sužiūrėti kas ką veikė. Pastumta R. G. tik atsisėdo, ji niekur neatsitrenkė. Ir sėdėjo atsisėdusi. Neprisimena ar G. dar sėdėjo, kai R. atsidūrė jai ant kelių. Ji tada nubėgo pašaukti M. ir pasakyti, kad R. mėlynas. Ji sėdėjo prie stalo, ant suolo. Toliau nuo jos sėdėjo E., toliau – L., R., M.. Ji sėdėjo ne prie krašto. Kai Š. atsistojo ir trenkė, po smūgio R. krito jai skersai, nes visi šoko per stalą lipti, pasitraukė nuo R., o R. krito tiesiai ant jos kelių. Su R. tėčiu susitiko per patį pašarvojimą, jis tik paklausė apie aplinkybes labai trumpai. Pasakė, kad R. krito, kad niekur nesitrenkė, kad iš vaikinų pusės niekas R. nemušė, kad bandė išgelbėti jo gyvybę.

Liudytojas L. G. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Š. Š. pažįsta nuo jaunystės, jis draugavo su G. G.. Visi sugalvojo nuvažiuoti poilsiauti į sodybą. Prie ežerų važiavo keturiese, su mašina, kurioje sėdėjo jis, M., E. Š. ir S. P.. Datos neatsimena, galėjo būti 2018-08-05. Kai jie atvažiavo, kiti jų draugai į sodybą jau buvo atvažiavę. Jis pasidėjo daiktus į namelį ir išėjo žvejoti. Žvejojo iki sutemų. Dar kurį laiką žvejojo kartu su Š. Š., iki paties žvejojimo galo. Tada Š. išėjo į namuką, bet atėjo dar vienas draugas, jį vadindavo (duomenys neskelbtini), nežino jo nei vardo, nei pavardės, jie dar paplaukiojo vandens dviračiu – katamaranu, ir kai jau buvo visiškai sutemę, nusprendė grįžti į namuką. Tuo metu visi draugai jau šventė, išgėrinėjo, jis irgi prisijungė prie to išgėrinėjimo. Jie sėdėjo, šventė viskas buvo gerai, nebuvo jokių pykčių. Gurkšnojo alų. Iš niekur nieko pamatė konfliktą tarp G. ir R., kad G. įspyrė jam į užpakalį, jis tam paprieštaravo, pradėjo sakyti „ką tu čia darai“, tada G. trenkė jam į veidą, gal du sykius, jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Jis nesikišo, sėdėjo toliau. Tada R. atėjo šalia jo ir atsisėdo šone. Pamatė, kad R. praskelta lūpa. Kai R. atsisuko į jį, pasakė, kad jam praskelta lūpa. Jis atsakė, kad jam tai nėra svarbu. Tada G. vėl pradėjo prie jo kabinėtis. Tada R. atsistojo, nežino ar perlipo per suolą, visko nematė ką jie ten toliau darė, nes kalbėjo su draugu, ir vienu momentu atsigręždamas pamatė, kad Š. Š. smogė R. į veidą. Po smūgio R., padėdamas kojas per du žingsnius, griuvo į tarpą tarp suolo ir stalo, ir nukrito tiesiai S. ant kojų. S. pasakė „padėkit, nes aš nebegaliu jo nulaikyti“. R. kūnas buvo visiškai atsipalaidavęs, jie patys jį vos benulaikė. Su E., kuris sėdėjo priešais jį , išstumdė visus suolus, apkabino R. už pažastų ir ištraukė iš to tarpo, tada pamatė, kad jam pradėjo mėlynuoti lūpos. S. pasakė, kad kviestų pagalbą. Jis su tuo draugu bėgo paimti telefonų, bet nebenubėgo, nes S. pradėjo sakyti, kad reikia kažką daryti, nes R. jau visai blogai. Jie pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Pradžioje manė, kad R. yra paspringęs, jis jį pakėlė ir spustelėjo ties pusiau, bet R. nesukosėjo. Tada vėl paguldė ant šono, palaikė, bet jokios reakcijos, tada atvertė ant nugaros, M. ar Š. pradėjo daryti kvėpavimą, o jis pūtė jam į burną orą. Tada jam pradėjo kilti vėmalai, kišo ranką R. į burną, traukė vėmalus, paskui prisijungė E. Š., jis padėjo traukti vėmalus, M. su Š. vis dar darė dirbtinį kvėpavimą, ir jis prisijungė daryti dirbtinį kvėpavimą, nes buvo sunku jį daryti. Darė, kol sulaukė atvažiuojančių medikų. Atvykę medikai darė tą patį, ką ir jie, po to dar suleido vaistų R., toliau jam masažavo širdį, ir tada pasakė, kad viskas, R. nebeprikels. Tada atvažiavo policija. Sulaukė policijos, ji patikrino visų jų blaivumą. Jis pats matė, kaip Š. Š. sudavė R. smūgį. Matė atsigręždamas, nes tuo momentu išgirdo, kad toliau vyksta tas konfliktas. Atsigręžė ir pamatė smūgį. Prieš tai matė, kad R. pastūmė G.. Po to, kai G. įspyrė jam į užpakalį, kai trenkė jam į veidą kelis kartus, tada R. ją pastūmė. Girdėjo kaip kažkokį kritimą. Po to G. kritimo jis atsigręžė ir pamatė Š. Š. smūgį. Jis niekada nebūtų pagalvojęs, kad gali žmogų užmušti iš vieno smūgio, bet tas smūgis buvo tikrai ne vaikiškas. Po to, kai R. nukrito S. ant kelių, matė, kad R. buvo visiškai išsijungęs, jo kūnas buvo suglebęs. Tada jis išstumdė suolus, jį ištraukė, ir tada S. sako, kad R. mėlynuoja lūpos. Tuo momentu, kai matė, kad Š. Š. sudavė smūgį, prie stalo buvo jis, sėdėjo S. P., be G. G. ir Š. Š. dar buvo E., M. ir E. Š.. Širdies masažą, dirbtinį kvėpavimą darė jis, Š. R. ir M., o E. padėjo traukti vėmalus. Nuo jų paspaudimų, darant dirbtinį širdies masažą, galėjo atsirasti sužalojimai, nes visi buvo šoko būsenoje, jis žinojo kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, nes tarnavo armijoje, praėjo medicinos kursus. Jis žino, kad darant širdies masažą dažniausiai žmogui lūžta šonkauliai. Apie kepenis, kodėl jos buvo sužalotos, nežino. Po smūgio sudavimo greitoji atvažiavo maždaug už 40 minučių, gal ir daugiau. Iš tų 40 minučių 30 minučių jie tikrai gaivino. Atvykę medikai dar kurį laiką stengėsi atgaivinti R., suleido adrenaliną. Buvo pajungę aparatūrą, pasižiūrėti, ar yra širdies veikla. Iš karto atvykę mirties jie nekonstatavo. Atvykę medikai apie pusę valandos dirbo su juo ir tada pasakė, kad viskas, kad R. nebeprikels.

Liudytojas M. T. parodė, kad Š. Š. ir G. G. pažinojo iš seniau, santykiai – normalūs. Į sodybą važiavo automobiliu jis, D., Š. ir G.. Neatsimena kaip vadinasi sodyba. Nuvažiavę pradėjo gerti. Po to prasidėjo kažkokie konfliktai, susipyko R. su G.. R. stovėjo, G. R. atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, tada jie susistumdė. Tada įsikišo Š., nes R. su G. susistumdė. Matė, kaip Š. užsimojo, sudavė, bet nematė į kurią vietą pataikė, nes jam užstojo kitas žmogus. Po to smūgio R. iš karto nugriuvo, kažkaip atsipalaidavo ir tiesiog sukrito. Jis nukrito tūpdamas, tiksliai nematė. Po to tą vietą, kur nukrito R., jam užstojo stalas. Iš pradžių nesuprato kas įvyko, po to pradėjo R. gaivinti, tada jis pradėjo isterikuoti ir pabėgo į tą namą, kur ir prabuvo visą tą laiką. Jis išsigando, nes pamatė, kad kažkas yra ne taip, kad R. neatsigauna, keičiasi jo spalva, jis pradėjo mėlynuoti. Greta buvo S.. Po to jis buvo atėjęs pažiūrėti, bet R. dar bandė gaivinti. Gaivino panašiai toje vietoje kur jis ir nukrito, gal truputi toliau, prie suoliukų, pavėsinėje. Gaivino L., Š. bandė išvalyti vėmalus. Kvietė greitąją pagalbą. Nežino kaip vyko gaivinimas, nes jis sėdo su E. į mašiną ir vyko pasitikti atvažiuojančios greitosios. Bet nepasitiko, nes nerado, grįžo atgal, greitoji pati atvažiavo, jau po jų sugrįžimo. Kai grįžo, greitosios dar nebuvo. Greitoji pasirodė po kelių minučių. Mano, konflikto tarp R. ir G. pradžia buvo greičiausi dėl žolės, nes R. norėjo užsirūkyti, ar kažką tokio, ji supyko. Greičiausiai R. su G. susipyko dėl parūkymo. Matė, kad G. pastūmė R.. Po to veiksmas vystėsi už jo, nebematė. Dar matė, kaip jie stumdėsi šone jo. Nematė ar G. spyrė R., ar sudavė smūgį ranka. Po to pasisuko ir pamatė, kaip užsimojo Š.. Po šito užsimojimo R. sukrito. Š. su R. buvo draugai, tą vakarą konflikto tarp jų nebuvo, bet kai R. susipyko su G., tada ir Š. pradėjo konfliktuoti su R., jis gynė G.. Kitokio konflikto, be to smūgio, tarp jų nebuvo. Sudavęs smūgį ir nugriuvus R., Š. Š. liko vietoje, o kur buvo G., jis nematė, nes visą dėmesį nukreipė į R.. Po G. konfrontacijos su R., G. buvo atsidūrusi ant žemės, nes R. ją pastūmė. G. galėjo gulėti ant grindų, kai ją pastūmė R., bet kaip ją pastūmė jis nematė. Šiai dienai visko gerai neatsimena. Kai Š. Š. užgynė G., kai G. sėdėjo ar gulėjo ant grindų, R. nieko nenorėjo G. padaryti, R. nebandė jai suduoti, jis tiesiog norėjo nueiti, nenorėjo konfliktuoti, jis norėjo atsitraukti.

Liudytojas E. Š. parodė, kad jis G. G. pažįsta, ji jo brolio buvusi panelė. Jie baliavojo sodyboje, tai buvo 2018-08-05. Važiavo į (duomenys neskelbtini), prie ežero. Važiavo visi draugai – M., E., S., jo draugas, jis, brolis, G., R., D. ir M.. Važiavo paatostogauti. Nuvažiavę maudėsi, žvejojo, gėrė. Iš pradžių viskas buvo gerai. Toliau įvyko konfliktas tarp Ry. ir G., nežino kodėl jie susipyko. Susikoliojo tarpusavyje, R. pastūmė G., tada Š. pašoko ir trenkė vieną smūgį R. iš kumščio. Neatsimena į kurią kūno vietą, nematė, kažkur į galvos sritį. R. susmuko. Jis ne krito, bet susmuko. Buvo prie stalo, pavėsinėje. Tuo metu pavėsinėje prie stalo buvo M., S., E., L., G., jis. Po to Š. nubėgo paskui G. į namuką, kad ji nepasiimtų mašinos raktelių, kad neišvažiuotų. Kai Š. trenkė R., tada G. bėgo į kambarį pasiimti mašinos raktelių. Š.bėgo iš paskos G.. Toje vietoje, kur nukrito R., jį gaivinti pradėjo M. su L.. Negali tiksliai pasakyti į kokią vietą nukrito R.. Vyko R. gaivinimas. Neatsimena kaip atrodė R. veidas, kūnas, jis buvo išgėręs. Matė, kaip gaivino, spaudė krūtinės ląstą, trankė per nugarą. Greitoji atvažiavo vėliau, gaivino su aparatu. Paskui pasakė, kad R. mirė. Tą vakarą, be to vienintelio smūgio nukentėjusiajam, joks kitas konfliktas tarp Š. ir R. nevyko. Nematė, kaip G. buvo nukritusi. Kai Š. sudavė smūgį, jis buvo toje pavėsinėje. Jis tuo metu stovėjo prie stalo, valgė šašlykus. Nematė, ar tą vakarą R. su G. konfliktavo ilgą laiką.

Liudytojas E. N. parodė, kad Š. Š. pažįsta, nes nuo vaikystės gyveno kaimynystėje. G. G. tiek daug nepažįsta. Su Š. Š. santykiai – normalūs, nesusipykę. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dabar visko nebeatsimena, nes praėjo daug laiko. Su draugu R. L. sugalvojo, kad reikia laiką praleisti sodyboje, kad reikia visiems draugams susirinkti, nuvažiuoti, pasibūti. Sugalvojo ką pakvies, susirinko ir nuvažiavo. Į sodybą nuvažiavo Š., G., jis, M., S., M. L., Ė. Š., M. V.. Visus ten buvusius pažinojo. Jis sėdėjo prie didelio stalo kampo, didelėje pavėsinėje, prie jo netoli sėdėjo M. Vietos buvo ne mažai. Tada kilo kažkoks konfliktas tarp R. ir G., apsistumdymas, ir nesuprato, buvo ar tai pastūmimas, ar smūgis. Viskas vyko jam dešinio šono pusėje. R. su G. dėl kažko apsižodžiavo, bet negalėjo girdėti, nes už jų buvo pastatyta mašina, visos durelės buvo atidarytos, garsiai grojo paleista muzika. Jis negirdėjo ką jie vienas kitam sakė. Labiausiai girdėjosi keiksmažodžiai. Jie stovėjo vienas prieš kitą, apsižodžiavo, tada jie kažkaip atsirado kitoje pusėje, sėdėdamas jis juos matė kaip judančius šešėlius. Apie tai kas įvyko jis suprato tik po to, kai paskutinis atsistojo nuo stalo ir pamatė jau nugriuvusį R.. Nematė paties to momento kaip jis nugriuvo.Matė, kad kažkoks veiksmas buvo – ar smūgis, ar pastūmimas. Kaltinamasis ar tai trenkė, ar tai stūmė R. nes buvo konfliktas tarp R. ir G.. Buvo kažkoks užsimojimas, pastūmimas, smūgis į veidą – taip buvo. Pastebėjo, kad Š. Š. smogė kaire ranka R. į veidą. S. pradėjo spiegti, rėkti. Atsimena, kad kol jis priėjo atsikėlęs iš savo vietos, nes reikėjo apeiti aplink stalą, vos ne vienas buvo pasilikęs su S., tada pradėjo šaukti, kad reikia vandens, tada kažkas atėjo su vandeniu, o jis ėjo link telefono, mašinos raktelių, kad kažką daryti. Gali būti, kad kiti buvo išsibėgioję iš panikos. Kažkas atnešė vandens, apipylė. Po to jis nuėjo link namuko, paimti telefoną, bet M. jau buvo paėmęs telefoną, bandė susisiekti su greitąją, sakė, kad greitoji jų neranda, tada jis važiavo pasitikti greitosios iki pagrindinio kelio. Pradžioje nuvažiavo vienas, nesulaukė, grįžo pusę kelio, iki tos vietos jau buvo atėjęs M. ir dar kažkas. Toliau jie telefonu bendravo su greitosios pagalbos ekipažu, o jie apsisukę važiavo, susitiko greitosios pagalbos automobilį, bet buvo paskutiniai, greitoji pirma atvažiavo. Apie gaivinimą nieko nežino, nes nematė. Tuo metu, kai vyko konfliktas tarp R. ir G. G., kai po to Š. Š. trenkė R., pamena, kad prie jo šone prie stalo sėdėjo M. T., tą vakarą tame šone sėdėjo S. ir M.. Kiti buvo kitoje stalo pusėje, maždaug taip pasiskirstę. S. sėdėjo visai kitame stalo gale. Neatsimena ar to konflikto metu sėdėjo S. ir M., ar tuo momentu jie buvo išėję, nes buvo išgėrę. Vienu metu visi lyg pradingo, gal iš išgąsčio, o gal ir jis iš streso nieko nematė. Dėl smūgio sudavimo tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Į parodytą pavėsinės schemą- planą kas kur jis sėdėjo. (T.3, b.l. 126), tai tuo momentu labiau prisiminė, nurodė kas kur sėdėjo. Taip galėjo būti. Neatsimena kur tuo momentu buvo E. Š.. Visi vartojo alkoholį, daugiausia gėrė degtinę. Tas konfliktas įvyko jau naktį, buvo jau tamsu, bet pavėsinėje apšvietimas buvo.

Specialistas S. L. paaiškino, kad byloje yra pateikęs dvi išvadas dėl R. L. mirties priežasčių ir kitų sužalojimų. Jam teko atlikti mirusiojo R. L. kūno tyrimą, po kurio jis nustatė mirties priežastį, buvo užfiksuoti sužalojimai. Pirminėje išvadoje mirties priežastis ganėtinai išplėstinė, ji apėmė kelias kūno sritis – galvą, kaklą, krūtinę ir pilvą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, pateikus papildomus duomenis, liudytojų apklausos protokolus susipažinimui, tie sužalojimai buvo susiaurinti, ir buvo prieita išvados, kad R. L. mirė pagrinde nuo galvos sužalojimo. Jis pasireiškė išoriniais sužalojimais, nubrozdinimais kaktos srityje, kurie atsirado traumavus minėtas sritis, ir tai sukėlė kaklo panirimą su slankstelinės arterijos plyšimu, ko pasekoje išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir tai buvo tiesioginė mirties priežastis. Šiuo atveju pakakto to vieno smūgio. Jau papildomoje specialisto išvadoje, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, išaiškėjo, kad buvo du galvos srities traumavimo epizodai – vienas į burnos sritį, kitas į kaktos dešinę pusę. Jis davė išvadą, kad mirtis ištiko po suduoto smūgio į kaktos sritį, nes, pagal surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis, po minėto smūgio nukentėjusysis susmuko, nugriuvo, jau nebeatsikėlė ir nebeatgavo sąmonės, po to jis buvo gaivinamas. Sugretinus tuos duomenis, ir tai, kas buvo rasta utopsijos metu, galima sakyti, kad po tokių galvos sužalojimų žmonės miršta po labai trumpo laiko tarpo. Po kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, žmonės negali vaikščioti, judėti ir pan.. Dėl to buvo duota tokia antrinė išvada. Dėl sužalojimo į burnos sritį. Įsigilinus į pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis paaiškėjo, kad po minėto smūgio į burnos sritį nukentėjusysis dar stovėjo, atliko aktyvius veiksmus. Todėl padarė tokią išvadą, kad šis smūgis nesukėlė kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Po pagrindinio smūgio R. L. turėjo susmukti ir mirti. Tai yra akimirkos trukmė, tokie smūgiai pasitaiko bokso ringe, po tokių smūgių, kai plyšta slankstelinė arterija ir išsilieja kraujas, žmogus susmunka ir miršta. Gaivinimas, po tokio smūgio sudavimo, kad ir kokiomis priemonėmis, bet jis to kraujavimo po minkštaisiais galvos dangalais nesustabdo, nes ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad kraujas išsiliejo ir kamiene. Gaivinimas kraujo išsiliejimo kamiene nesustabdo, neišskirsto kraujo iš kamieno, todėl vyksta dirginimas ir slopinimas kvėpavimo bei širdies centrų. Gaivinimas tokiu atveju rezultatų neduoda. Papildomoje išvadoje pasisakė, kad dėl R. L. gaivinimo veiksmų galėjo būti padaryti jo nustatyti išoriniai sužalojimai krūtinės srityje, t.y. šonkaulių lūžiai ir kepenų plyšimas, jeigu tai dar atlieka ne profesionalas. Kepenų plyšimas yra galimas, nes kepenys nėra labai giliai. Praktikoje yra turėję atvejų, kada kepenys būna pažeidžiamos gaivinimo metu. Toks kepenų plyšimas gali būti mirtinas, nes, plyšus kepenims, vyksta kraujavimas, kuris gali baigtis nukraujavimu. Bet šiuo atveju utopsijos metu buvo nustatyta santykinai nedidelis kiekis kraujo, kas rodo, kad tas kepenų plyšimas ir kraujavimas vyko jau po mirties, atliekant gaivinimo veiksmus. Dėl nukentėjusiojo mėlynavimo, sunku įvertinti, ar po patirto smūgio nukentėjusiojo mėlynavimas rodo jo staigią mirtį. Tai gali būti ir lavondėmės. Lavondėmė yra pomirtinis reiškinys, kuris pradeda formuotis iš karto po mirties, nors tam reikia tam tikro laiko. Šiuo atveju tas veido mėlynavimas neprieštarauja nustatytai mirties priežasčiai, nes šita mirties priežastis yra priskiriama prie staigių mirties priežasčių. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nebūtinai konstatuoja, kad žmogus dar yra gyvas ir tęsia jo gaivinimą. Ir konstatavus mirtį greitosios pagalbos medikų gaivinimas yra taikomas. Nėra tokios praktikos, kad medikams atvažiavus ir neužčiuopus pulso, nesant kvėpavimo judesių veiklos, niekas žmogaus negaivina. Atvažiavusi greitoji ir būtent radusi žmogų tokiomis aplinkybėmis, jį dar gaivina. Tokie parodymai, kad neprofesionalūs gaivintojai nukentėjusiajam atliko dirbtinį kvėpavimą, kad nukentėjusysis buvo paspringęs, kad jam iš burnos buvo traukiamas šašlykas, kad jis vėmė, tikrai neprieštarauja tiek utopsijos metu gautiems rezultatams, tiek atlikus papildomus tyrimus. Tokie atvejai pasitaiko, ypač jeigu skrandis būna pilnas. Gaivinimo metu, be žmogaus valios, kurį gaivina, gali papulti maisto į kvėpavimo takus, tai susiję su išoriniu kvėpavimo judesių atlikimu, spaudžiant krūtinės ląstą. Šiuo atveju greičiausiai buvo spaudžiamas ir epigastrimas, kuris yra viršutinė pilvo dalis, ir jeigu plyšo kepenys, kurios buvo spaudžiamos, o šalia yra skrandis, ir jeigu jis buvo perpildytas, tai pasyvus maisto patekimas į kvėpavimo takus, į burnos ertmę, yra įmanomas ir žmogui jau mirus ar agonijos metu. Minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje yra kraujosruva. Dėl kraujosruvos gali pasakyti apie konkrečius traumavusius daiktus, ar kontaktą su jais, dėl minėtos srities (kraujosruvos pakaušio srityje) jis negali pasisakyti. Jis gali pasisakyti tik bendrai apie kietus bukus daiktus. Žmogaus kelias, jeigu į jį trenkiamasi pakaušiu, gali būti priskiriamas prie kieto paviršiaus. Šiuo atveju tas pažeistas slankstelis yra žemiau pakaušio. Pagal minėto pažeidimo mechanizmo vystymąsi, remiantis jų praktika, specifiniais medicininės literatūros šaltiniais, minėtos slankstelinės arterijos pažeidimai išsivysto po smūgio į vidinę dalį, kurie suteikia galvai rotaciją, t.y. galvos maksimalų pasisukimą, persitempus galvai, persisukus galvai minėtoje vietoje – tarp kaklo viršutinės dalies ties jungtimi su galva pakaušio srityje, persisukus galvai arterija plyšta. Atmeta tokią tikimybę, kad šitas slankstelio pažeidimas, su arterijos pažeidimu, galėjo įvykti atsitrenkiant pakaušio sritimi į žmogaus kelią. Paneigia tokią tikimybę. Vienintelio smūgio metu į akies, į skruostikaulio sritį, gali būti šitaip pažeistas slankstelis. Kad slankstelis panirtų, buityje tokių smūgių metu nukentėjusieji paprastai būna atsipalaidavę. Bet bokse, kada vyksta varžybos jie būna įsitempę. Jis vienareikšmiškai neatskys apie šio nukentėjusiojo buvusią emocinę būklę ar fizinę būklę. Negali atsakyti kaip galėjo įtakoti susikaupimas, smūgio laukimas. Mirusiojo lavone buvo rastas chininas. Chininas yra antimaliarinis preparatas, kuris buvo taikomas medicinoje. Kraujyje, kepenyse, inkste rasta chinino pėdsakų. Tai nustatinėjo toksikologijos laboratorija. Chininą konstatavo gavęs jų išvadą. Pėdsakai reiškia ypač maži kiekai. Jų laboratorija yra akredituota, gavę medžiagą gali nustatyti ir jos koncentraciją, bet jeigu yra pėdsakai, tai tik kas iššoko atlikus tyrimą.

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją apklausto liudytojo S. Š. parodymų matyti, kad S. Š., parodė, kad konfliktas prasidėjo naktį, kai visi pradėjo baliavoti. Jis sėdėjo šone R., šalia sėdėjo G.. Viskas buvo pavėsinėje. G. su R. pradėjo konfliktuoti, stumdytis. Tai buvo gal apie antrą val. nakties. Girdėjo, kad G. išgėrusi kvailai elgiasi. Jis su M. nuėjo Į M. mašiną paieškoti geresnės muzikos. Mašinoj prabuvo apie 10 min ir išgirdo visus šaukiant R., R.. Atėję R. rado gulintį pavėsinėj prie suolo. Jo galva buvo į pavėsinę, kojos buvo į lauką. Prie R. buvo Š., jį kėlė, pylė vandenį kažkas iš merginų. Buvo dar G. jis su M., S.. M. atbėgo iš namų, nieko nematė, kas buvo. Iš pradžių R. ėmė vemti, gal jį supurtė, kai Š. kėlė. Dirbtinį kvėpavimą darė brolis M., L.. Su greitąja jau buvo susisiekta. Skambino S., po to M. iš jo telefono. Iš pradžių pylė ant R. vandenį, bandė pasodinti ir skambino greitajai. Judino už rankų, sakė kelkis. Iš pradžių buvo kaip suprakaitavęs, po to pamėlynavo. Gaivinimas vyko apie pusę valandos, kol atvyko greitoji. Iki greitosios darė dirbtinį kvėpavimą, tai yra 3 kartus paspaudė ir pūtė orą. R. vėmė, kai buvo iškritęs, po to jį pasuko ant šono, kad nepaspringtų. Jo veidas buvo kaip ištinęs. Ant veido mėlynių, dėmių ar sužalojimų nepastebėjo. Kai nuėjo muzikos klausytis, R. nieko nebuvo nutikę, viskas buvo normaliai, jokių įdrėskimų, mėlynių. Kai išėjo, R. sėdėjo prie stalo, gėrė, gal ir valgė, tą vakarą jis daug valgė. Jis su R. plaukiojo vandens dviračiais, jokių sužalojimų ant jo nebuvo. Kai greitoji išvažiavo, iš draugų pasakojimo suprato, kad R. pastūmė G., G. nukrito, o tada Š. jam sudavė į veidą. Prieš sėdant prie stalo, visi darė kas ką norėjo, plaukiojo, žvejojo. Prie pavėsinės buvo 2 aukštų namas. R. kambarys buvo antrame aukšte, G. irgi. Jie pradėjo konfliktuoti prie stalo. Prie stalo jis atėjo nuo ežero. Prieš ežerą spardė kamuolį. Prie pavėsinės vaikinai buvo susitikę ir kai kas rūkė. Žolę pradėjo rūkyti po dviejų valandų nuo atvykimo. Merginos nerūkė. Rūkė M., R., D.. Suktinė nežino kieno, gal iš Olandijos buvo atsivežę. Apie žolę niekas nieko nekalbėjo, nieko jam nesakė. Žolės rūkymo poveikis nelabai matėsi, tik linksmesni pasidarė. Jis tik kelis dūmus užtraukė. Prieš išeinant į mašiną muzikos ieškoti, Š. tuo metu stovėjo prie suolo, R. sėdėjo, G. irgi. Muzika grojo garsiai, bet ką kas kalba išgirsti buvo galima, susišnekėjo prie stalo. Kas nutiko jam pasakė gal S., gerai nežino. Kai išvažiavo greitoji, visi ten susirinko, tik nebuvo D., kuris miegojo. Visi suprato, kad įvykis atsitiko dėl to, kad R. pastūmė Š. mergą. Š. trenkė R., jis pats prisipažino, kad netyčia, nenorėjo taip daryti (4 t., b.l. 22-25, 26).

Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas M. V. parodė, kad į sodybą jį pakvietė jo draugas E. N.. Atvykus į sodybą iš pat pradžių viskas vyko sklandžiai, visi gražiai sutarė, bendravo, kiekvienas turėjo savo veiklos, kas žvejojo, kas plaukiojo valtimi, kas žaidė lauko žaidimus, kas tiesiog ilsėjosi, kas kepė šašlykus. Naktį, kažkur jau po vidurnakčio, buvo apie 01.00 val., jie visi, išskyrus D., kuris tuo metu jau miegojo, kartu susėdo lauko pavėsinėje prie stalo. Jam atrodo, kad E. tuo metu irgi nebuvo prie stalo, kadangi jis žvejojo. Susėdę prie stalo jie valgė iškeptus šašlykus, užkandžiavo, gėrė alkoholinius gėrimus, viskas tuo metu buvo gerai, niekas tarpusavyje nesipyko, fone grojo muzika iš M. L. automobilio, kuris stovėjo šonu pastatytas prie lauke buvusios pavėsinęs. Kiek pamena, tai prie stalo jie visi taip draugiškai sėdėjo ir bendravo kažkur apie 2 val. laiko. Paskui jam besėdint prie stalo ir bendraujant su kitais, iš niekur nieko R. L. ir G., kurios pavardės nežino, pradėjo vienas su kitu kalbėti pakeltu tonu, jie vienas kito atžvilgiu reiškėsi necenzūriniais žodžiais, G. sakė R. L. "tu duhas, pederastas, asilas" ir panašiai, o R. L. jai sakė "dūsk tu, ubage", klausė jos, ką ji čia daro, prašė nebeerzinti jo. Kuomet jie vienas su kitu taip kalbėjo, tai tuo metu jie jau buvo išgėrę, G. iš veido atrodė pikta ir agresyvi, R. L. taip pat atrodė supykęs. Visą šį barnį jis atsimena ir matė, kadangi tuo metu jis pats sėdėjo prie stalo ir visas šis konfliktas vyko beveik prie pat jo. Jis prie stalo sėdėjo nugara į pavėsinės pertvarą, konfliktas vyko jam iš kairės pusės. Neiškentęs šito barnio jis kreipėsi į G. ir paklausė jos, ar čia normalu, kad panelė taip šneka, o ji jam atsakė "dūsk tu vobše", tada jis atsistojo ir kartu S. Š. nuėjo iki M. L. automobilio, kad pagarsinti muziką. Kuomet jis su S. Š. ėjo į automobilį, tai R. L. jau buvo nuėjęs nuo G. į kitą pavėsinęs pusę. Jiems su S. Š. besėdint automobilyje, kur jie klausėsi muzikos ir rūkė, jis išgirdo, kad visi pradėjo rėkti ir šaukti. Automobilyje jie sėdėjo į pavėsinę atsisukę šonu, tad kas joje vyko jie nematė. Jis iš karto su S. Š. iššoko iš automobilio ir nubėgo į pavėsinę pasižiūrėti, kas ten vyksta. Atbėgęs į pavėsinę jis pamatė, kad visi buvo subėgę į vieną vietą, o būtent, prie stalo iš kairės pusės (prie stalo kampo, kuris yra prie išėjimo iš pavėsinės), jie nuo grindų kėlė R. L., kaip suprato, jis buvo nukritęs. Kiek jam jau tada teko matyti, tai R. L. buvo be sąmonės. Jis paklausė kitų, kas nutiko, ir kažkas, tik jau nepamena kas, jam pasakė, kad "R. atsijungė". Tuo metu jis neklausė dėl ko būtent jis atsijungė, manė, kad jis tiesiog nukrito, atsitrenkė į stalą arba į suoliuką ir dėl to prarado sąmonę. Pakėlus R. L. jį pasodino ant suoliuko ir visi iš eilės bandė jį gaivinti delnais jam pliaukšint per žandus, tačiau sąmonė pas jį taip ir negrįžo. Tuomet jis greitai nubėgo į namo vidų, kad pasiimtų telefoną ir iškviestų greitąją pagalbą. Jam einant iš namų kaip tik į namus įbėgo S., ji visa buvo išsigandusi, pasimetusi, tuo metu ji kalbėjo telefonu su greitąją, tačiau matė, kad jai sunkiai sekėsi paaiškinti, kas nutiko, todėl jis paėmė iš jos telefoną ir toliau su medikais kalbėjo jis. Jam kalbant telefonu jis grįžo atgal į lauką, į pavėsinės vidų nėjo, kadangi ten buvo didelis triukšmas ir kiek nuošaliau bendravo su medikais, jie jam sakė, ką daryti. Pavėsinėje R. L. buvo paguldytas ant grindų ant nugaros, jis buvo stipriai pamėlynavęs. Jam L. darė dirbtinį kvėpavimą, o M. L. darė širdies masažą. Tada jis iš medikų telefonu, jiems pasakęs, kad R. L. yra stipriai pamėlynavęs, gavo nurodymą jį paguldyti šonu, tai perdavė tuo metu buvusiems šalia R. L.. Tik pavertus R. L. ant šono pamatė, kad jam iš burnos pradėjo bėgti ir vėmalai. Atrodo M. L. ir L. rankomis R. L. iš burnos traukė vėmalus, kad tik jis galėtų greičiau atgauti sąmonę. Tik iš R. L. burnos išbėgus skysčiams ir vėmalams, jo veido spalva pasikeitė į normalią, tačiau sąmonės jis taip ir neatgavo. Kadangi jis ir toliau buvo be sąmonės, tai medikai telefonu nurodė toliau be perstojo daryti jam dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą iki jų atvykimo. Kiek jam teko matyti, tai dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą R. L. darė M. L. ir L., tačiau mano, kad darė ir kiti, kadangi tie jau buvo pavargę, nes širdies masažą darė gan ilgai, kažkur iki 50 min. Medikai neatvyko gan ilgai, jie vis negalėjo rasti kelio, tad jis nuolat telefonu jiems aiškino kur važiuoti, kol galiausiai su E. N. ir S. Š. nuvažiavo pasitikti greitosios pagalbos, kad tik ji greičiau atvažiuotų. Atvykus medikams jie toliau gaivino R. L., kol galiausiai konstatavo jo mirtį. Kuomet medikai gaivino R. L., jis po jo akim, tik po kuria tiksliai neprisimena, pamatė, mėlynę, taip pat matė, kad buvo išsipūtęs jo pilvas, ties šonkauliais iš kairės pusės matė įbrėžimus, panašius į nubrozdinimus. Iš kur jie atsirado, nežino. Kad R. L. vakaro eigoje būtų kur nors kritęs, jis nematė, kad su kuo nors muštųsi jis taip pat nematė. Kai jau viskas baigėsi ir R. L. kūnas buvo išvežtas, jis, M. L., S. Š., Š. bei L.buvo susirinkę namo antrame aukšte ir tuo metu išgirdo pokalbį tarp M. L. ir Š., kurio metu Š. sakė "Tu negalvok, kad čia aš kaltas, aš jam netrenkiau, mes tik susitūmdėme", o M. L. sakė, kad "Aš tavęs nekaltinu". Kaip paskui suprato iš viso pokalbio, tai kuomet jie su S. Š. buvo automobilyje, tai tarp R. L. ir Š. dėl G. kilo konfliktas, kurio metu Š. kažką padarė R. L., greičiausiai pastūmė, kadangi apie muštynes jokių kalbų nebuvo. 2018-08-05 atvykę į sodybą 19 val. jis, R. L., S. Š., D. P. rūkė narkotinę medžiagą marihuaną. Vėliau tą vakarą nerūkė. (3 t., b.l. 84-86, 87-88).

Iš 2018-08-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji G. G. patvirtino savo parodymus (4 t., b.l. 124-131).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. padaryta: paviršiniai odos nubrozdinimai kryžkaulio srityje ir kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, galimai užduotyje nurodytu laiku, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b.l. 63).

Iš 2018-08-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis Š. Š. patvirtino savo duotus parodymus (5 t., b.l. 75-90).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Š. Š.: pjautinė/kirstinė žaizda dešinės rankos 2-ame piršte, paveikus pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, poodinė kraujosruva kairiame kelyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-08-06), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b.l. 98).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu 2018-08-08 liudytoja S. P. patvirtino duotus parodymus (2 tomas, b.l. 140-141, 144-147).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas L. G. patvirtino duotus parodymus (2 tomas, b.l. 185-190).

Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad :

1. R. L. mirė nuo galvos ir krūtinės – pilvo sumušimų. Į tai nurodo kraujosruvos, odos nubrozdinimai galvoje ir krūtinėje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruva liežuvyje, kaklo panirimas tarp pakauškaulio ir I kaklinio slankstelio su dešinės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse, prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius, dešinės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai, kraujosruva diafragmos dešiniame kupole, kepenų plyšimai, kas komplikavosi kraujavimu į pilvaplevės ertmę ir centrinės kilmės ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018-08-07 08:00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone praėjo 12-36 val. laiko.

3. R. L. lavone nustatyta:

3.1. kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruva liežuvyje, kaklo panirimas tarp pakauškaulio ir I kaklinio slankstelio su dešinės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių srityse, prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius. Šie sužalojimai, remiantis makro - ir mikromorfologiniais pažymiais, padaryti kietais bukais daiktais kelių – keliasdešimt minučių iki mirties ir remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5 ir 6.6.15 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.2. odos nubrozdinimai ir kraujosruvos krūtinėje, dešinės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai, kraujosruva diafragmos dešiniame kupole, kepenų plyšimai. Šie sužalojimai rementis makro- ir mikromorfologiniais požymiais, padaryti kietais bukais daiktais kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties ir remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.3. odos nubrozdinimai dešinės pusės alkūnėje ir pėdoje, remiantis makromorfologiniu vaizdu, padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, paros laikotarpyje iki mirties ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.4. Injekcinė žymė kairės alkūnės linkyje, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir lokalizacija, padaryta duriančiu – pjaunančių savybių turinčiu daiktu po mirties, labiausiai tikėtina medicininės adatos galu po mirties, medicininių manipuliacijų metu, todėl kaip sužalojimas nekvalifikuotas.

4. R. L. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,42 % (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą laipsnį (1 t., b.l. 74-79, 83).

Iš Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodyta:

1. R. L. lavono kraujyje, kepenyse, inkste rasta pėdsakų chinino. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Kepenyse ir inkste amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta.

2. Tikėtina, kas nustatyti R. L. kraujosruva ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje bei kraujosruva liežuvyje galėjo būti padaryti po suduoto smūgio į burnos sritį. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudininkų parodymus, mažai tikėtina, kad šie išvardinti sužalojimai turėjo įtakos R. L. mirčiai. Šie sužalojimai būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudytojų parodymus bei autopsijos duomenis, po smūgio, suduoto Š. Š. į R. L. gąlvą, labiausiai tikėtina, kad buvo padaryti odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veido dešinėje, smilkinio srityje, kaklo panirimas tarp pakauškaulio ir I kaklinio slankstelio su dešinės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse, prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius. R. L. nustatyti kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai dešinės pusės alkūnėje ir pėdoje, tikėtina, kad galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griuvimo metu atsitrenkiant į kietus bukus paviršius ir jam nugriuvus ir pakaušio, dešinės alkūnės sritimis atsitrenkus į kietus bukus paviršius. Šie sužalojimai: kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai dešinės pusės alkūnėje ir pėdoje, įtakos mirčiai neturėjo. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudininkų parodymus bei nustatytų sužalojimų makro ir mikroskopinį vaizdą bei lokalizaciją kūne, labiausiai tikėtina, kad gaivinimo metu galėjo būti padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir kraujosruvos krūtinėje, dešinės pusės šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai, kraujosruva diafragmos dešiniame kupole, kepenų plyšimai. Taip pat gaivinant, labiausiai tikėtina buvo padaryta injekcinė žymė kairės alkūnės linkyje.

4. Atsižvelgiant į sužalojimų makro ir mikromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją kūne bei pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudytojų parodymus, labiausiai tikėtina, kad kaklo panirimas tarp kaklo panirimas tarp pakauškaulio ir I kaklinio slankstelio su dešinės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius buvo padaryti po trauminio poveikio į R. L. veido dešinę pusę, smilkinio antakio srityje, kuris sukėlė galvos maksimalų pasisukimą į kairę pagal išilginę ašį į kairę pusę. Dėl po smūgio sekusio galvos maksimalaus pasisukimo į kairę pusę įvyko kaklo panirimas tarp pakauškaulio ir I kaklinio slankstelio su dešinės slankstelinės arterijos pažeidimu. Dėl arterijos pažeidimo įvyko kraujavimas po minkštaisiais galvos dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius.

5. Remiantis sužalojimų makro ir mikromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją kūne bei pateiktas aplinkybes, įtariamųjų ir liudytojų parodymus R. L. sąmonę turėjo prarasti tuoj po smūgio į dešinę veido pusę, po kurio paniro kaklas ir buvo pažeista slankstelinė arterija. Po šių sužalojimų padarymo R. L. mirė.

6. Apibendrinant aukščiau išdėstytus specialisto paaiškinimus, R. L. nustatyti sužalojimai krūtinės – pilvo srityje, tikėtina, kad galėjo būti padaryti R. L. gaivinant agonijos metu ar iškart po mirties. Kadangi, tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti agonijos metu ar iškart po mirties, tai jų kvalifikuoti nėra prasmės. Sužalojimai – kraujosruva ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje bei kraujosruva liežuvyje, kuriuos galimai padarė G. G., R. L. smūgiuodama į burnos sritį, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir mažai tikėtina, kad turėjo įtakos R. L. mirčiai. Nustatyta kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai dešinės pusės alkūnėje ir pėdoje, labiausiai tikėtina susiformavo R. L. minėtomis vietomis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštuma jam griūnant ir nugriuvus. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo. Nustatyti odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veido dešinėje, smilkinio antakio srityje, kaklo panirimas tarp pakauškaulio ir I kaklinio slankstelio su dešinės slankstelinės arterijos pažeidimu, sukėlusio kraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galvos smegenų pailgųjų smegenų, kamieno ir smegenėlių pusrutulių srityse ir prikraujavimas į galvos smegenų skilvelius buvo padaryti sudavus R. L. smūgį į veido dešinę pusę ir sukėlė mirtį. Šie sužalojimai remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5 ir 6.6.15 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai sukėlė R. L. mirtį.

7. Įvertinus autopsijos ir papildomų tyrimų duomenis bei pateiktas aplinkybes, histologinio tyrimo metu plaučių preparatuose nustatyti vietomis bronchų spindžiuose krakmolo grūdeliai, raumeninių skaidulų augalinės ląstelienos liekanos fragmentai (maisto masės) galėjo atsirasti nukentėjusiajam pasyviai aspiravus skrandžio turinį agonijos metu ar tuoj po mirties, kai jam buvo atliekamas išorinis širdies masažas spaudžiant krūtinės ląstą. Kitų, lavono tyrimo metu, požymių nurodančių, kad nukentėjusysis galėjo mirti dėl aspiracijos paspringus maisto turiniu, nėra. Todėl nustatyti bronchų spindžiuose krakmolo grūdeliai, raumeninių skaidulų augalinės ląstelienos liekanos fragmentai (maisto masės) vertinami kaip pomirtiniai radiniai neturėję įtakos R. L. mirčiai. (1 t., b.l. 108-113).

Iš 2018-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) esanti kaimo turizmo sodyba. Sodybos kieme nuo namo šiaurės rytų kryptimi stovi pavėsinė, kurios prieigose ant grindinio ant žemės guli jaunuolio lavono kūnas, apklotas geltonos spalvos rankšluosčiu (1 t., b.l. 18-19, 20-24).

Iš 2018-08-21 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-08-06 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du pranešimai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) pateiktos garso įrašų kopijos (1 t., b.l. 56). 2018-09-20 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BPS pateikti garso įrašai. Iš garso įrašo matyti, kad kviečiama greitoji pagalba į (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad reikia greitosios pagalbos, nes žmogus miršta, jam 20 metų, jis užkrito ir visas mėlynas, neatsigauna, be sąmonės, nekvėpuoja, nėra pulso, vyriškis nurodo, kad vyras užspringo, nebegali kvėpuoti, nurodo, kad vemia, užspringo, nebekvėpuoja, pasidarė mėlynas (1 t., b.l. 57-66, 67).

Iš 2018-08-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. pateikė daiktus ir drabužius (1 t., b.l. 173-175). 2018-09-26 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti M. L. pateikti daiktai: mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), juodos spalvos šortai, per pirštą maunamos šlepetės, pilkos ir juodos spalvos dryžuotas džemperis su gobtuvu, džemperis visas išteptas, gali būti, kad vėmalais (1 t., b.l. 184-185, 186-197).

Iš 2018-08-07 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo paimtas telefono įkroviklis SINOX, saugomas Utenos apskrities VPK saugojimo patalpoje (1 t., b.l,. 50-52, 53).

Kaltinamoji G. G. kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį R. L. pripažino pilnai. Ji parodė, jog buvo neblaivi, sukonfliktavo su R. L. ir jam spyrė į sėdmenis ir kumščiu sudavė į veidą, padarydama apatinėje lūpoje kraujosruvą. Ji parodė, jog jos girtumas įtakojo tokių veiksmų padarymą, ji pripažino, jog neblaivi būna agresyvi ir įkyri. Jos parodymus patvirtina liudytojai S. P., L. G., M. T., E. N., E. Š., perskaityti S. Š., M. V. parodymai, nukentėjusiųjų K. L., A. L., M. L. parodymai. Liudytojai parodė, jog vakaro metu G. pradėjo kabinėtis prie R. L., spyrė jam į sėdmenis, po to sudavė kumščiu į veido sritį, prakirto jam lūpą. G. vartojo keiksmažodžius ir įkyriai lindo prie R.. Liudytojai patvirtino, jog R. nenorėjo su ja veltis į konfliktą, norėjo atsitraukti nuo jos, ėjo į šoną, bet ji neatstojo, vadino negražiai, tuomet R. ją pastūmė ir ji nukrito ant žemės. Nukentėjusieji K. L., A. L. parodė, jog apie įvykusį konfliktą tarp R. ir G. jiems papasakojo jaunuoliai atėję į laidotuves, buvę toje sodyboje, kad prieš tai G. vaikėsi R. visą vakarą, atstatydavo į jį savo krūtinę, persekiojo, kad jis ne vyras, kad jai duotų, tada R. paėmė ją per pečius ir pastūmė. Kaip pasakojo S. P., R. nuėjo į virtuvę kažko paimti, G. nusivijo jam iš paskos, grįžtant iš virtuvės ji jau spardė R. į užpakalį ir rėkė, kad jis ne vyras. Jis atsikirto jai, tada G. trenkė R. į lūpą. Tada R. atsisėdo prie stalo, vėl ji prie jo atėjo, jis persėdo į kitą stalo pusę, ir ji jam iš paskos. Tada R. ją nuo savęs atstūmė. Ji nukrito ant užpakalio. Nukentėjusioji A. L. parodė, jai pasakojo S. P. ir kiti, kad G. kabinėjosi prie R. visą vakarą, sakė negražius, necenzūrinius žodžius, kad R. pasakė, jog jis moterų nemuša, bet G. vis tiek lindo prie jo. Jis pastūmė G. ir ji nukrito ant žemės, tuomet Š. Š. trenkė į veido sritį R. L..