- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1705-514/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-02143-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- N. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., valstybės įmonė Turto bankas
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Ž., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos J. K. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama J. K., kuri (duomenys neskelbtini) Plungės rajono notarų biure buvo surašiusi testamentą, pagal kurį visą savo turtą, o būtent jai nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį adresu (duomenys neskelbtini), Plungės mieste (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), po savo mirties paliko pareiškėjai. Po mamos mirties pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kadangi mama surašė testamentą ir pareiškėja yra jos vienintelis vaikas, mamos palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu. Po mamos mirties ir iki šiol pareiškėja nuolat gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), Plungės m., kurio dalis dar iki mamos mirties buvo pareiškėjos nuosavybė. Po mamos mirties pareiškėja valdo ne tik savo namo dalį, bet ir mamos namo dalį bei visus ir pareiškėjai bei mamai priklausančius statinius, rūpinasi visu turtu, valdo, jį prižiūri, moka visus mokesčius. Dėl mamos palikimo priėmimo niekas į notarų biurą nesikreipė ir į mamos turtą nepretendavo. Faktą, kad po mamos mirties pareiškėja nuolat gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)) ir valdo visą turtą taip pat patvirtins pareiškėjos sūnus, kuris į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Faktą reikalinga nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo liudijimą ir įformintų nuosavybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad su pareiškimu sutinka, patvirtino, kad po savo mamos mirties ir iki šiol jo mama N. Ž. nuolat gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), Plungės mieste, valdo visą namą ir visus namui priklausančius statinius bei rūpinasi visu turtu. Prašė teismo tenkinti pareiškimą, bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad negavo pranešimo dėl galimo palikėjos J. K. palikimo perėjimo valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašome N. Ž. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos mama J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas: 3/10 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/10 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Plungėje. Šio nekilnojamojo turto daiktinės teisės N. Ž. vardu Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (įregistruotos J. K. vardu).
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra registruoto testamento testatorės J. K. sudarytų testamentų, nėra palikimo priėmimo faktų (testamentai Testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d., o duomenys apie palikimą priėmusius asmenis kaupiami nuo 2010 m. kovo 31 d.).
Pareiškėja pateikė teismui Testamento, sudaryto ir notaro patvirtinto (priimto saugoti) (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad testatorius – J. K., gyvenusi (duomenys neskelbtini), Plungėje, jai nuosavybės teise priklausančią pastatų dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Plungėje, paliko dukrai N. Ž.
Paveldint pagal testamentą, įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi pareiškėja N. Ž. yra įpėdinė pagal testamentą, paveldint mirusios savo mamos J. K. palikimą.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti įrodymai (Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymas „Dėl adresų suteikimo ir keitimo“ Nr. DE-231 su priedu bei Valstybės įmonės registrų centro Lietuvos Respublikos adresų registro žemės sklypų, pastatų, korpusų ir patalpų adresų išrašas) patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl adreso pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), Plungės mieste.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog po mamos mirties ir iki šiol gyvena adresu, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), Plungėje, be mamos gyvenamojo namo dalies, priėmė ir mamai priklausančius statinius, po mamos mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo kartu su savo namo dalimi. Byloje esantys dokumentai, pareiškimo turinys patvirtina, kad po savo mamos mirties pareiškėja, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po mamos mirties liko gyventi gyvenamajame name, mokėjo (ir moka) mokesčius už elektrą, vandenį, gamtines dujas, komunalinių atliekų tvarkymą, žemės nuomos mokestį. Tokie pareiškėjos veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad ji su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kad pareiškėja pradėjo valdyti po savo mamos mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina suinteresuotas asmuo – pareiškėjos sūnus R. Ž., pateiktame atsiliepime prieštaravimų pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą nenurodė, o priešingai – su pateiktu pareiškimu sutiko, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškimo teiginiai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą pareiškimu abejoti, nenustatyta.
Laikoma, kad pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jos paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po J. K. mirties palikimą priėmė N. Ž., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos N. Ž. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.