Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovui S. V. K., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui N. Č., nedalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei Gintei Kuzabavičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui Kauno apskrities mokesčių inspekcijai, trečiajam asmeniui Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei Gintei Kuzabavičienei dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, dėl buto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 1993 m. pradėjo gyventi kartu su L. A. (duomenys neskelbtini). Ten nebuvo vandens, šildymo,. Ieškovas įvedė šildymą, vandenį, investavo. Į privatizavimo tarnybą jis nusivedė L. A., mokėjo jis. Bute dar ir dabar jis gyvena. Prieš keletą metų pakeitė langą. Tarp jų su L. A. buvo visapusiškas pasitikėjimas, buvo įsitikinęs, kad jam priklauso dalis buto. 2008 m., kai nuėjo pas advokatę, suprato, kad jam niekas nepriklauso. Gyvenamąją vietą ten priregistravo nuo 1997 m., t.y. anksčiau negu buvo privatizuotas butas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas parodė, kad ieškovas per 3 metus nesikreipė dėl savo teisių gynimo. Nepridėti įrodymai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. L. A. turėjo galimybę įrašyti ieškovas kaip vieną savininkų. Nėra duomenų, kad katinas dalyvavo privatizavime, kad investavo į turtą. Gyvenamojo buto savininkai turi patvirtinti susitarimą notariškai. Ieškovo pritarimo nereikėjo, nes jis nebuvo nei nuomininkas, nei šeimos narys.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1991 m. ieškovas gyveno su L. A., pažinojo L. A., kuri tarnavo jo uošviui. Parodė, kad buvo pas L. A. bute, ten būdavo ir ieškovas. Ieškovą pažįsta, kartu žaidė futbolą. Ieškovas tame bute užtaisė skyles, tvarkė santechniką, įstiklino, skolinosi įrankius iš jo. Ieškovas prižiūrėjo L. A., po jos mirties nuvežė užmigdyti ir seną jos šunį. Gyveno Vaidilutės g., buvo pereinami kiemai. Prieš 4-5 metus ieškovas sakė, kad bylinėjasi, kad jo nenori tame bute palikti.

Liudytoja T. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendravo su ieškovu po skyrybų, matydavo ieškovą su Liudvika mieste. Lankėsi pas jį tik neseniai, kai reikėjo pagalbos. Sakė, kad nori susituokti, darė remontus, sakė, kad privatizavo butą. Davė remontams pinigų. Įsitikinti, kad teisiškai priklauso butas ėjo pas advokatę prieš tris metus.

Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. gyveno kartu su ieškovu. Jis pirkdavo jai valgyti, ji juo džiaugėsi. Jis privatizavo butą. Jis tvarkė butą, ten buvo sandėlys. Ieškovas gyveno ten visą laiką, jis ateidavo ir į susirinkimus ir bendrą kiemą tvarkė.

Tretysis asmuo Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė Gintei Kuzabavičienė teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta (b.l. 10), kad ieškovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs nuo 1997-04-29. 1997 m. liepos 11 d. sutartimi (b.l. 12-13) nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė pardavė L. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad L. A. mirė 1999-02-26 (b.l. 14). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovas 1969-12-12 išsituokė su žmona (b.l. 15). Mirties liudijimas patvirtina, kad L. A. vyras D. A. mirė 1970-05-08 (b.l. 16, 18). Laidojimo paslaugų užsakymas ir kvitas patvirtina, kad L. A. laidojimu rūpinosi ieškovas (b.l. 20, 21). 2006-12-23 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (b.l.27) nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybė įregistruota L. A. vardu. 1996-12-18 pareiškimas, prašymas, patvirtina, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo kreipėsi L. A. (b.l. 58, 60-61). Nuomos sutartis patvirtina, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo vienas asmuo – L. A. (b.l. 62-63). Buto įkainavimo aktas patvirtina, kad butas buvo įkainotas 340,87 Lt. (b.l. 64). 2010-03-30 Kauno miesto 12 –ojo notarų biuro notarės pažyma patvirtina, kad paveldėjimo bylos po L. A. mirties tuo metu nevedė (b.l. 66). L. A. įgaliojimas patvirtina, kad ji įgaliojo ieškovą gauti jai priklausančią pensiją (b.l. 77). Sutartys, aktai, užsakymai su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis patvirtina, kad šias paslaugas užsakė ieškovas (b.l. 78-84). 2011-05-05 Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad L. A. turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei (b.l. 114-116).

Dėl ieškovo pripažinimo L. A. šeimos nariu

Ieškovas prašo pripažinti jį L. A. šeimos nariu, vadovaudamasis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis bei valstybės nuosavybės privatizavimo taisykles nustačiusiomis teisės normomis. Teismas pažymi, kad reikalavimas pripažinti pagrindinio nuomininko šeimos nariu (CK 6.588 straipsnis) yra gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių sukūrimo institutas ir pripažinimas šeimos nariu sukuria tokiam asmeniui tokias pat teises ir pareigas į nuomojamą patalpą kaip ir pagrindiniam nuomininkui (CK 6.589 straipsnis). Tačiau vien tokių teisių pripažinimas nesukurtų ieškovui teisinių pasekmių, kurių jis siekia, pareikšdamas šį ieškinį, t.y. jo pripažinimas sugyventinės šeimos nariu nebūtų pagrindas pripažinti jam nuosavybės teises į dalį turto, įgyto kartu su sugyventine.

Buto privatizavimo sutarties sudarymo metu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Asmenys, kartu su nuomininku apsigyvenę suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, kartu su nuomininku įgydavo lygias teises ir turėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (Butų kodekso 54, 56, 57 straipsniai). Taigi buto privatizavimo sutarties dalyviais galėjo būti tik asmenys, turintys teisę į privatizuojamą patalpą – nuomininkas ir jo šeimos nariai. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai privatizuotino buto nuomos teisėmis naudojasi keli asmenys – buto nuomininkas ir jo šeimos nariai, kartu su prašymu privatizuoti butą privalo būti pateiktas notarine tvarka patvirtintas visų nuomininkų susitarimas, kieno vardu bus butas privatizuojamas ir kas taps buto savininku. Nesant tokio susitarimo (sandorio), negalimas buto privatizavimas ir privatizavimo sandorio sudarymas (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo normas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė 3K-3-118/2009). Byloje nustatyta, kad ginčo butą savo vardu 1997-07-11 privatizavo L. A. (b.l.12-13), 1996-12-18 pareiškime dėl buto privatizavimo buto nuomininku nurodė tik save, nenurodė kitų šeimos narių (b.l.58), 1996-12-31 prašyme ji taip pat nurodė, kad jos šeima susideda tik iš vieno asmens (b.l. 60-61). L. A. nelaikant ieškovo šeimos nariu, o tuo pačiu nesant šeimos narių susitarimo privatizuoti butą, netgi pripažinimas ieškovo mirusiosios L. A. šeimos nariu nesuteiktų jam teisės į buto privatizavimą. Kitą vertus ieškovas net nereiškia reikalavimo dėl buto privatizavimo. Ieškinio esmė – pripažinimas ieškovui nuosavybės teisės į dalį buto, įgyto sugyventinės vardu. Taigi, kilęs ginčo teisinis santykis nėra susijęs su buto nuomos teisiniais santykiais bei buto privatizavimo procedūra, todėl nėra pagrindo taikyti nuomos teisinius santykius ir privatizavimą nustatančių teisės normų turinį. Kadangi ieškovas nereiškia reikalavimo dėl nuomos teisinių santykių sukūrimo, nereiškia reikalavimo dėl nuomos teisinių santykių pagrindu atsirandančių privatizavimo teisių, ieškovo prašymas pripažinti jį L. A. šeimos nariu, atmestinas, kaip nesukuriantis jokių teisinių pasekmių.

Dėl buto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir asmeninės nuosavybės teise priklausančios jo dalies ieškovui nustatymo

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą jo mirusios sugyventinės L. A., vardu, bendra daline S. V. K. ir L. A. nuosavybe bei pripažinti S. V. K. asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio buto.

Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.Z., R.A.L., bylos Nr. 3K-7-332/2006). Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovas S. K. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1997-04-29. Tačiau ieškovas nurodė, kad su L. A. gyveno jau nuo 1993 m. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. K. bei M. B.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad S. K., gyvendamas su L. A., rūpinosi bendru namų ūkiu, užtaisė skyles, tvarkė santechniką, darė remontus, pirkdavo valgyti. Liudytoja M. B. patvirtino, jog L. A. buvo sakiusi, kad kartu su S. K. ėjo privatizuoti buto. Bylos duomenys bei liudytojų paaiškinimai patvirtina apie S. K. ir L. A. tarpusavio santykius, artimus šeimyniniams santykiams: gyvenimas kartu šešis metus, rūpinimasis bendra buitimi, gyvenimo sąlygų gerinimas darant remontus, komunalinių mokesčių mokėjimas, turto įsigijimas ir kita. Toks šalių tarpusavio santykių pobūdis reikšmingas šalių turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrą turtą.

1997-07-11 buto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad butas L. A. buvo parduotas už 170,44 Lt. Ieškovas nurodė, kad jis mokėjo už buto pirkimą, tačiau kviteliai pasimetė, o abu gyveno tik iš pensijų. Kadangi butas buvo nupirktas tik už 170,44 Lt. sumą tuo metu, kai ieškovas su L. A. jau buvo išgyvenę keturis metus kartu, be to abu tuo metu gyveno tik iš pensijų, o L. A. sirgo, jai buvo nustatytas II grupės invalidumas, darytina išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš abiejų sugyventinių lėšų ir naudojamas jų abiejų. Priėjus šios išvados, nustatytina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. A. ir S. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, o S. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio buto (LR CK 4.73 str. 3 d.).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovas prašė taikyti dešimties metų senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir jos dalies nustatymo.

LR CK 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. LR CK 125 str. 1 d. nustatytas bendras 10 metų senaties terminas. LR CK 1.127 straipsnio 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas nurodė, o liudytoja T. K. patvirtino, kad ieškovas apie pažeistas savo teises sužinojo kreipęsis į advokatę ir gavęs Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 27), kuriame nurodyta, jog nuosavybės teisė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruota tik L. A. vardu. Ieškovas teigia, kad buvo įsitikinęs, jog dalis buvo priklauso ir jam. Tai, kad ieškovas kartu su L. A. eidavo dėl buto privatizavimo, gyveno ginčo bute po L. A. mirties ir niekas jam nereiškė pretenzijų, be to jis sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, atsiskaitydavo už jas savo vardu, sudaro prielaidas daryti išvadai, jog ieškovas iš tiesų nežinojo, jog butas įregistruotas tik L. A. vardu, o sužinojo tai tik gavęs išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovas būtų anksčiau kreipęsis į Nekilnojamojo turto registrą dėl informacijos pateikimo, nėra. Todėl teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai teigia, jog apie pažeistą teisę sužinojo tik 2008-12-23, gavęs išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, atmestinas.

Dėl reikalavimo 1/2 dalyje panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą

Ieškovas prašė 1/2 dalyje panaikinti 2011-04-05 Kauno 12-ojo notarų biuro notarės Gintės Kuzabavičienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą registro Nr. S-l 139, kuriame buvo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei. Šis ieškovo reikalavimas yra išvestinis. Teismui patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą ir pripažinus ieškovui S. V. K., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), siekiant apginti ieškovo, kaip nuosavybės savininko teises (LR Konstitucijos 23 str.), 2011-04-05 Kauno 12-ojo notarų biuro notarės Gintės Kuzabavičienės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (registro Nr. S-l 139) dalyje dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 259 str., 270 str., teismas,nusprendžia :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), registruoto L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1999-02-24, vardu, bendra daline S. V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1999-02-24, nuosavybe.

Pripažinti ieškovui S. V. K., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), registruoto L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1999-02-24, vardu.

Panaikinti 2011-04-05 Kauno 12-ojo notarų biuro notarės Gintės Kuzabavičienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registro Nr. S-l 139) dalyje dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.