- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 1S-459/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Virgilijas Kaminskas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam D. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. lapkričio 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. įtariamas tuo, kad 2012 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, Nemuno saloje, esančioje greta Karaliaus Mindaugo prospekto, Kaune, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu D. S. , gim. (duomenys neskelbtini) (14 metų amžiaus), tai yra, bučiavo D. S. į lūpas, įvesdamas pastarajam liežuvį į burną, tokiu būdu pažeisdamas nepilnamečio D. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Šiais veiksmais D. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.
D. J. taip pat įtariamas tuo, kad 2012 m. balandžio mėn. viduryje, tiksli data ir laikas nenustatyti, prie Lampėdžio ežero, esančio Lampėdžių mikrorajone, Kaune, tiksli vieta nenustatyta, savo automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu D. S. , gim. (duomenys neskelbtini) (14 metų amžiaus), tai yra, rankomis lietė bei dirgino D. S. apnuogintą lytinį organą, bučiavo D. S. į lūpas, įvesdamas pastarajam į burną liežuvį, tuo pačiu metu liesdamas D. S. lytinį organą per rūbus bei jį glamonėdamas.
Šiais veiksmais D. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.
Įtariamasis D. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. gegužės 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. lapkričio 10 d.
Skundžiamoje 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą D. J. apygardos teismas pratęsė dar dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamasis D. J. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį. Teigia, jog skundžiama nutartis priimta šiurkščiai pažeidžiant BPK 121 straipsnyje išdėstytas kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas, BPK 127 straipsnyje nustatytus suėmimo taikymo ir jo pratęsimo trukmės terminus, taip pat nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimų. Nurodo, jog, BPK 121 straipsnio 2, 4 dalyse, 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse bei minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarime nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl vien tik įtarimas nesunkios nusikalstamos veikos, už kurią baudžiamasis įstatymas numato eilę laisvės atėmimui alternatyvių bausmių, negali būti pagrindu skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Juolab, kad manymas, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, kai tuo tarpu jis nusikaltimų tokia apimtimi, kaip jam inkriminuojama, nėra padaręs. D. J. pažymi, jog dėl pareikšto įtarimo jis davė išsamius parodymus. Jis neneigia, kad buvo susitikęs su D. S. , bendravo su juo, bučiavo jį, tačiau tai vyko nukentėjusiojo iniciatyva, būtent jis buvo susitikimų iniciatorius. D. J. nurodo, kad jau nuo 2012 m. birželio 20 d. jis yra atleistas iš bendrovės „X“ (duomenys pakeisti) skrydžių palydovo pareigų, taigi prarado darbą, kurį labai brangino, siejo su juo savo ateitį. Jis ketina ieškoti kito darbo ir jau vien dėl to nori, kad suėmimas būtų pakeistas švelnesne kardomąja priemone, kurią taikant turėtų galimybę dirbti. Be to, Lietuvoje gyvena jo artimieji ir draugai, todėl jis dėl jam pareikštų įtarimų neketina slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ar kitaip vengti atsakomybės už galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis labai pergyvena ir supranta, kad jam nederėjo susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu nukentėjusiuoju. Be to, įtariamasis mano, jog ši byla nėra sudėtinga bei didelės apimties.
D. J. teigia, jog dėl taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pablogėjo jo psichologinė sveikata, todėl jis eilę kartų kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją, ne kartą bendravo su gydytoju psichologu.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo D. J. skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam D. J. , BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, ką nepagrįstai skunde ginčija įtariamasis.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia įtariamojo dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo klausimai nesprendžiami ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju, patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiais duomenimis laikytini nepilnamečio nukentėjusiojo D. S. , jo atstovės pagal įstatymą V. S. parodymai, iš dalies paties įtariamojo D. J. parodymai, duomenys, rasti D. J. kompiuteryje, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant netrukdomą ikiteisminį tyrimą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas D. J. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimo terminą įtariamajam D. J. apygardos teismas pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis trukdys procesui. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šis suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įtariamojo skundo argumentų, kad jis neketina bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimo terminas D. J. nepratęstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte suėmimo pagrindu numatytas trukdymas procesui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagrįstu manymu, jog įtariamasis trukdys procesui, laikytini duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas manyti, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandytis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nepilnametis asmuo. Pastarasis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nukentėjusiojo psichologinės būklės neįvyko. Šiuo metu byloje atliekama nukentėjusiojo D. S. psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios rezultatai lems sprendimus dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, t.y. nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, akistatų atlikimo. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat D. J. poziciją dėl jam reiškiamų įtarimų, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nepilnametį nukentėjusįjį, taigi, pagrįstai konstatavo BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, jog ir EŽTT ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas D. J. , pobūdį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti jo galimai padarytas nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Įtariamojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis iki sulaikymo dirbo ir šiuo metu nori susirasti naują darbą, negali būti vertinama kaip išimtinė bei prioritetinė, paneigianti būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su įtariamojo D. J. skundo argumentu, kad ši baudžiamoji byla nėra didelės apimties. Pažymėtina, jog ir apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo D. J. klausimą, tokių aplinkybių nenustatė. Kita vertus, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog ši baudžiamoji byla sudėtinga. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju tyrimas atliekamas trijų asmenų atžvilgiu, tiriamos septynios nusikalstamos veikos, įskaitant nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, galimai padarytus nepilnamečio asmens atžvilgiu. Patikrinus baudžiamąją bylą nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai, byloje buvo apklausta eilė asmenų, paskirta daug sudėtingų ir laiko reikalaujančių specialių tyrimų, šiuo metu dar neatlikta nukentėjusiojo D. S. teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, be kurios nėra galimybės spręsti klausimo dėl pakartotinės nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir tuo pačiu užbaigti ikiteisminį tyrimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, D. J. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.
Įtariamasis D. J. skunde teigia, kad jam būnant įkalinimo įstaigoje pablogėjo jo sveikata, tačiau tuo pačiu nurodo, kad šioje įstaigoje jis yra prižiūrimas gydytojo-psichologo. Jokių kitų duomenų, kad reikalinga medicininė pagalba įtariamajam negali būti suteikta įkalinimo įstaigoje, byloje nėra, jų nepateikė ir įtariamasis.
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti skundžiamą nutartį dėl įtariamojo D. J. skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo D. J. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.