Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti patenkinti ir iš D. S. priteista po 10 000 Lt kiekvienam, t. y ieškovei G. V. – 10 000 Lt, jos globojamiems (rūpinamiems) nepilnamečiams - S. S. 10 000 Lt ir K. S. 10 000 Lt, ieškovei L. S. 10 000 Lt.

Nukentėjusiajai G. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą turtinei žalai (laidojimo išlaidoms) atlyginti, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteista už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 25 d., apie 20.30 val., savo gyvenamajame name, esančiame Liepų g. (duomenys neskelbiami), Suginčių miestelyje, Suginčių seniūnijoje, Molėtų rajone, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo vyru B. S. metu, iš ūkinio pastato atsinešusi šakes, namo verandoje jomis smogdama dūrė stovinčiam prieš ją B. S. vieną kartą į krūtinę ir kartą į dešinį petį padarydama mirtį sukėlusias 6 kiaurymines durtines žaizdas su abiejų plaučių, plautinio kamieno, aortos bei širdiplėvės sužalojimais ir dešinio inksto pažeidimu, be to, tomis pačiomis šakėmis, smogdama keletą kartų, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus - 13 durtinių žaizdų kairėje šlaunyje bei daugybinius odos nubrozdinimus (įbrėžimus) ir poodines kraujosruvas dešinėje ir kairėje rankose, dešinėje mentėje, kairėje ir dešinėje blauzdose, tokiu būdu kaltinamoji D. S. tyčia nužudė B. S. , netrukus mirusį nuo 6 kiauryminių durtinių krūtinės sužalojimų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistosios D. S. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, yra nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais - ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė, juos patikrino apklausdamas teisiamajame posėdyje liudytojus, nuteistąją, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad tiek nuteistosios, tiek ir liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys teismo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikėsi.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kvalifikuojant D. S. veiką pagal Lietuvos BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinį V. S. nužudymą tiesioginės tyčios forma. Nėra pagrindo D. S. veiką vertinti kaip padarytą esant būtinosios ginties situacijai ar viršijant būtinosios ginties ribas. D. S. 2005 m. rugpjūčio 25 d. visą dieną nuo pat ryto gėrė alkoholinius gėrimus su nužudytuoju B. S. . Tiek D. S. , tiek B. S. buvo girti (B. S. buvo nustatyta 2,73 % alkoholio koncentracija kraujyje, D. S. – 2,19 % alkoholio koncentracija kraujyje). Girti D. S. ir B. S. tarpusavyje ginčijosi. Konflikto metu B. S. pastūmė D. S. ir ji atsitrenkė galva į sieną, tačiau ši V. S. veika nesukėlė realaus pavojaus D. S. gyvybei ar sveikatai – iš pačios D. S. parodymų, teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad V. S. vienintelis smurtinis veiksmas nebuvo intensyvus, nuteistajai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. D. S. grįžus iš tvarto į namus daugiau smūgių B. S. nesikėsino jai suduoti ir jos sveikatai bei gyvybei grėsmės nekėlė, - ramiai stovėjo verandoje. Pagrindinės priežastys, sąlygojusios D. S. smurtinius veiksmus V. S. atžvilgiu, buvo girtumas, pyktis dėl V. S. pavartoto smurto, noras atkeršyti. D. S. , supykusi dėl V. S. veiksmų, norėdama jam atkeršyti, paėmė ūkiniame pastate buvusias šakes ir nieko nesakiusi jomis smogė B. S. , taip tyčia jį nužudydama.

Taip pat byloje surinkti įrodymai paneigia ir tai, kad D. S. nužudė B. S. labai susijaudinusi. Iš jau anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad B. S. po konflikto kilusio tarp jo ir D. S. , neatliko jokio neteisėto ar nuteistosios asmenį itin įžeidžiančio veiksmo, dėl kurio nuteistoji būtų galėjusi staiga labai susijaudinti. B. S. su nuteistąja D. S. nebendravo, nieko jai nesakė, stovėjo verandoje. Pati nuteistoji, supykusi ant V. S. , kad šis ją pastūmė, norėdama jam atkeršyti, paėmė iš ūkinio pastato šakes ir nieko nesakiusi tyčia šakėmis smogė namo verandoje stovėjusiam B. S. . Atlikto psichiatrinio tyrimo metu, ekspertė nenustatė, kad D. S. nusikaltimo padarymo metu būtų laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. D. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.1, b.l. 54-55). Nuteistoji D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad pagrindas jos veiką vertinti kaip padarytą labai susijaudinus, yra V. S. neteisėti veiksmai, - B. S. ją pastūmė, dėl ko ji susijaudino. Kolegija su šiais apeliantės aiškinimais nesutinka. Veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį neužtenka vien nustatyti, kaip nurodo apeliantė, kad kaltininko veiksmų priežastis buvo netinkamas nukentėjusio asmens elgesys (D. S. pastūmimas), dėl kurio ji labai susijaudino. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tik tada, kai nustatyta, jog jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi. Kaip matyti iš nuteistosios D. S. parodymų, nuteistoji, po jos atžvilgiu V. S. pavartoto fizinio smurto, ne iš karto dūrė šakėmis nukentėjusiajam B. S. , o praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. D. S. veiksmai po patirto fizinio smurto buvo kryptingi, nuoseklūs ir motyvuoti: ji nuėjo į tvartą, išleido vištas, ir tik tuo metu, o ne iš karto po V. S. pavartoto smurto, kaip parodė pati D. S. , pamačius tvarte stovinčias šakes, jai kilo noras atkeršyti B. S. . Ji paėmė iš ūkinio pastato šakes, grįžo namo ir nieko nesakiusi, tyčia, turėdama tikslą atkeršyti B. S. dėl pavartoto smurto, smogė jomis B. S. . D. S. veiksmuose nusikalstamos veikos darymo metu nenustatyta stipraus susijaudinimo būsenai būdingų ir jai diagnozuoti būtinų požymių, todėl pagrindo D. S. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį, kaip nužudymą labai susijaudinus, nėra.

Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką D. S. , teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnių normas, atsižvelgė į visas įstatyme nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes. D. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, - asmeninio konflikto metu, veikdama tiesiogine tyčia, nužudė B. S. . Nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, lengvinančia – tai, jog prisipažino padariusi nusikaltimą. Byloje esantys duomenys vienpusiai charakterizuoja D. S. asmenybę, kaip neigiamą, - D. S. lengvabūdė, nepareiginga, konfliktiška asmenybė, piktnaudžiauja alkoholiu, yra užregistruota priklausomybės ligų kabineto įskaitoje dėl priklausomybės nuo alkoholio, išgėrusi būna agresyvi, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. D. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – D. S. nuolat rūpinosi savo mažamečiu vaiku ir nori juo rūpintis toliau, nes po V. S. mirties niekas be jos to negali padaryti – neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji D. S. dažnai išvykdavo iš namų, namuose nesirodydavo net po keletą savaičių, palikdama savo mažamečius vaikus be priežiūros. Dėl tokio D. S. elgesio B. S. ne kartą skundėsi seniūnui, policijai, buvo svarstoma galimybė laikinai apriboti D. S. motinystės teises ir R. S. globėja paskirti seserį G. V. . Kolegija laiko, kad esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės atlikimas neturės esminės įtakos nuteistosios mažamečio vaiko priežiūrai bei išlaikymui. D. S. paskirta bausmė atitinka įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos vidurkį. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta, bausmę švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios D. S. apeliacinį skundą atmesti.