Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-11-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-20062-800/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
e2YT-20062-800/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11378-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
V. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Advokatai
Indrė Pocevičienė
Civilinė byla Nr. e2YT-20062-800/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11378-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. Č., jo atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo valstybinio socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininku iš Vietinės pramonės ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsąjungos gaunamas darbo užmokestis buvo: 1) laikotarpyje nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 – 160 rublių; 2) laikotarpyje nuo 1988-01-01 iki 19-1-01-02 po 248 rublių per mėnesį.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 1987 m. gruodžio 1 d. iki 1991 m. sausio 2 d. buvo išrinktas Vietinės pramonės ir komunalinių Buitinių įmonių darbininkų Kauno miesto profsąjungos komiteto etatiniu pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profsąjungos komiteto etatiniu pirmininku buvo mokami priedai, kurie sudarė neženklią dalį gaunamų pajamų. Duomenys apie pareiškėjui mokėtą darbo užmokestį, dirbant fabrike (duomenys neskelbtini) gaunamus priedus yra išlikę ir pagal esamus duomenis yra paskaičiuotas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis (2017-1218 VSDFV raštas Nr. (10.1) S-102745). Pareiškėjui laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 dirbant etatiniu profsąjungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) pagrindinį atlyginimą mokėjo Vietinės pramonės komunalinių - buitinių įmonių darbininkų profsąjunga. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas Tarybų Sąjungoje ir visose pramonės šakose profesinių sąjungų pirmininkams Vietinės pramonės komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsąjungos mokamas darbo užmokestis, kurio dydis buvo susietas su gamyklų direktorių darbo užmokesčiais ir tokį skaičiavimą įtvirtino darbo užmokesčio nustatymo metodikos, priimamos Visa sąjunginės profesinių sąjungų centro tarybos nutarimu. Lengvojoje pramonėje, kuriai priklausė ir fabrikas (duomenys neskelbtini) profesinių sąjungų pirmininkų darbo užmokestis nuo 1986-01-01 sudarydavo 80 % direktoriaus pareiginio atlyginimo. Vietinės pramonės komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsąjungos mokamas darbo užmokesčio dydis buvo sietinas su gamyklų direktorių darbo užmokesčiais. Fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus mėnesinis atlyginimas 1987 m. buvo 200 rub., 1988 m. -1991 m.–310 rub (2017-09-10 pažyma Nr. 17/16) ir atsižvelgiant į direktoriui mokamą darbo užmokesčio dydį pareiškėjo darbo užmokestis buvo: 1) laikotarpyje nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 160 rublių per mėnesį; 2) laikotarpyje nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 po 248 rublių per mėnesį. Apie Vietinės pramonės komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsąjungos mokamą darbo užmokestį dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininku duomenų neišlikę. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos 2017-07-25 pažyma Nr. AP-67, kurioje nurodyta, kad fabriko (duomenys neskelbtini) profsąjungos komiteto dokumentai likviduojant/reorganizuojant įmonę turėjo būti perduoti saugojimui į Kauno miesto savivaldybės archyvą, tačiau Kauno miesto savivaldybės archyvuose tokie duomenys neišlikę. Šiuo atveju nėra išlikusių dokumentų apie pareiškėjo gautas pajamas, kaip darbo užmokestį iš Vietinės pramonės ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsąjungos komiteto dirbant etatiniu profsąjungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) todėl, siekdamas nustatyti socialinio draudimo draudžiamąsias pajamas, kurios turi įtakos pensijos dydžiui apskaičiuoti, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dirbo siuvimo fabrike (duomenys neskelbtini) vyr. meistru. 1989 m. gruodžio mėn. 1 d. buvo išrinktas profsąjungos pirmininku. Tuo metu jis perėjo dirbti Vietinės pramonės komunalinių buitinių įmonių darbininkų profsąjungą. Tvarkydamasis dokumentus pensijai gauti pateikė visus dokumentus, taip pat kreipėsi į archyvus, tačiau juose dokumentai buvo nepriduoti. Iš siuvimo fabriko (duomenys neskelbtini) gavo pažymą kad dirbo fabrike nuo 1987 metų kovo mėnesio iki 1991 sausio 1 d. ir kokias priemokas gaudavo. Atlyginimą mokėjo Vietinės pramonės komunalinių įmonių darbininkų profsąjunga. Profsąjungos pirmininko atlyginimas pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo 80 procentų fabriko direktoriaus atlyginimo. Dirbdamas šiose pareigose gaudavo nuo 160,00 iki 240,00 rublių atlyginimą. Šią sumą paskaičiavo pagal gautą pažymą. Taip pat atlyginimą mokėjo ir fabrikas (duomenys neskelbtini) pagal kolektyvinę sutartį už atliktus darbus, tos sumos nebuvo didelės ir mokamos ketvirčiais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjui valstybinė socialinio draudimo pensija apskaičiuota vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcija, galiojusia iki 2017-12-31. Pasirinktas apskaičiavimo būdas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994-01-01 ir po 1994-01-01. Pensija paskirta nuo 2013-07-12. Nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, pagal kurią visos iki šiol paskirtos pensijos (tame tarpe ir pareiškėjo) nuo 2018-01-01 turės būti perskaičiuojamos, atsižvelgiant į naujas pensijų skaičiavimo nuostatas. Naujos redakcijos Pensijų įstatymo (nuo 2018-01-01) 50 str. 1 d. nurodyta, kad jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis. Duomenis apie iki 1994 m. sausio 1 d. turėtą darbo užmokestį galima pateikti tik tuo atveju, jeigu 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos (Pensijų įstatymo 50 str. 2 d.). Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 „Dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 14 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad jis dirbdamas fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininku iš Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profsąjungos gavo darbo užmokestį, kuris buvo nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01–160 rublių, o nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 – po 248 rublių per mėnesį ir pateikia UAB „Ilgiausi limuzinai“ 2017-09-10 išduotą pažymą Nr. 17/16, kurioje nurodyta, kad Siuvimo – galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) direktoriaus etatinis atlyginimas per mėnesį sudarė: 1987 m – 200 rublių+80 rublių priedas, 1988 m – 310 rublių, 1989 – 310 rublių, 1990 m – 310 rublių ir teigia, kad pareiškėjui nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 dirbant etatiniu profsąjungos komiteto pirmininku fabrike (duomenys neskelbtini) pagrindinį atlyginimą mokėjo Vietinės pramonės komunalinių–buitinių įmonių darbininkų profsąjunga. Pareiškėjo teigimu, pagal tuo metu galiojusias teisės normas Tarybų Sąjungoje ir visose pramonės šakose profesinių sąjungų pirmininkams Vietinės pramonės ir komunalinių–buitinių įmonių darbininkų profsąjungos mokėjo darbo užmokestį, kurio dydis buvo susietas su gamyklų direktorių darbo užmokesčiais ir tokį skaičiavimą įtvirtino darbo užmokesčio nustatymo metodikos, priimamos Visa sąjunginės profesinių sąjungų centro tarybos nutarimu. Lengvojoje pramonėje, kuriai priklausė ir fabrikas (duomenys neskelbtini) profesinių sąjungų pirmininkų darbo užmokestis nuo 1986-01-01 sudarydavo 80 procentų direktoriaus pareiginio atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad pagrindinį darbo užmokestį mokėjo Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profsąjungos komitetas, kuris sudarė 80 procentų fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus atlyginimo. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai nurodyti Pensijų įstatymo 56 straipsnyje. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) 56 str. 2 d. nurodyta, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) (toliau – Nuostatai) 30 punkte nurodyta, kad Draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiškai dirbusių asmenų (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, pareiškėjui visos pateiktos įrodytos draudžiamosios pajamos, tame tarpe ir pajamos, gautos valstybiniam siuvimo fabrike (duomenys neskelbtini) yra įskaičiuotos į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą. Pareiškėjo prašomos draudžiamosios pajamos negali būti įtrauktos į draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimą, nes jos nėra įrodytos Nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jo atlyginimas fabrike (duomenys neskelbtini) sudarė 80 procentų fabriko (duomenys neskelbtini) direktoriaus atlyginimo. Pareiškėjas neteisingai nurodo Pensijų įstatymo 56 str. 4 ir 5 dalis, kurios turėtų būti taikomos skaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą. Pareiškėjui, kaip turinčiam draudžiamųjų pajamų 1984-1994 laikotarpiu draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 str. 2 d., todėl nei pensijų įstatymo 56 str. 4 d, nei 5 d. negali būti taikoma skaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą. Pareiškėjas pateikė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos 2017-07-25 pažymą Nr. AP-67, kurioje nurodyta, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyve saugomuose Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profsąjungos Lietuvos Respublikinio komiteto dokumentuose (fondas Nr. 19) Kauno fabriko (duomenys neskelbtini) profsąjungos komiteto jokie dokumentai nesaugomi. Fabriko (duomenys neskelbtini) profsąjungos komiteto dokumentai likviduojant /reorganizuojant įmonę turėjo su įmonės archyviniais dokumentais būti perduoti saugojimui į Kauno miesto savivaldybės archyvą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės archyvą dėl minėtų duomenų apie pareiškėjo pajamas gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų įrodančių didesnes pareiškėjo draudžiamąsias pajamas fabrike (duomenys neskelbtini) nei pateiktas pareiškėjo pensijos byloje, neišnaudojo visų galimybių gauti draudžiamąsias pajamas įrodančius dokumentus, prašo pareiškimą atmesti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino kad draudžiamosios pareiškėjo pajamos yra įskaitytos apskaičiuojant pensiją t. y. paskaičiuota už penkis palankiausius kalendorinius metus, kaip ir priklauso pagal įstatymą. Negalima skaičiuoti ne paeiliui einančių kalendorinių metų, nes to nenumato įstatymas. Pareiškėjui paskaičiuota nuo 1984 iki 1994 metų 5 patys palankiausi metai, nes jis visada turėjo pajamų. Pareiškėjui palankiausi metai yra įskaičiuoti t. y. nuo 1984 metų iki 1988 metai. Pareiškėjas prašo nustatyti jo draudžiamąsias pajamas nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 nors palankiausi metai yra 1984-1988 metai. Pareiškimą tenkinus pareiškėjui įtakos turėtų tik 1987-1988 metai. Pareiškėjui negalėtų įtraukti į draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo koeficientą 1989-1991 metai, nes tai ne paeiliui einantys 5 palankiausi metai. Laikomasi pozicijos, kad draudžiamosios pajamos neįrodinėjamos teismine tvarka, jeigu nėra išlikusių dokumentų. Pagal Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalį nurodyta, kad tuo atveju jeigu nėra dokumentų įrodančių pajamas, jos skaičiuojamos pagal to laikotarpio minimalų mėnesio darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjui įskaičiuotos pajamos iš „Dangos“ fabriko, o tai nėra minimalios pajamos. Kiti pareiškėjo laikotarpiai 1991-1994 yra nenaudingi apskaičiuojant pensiją, nes nepalankus koeficientas. Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų nustatytas faktas apie draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02. Pareiškėjui įskaitytos draudžiamosios pajamos pagal pažymą už 1987-1988 metus Stažas pareiškėjui yra įskaičiuotas, tuo tarpu stažas ir draudžiamosios pajamos yra du skirtingi dalykai. Pensija pareiškėjui sprendimu skirta 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir paskaičiuotas koeficientas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau - Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066) (toliau - Nuostatai). Pensijų įstatymo 8 str. nurodyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens stažas, įgytas dirbant savarankiškai.

Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, turintiems stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo stažo metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Asmenims, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau - senatvės pensija) skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (24 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 xsxkxD + 0,005 xSxKxD. S. pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. Asmenims, kuriems senatvės pensija skiriama nuo 2013 m sausio 1 d. ir vėlesnių datų, senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 1 dalis), arba iš dviejų atskirų dalių, kurios pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (24 straipsnio 2 dalis). Senatvės pensijos papildoma dalis pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę apskaičiuojama, jeigu asmuo to prašo ir jam tai naudinga. Asmenims, pasirinkusiems dalyvauti pensijų kaupime pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą, senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama pagal dviejų atskirų dalių formulę (pagal 24 straipsnio 3 dalį arba, asmenų pageidavimu, pagal 24 straipsnio 2 dalį).

Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą - pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.

Nuostatų 24 p. nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. ir 54 str. 2 d. 1 p. nurodytų stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.

Įvertinus turimą informaciją ir duomenis, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalis bei Nuostatų 35.2 p., pareiškėjui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių nepateikus pažymos apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, gautas dirbant fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininku, draudžiamųjų pajamų koeficientas prognozuojamam senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti VSDFV Kauno skyriaus buvo skaičiuotas pagal išduotą pažymą tik už tą laikotarpį, kai jis dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) papildomus darbus ir yra tai patvirtinantys dokumentai.

Iš byloje pateiktų dokumentų t. y. darbo knygelės kopijos, nustatyta, kad pareiškėjas 1987-03-18 priimamas dirbti į siuvimo fabriką (duomenys neskelbtini) inžinieriaus-technologo pareigoms. Šiose pareigose dirbo iki 1987-12-01, iš kurių buvo atleistas ir nuo 1987-12-02 perkėlimo tvarka pradėjo dirbti Vietinės pramonės ir komunalinių buitinių įmonių darbininkų respublikiniame komitete – Siuvimo – galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) profsąjungos pirmininku. Pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų 1991-01-02 ( e. b. l. 9-11). Nustatyta, kad pareiškėjas dirbdamas fabrike (duomenys neskelbtini) gavo pajamas ir tai patvirtina pažyma apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, iš kurios matyti, kad nuo 1987 kovo 18 d. iki gruodžio 31 d. pajamas sudarė 17,49 rubliai, 1988 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 16,71 rubliai, 1989 sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 12,81 rublis, 1990 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 18,38 rubliai (e. b. l. 12).

Iš 2017-09-10 pažymos Nr. 17/16, kuria remiasi pareiškėjas matyti, kad siuvimo – galanterijos fabrike (duomenys neskelbtini) direktoriaus etatinis atlyginimas per mėnesį sudarė: 1987 m -200 rublių + 80,00 rublių priedas, 1988-1990 metais 310,00 rublių (e. b. l. 13).

Iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyvo rašto matyti, kad nebuvo galima gauti pažymos apie V. Č. darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02, nes dokumentai saugojimui nebuvo perduoti (e. b. l. 15). Kauno miesto savivaldybės administracijos achyvo raštas Nr. 24-2-2655, patvirtina, kad Kauno fabriko (duomenys neskelbtini) profsąjungos komitetas archyvui saugoti dokumentų nėra perdavęs, todėl negali pateikti V. Č. darbo stažo ir darbo užmokesčio pažymų už laikotarpį nuo 1987-12-01 iki 1991-01-02 9 (e. b. l. 47).

Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėju dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) V. Č. pradėjo dirbti fabrike 1980 ir dirbo iki 1989 metų. Jis dirbo profsąjungos pirmininku, o ji dirbo iždininke. Kokį konkrečiai darbo užmokestį V. Č. gaudavo pasakyti negali, tik prisimena, kad skaičiuojama buvo pagal fabriko direktoriaus atlyginimą t. y. 80 procentų direktoriaus atlyginimo. Direktorius tais laikais gaudavo apie 300,00 rublių. Išmokant pinigus buvo pildomi žiniaraščiai, išimdavo pinigus iš kasos ir išmokėdavo grynais pinigais.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėju dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) sėdėjo viename kabinete apie 3-4 metus. V. Č. tuo metu jau buvo profsąjungos pirmininkas. Jis gaudavo 80 procentų nuo direktoriaus algos. Algą mokėdavo ne fabrikas (duomenys neskelbtini) o profsąjunga. V. Č. gaudavo didesnį negu jo atlyginimas, t. y. daugiau kaip 120,00 rublių. Iš fabriko (duomenys neskelbtini) galėjo gauti premijas už renginius.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. Č. pažįsta, nes kartu dirbo fabrike (duomenys neskelbtini) maždaug 1987 metais. Tuo metu jis dirbo profsąjungos pirmininku, prieš tai dirbo meistru technologu. Kokio dydžio atlyginimą gaudavo V. Č. nežino, tačiau nebuvo jokios paslapties, kad atlyginimą jam mokėjo profsąjungos. Kadangi priklausė darbo užmokesčio komisijai tai jai yra žinoma, kad V. Č. gaudavo darbo užmokestį ir iš fabriko (duomenys neskelbtini) pagal kolektyvinę sutartį. Buvo kažkokia priemoka prie profsąjungos atlyginimo. Būtent darbo užmokesčio korta vadovaudamasi išrašė V. Č. pažymą apie mokamą darbo užmokestį fabrike (duomenys neskelbtini) Tai, ką V. Č. mokėdavo profsąjungos ji nežino, nes tokie duomenys pas juos nepatekdavo. Tai ką (duomenys neskelbtini) mokėdavo kaip profsąjungos pirmininkui atsispindi pažymoje, tačiau jis gaudavo atlyginimą ir iš kitos profsąjungos.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. Č. nepažįsta. Ji yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyvo vedėja, kur dirba 10 metų. pareiškėjas kreipėsi į ją prašydamas patvirtinti gaunamą darbo užmokestį dirbant „Dangos“ fabriko gamykloje. V. Č. kreipdamasis į archyvą prašė pateikti asmens bylą. Archyve jokių dokumentų nerado. Susidūrė su situacija, kad tam tikrų profsąjungų priklausančių atskiroms šakoms dokumentai archyvui nebuvo priduoti. Jai tapo žinoma, kad paskutinieji išrikti profsąjungų pirmininkai 1987-1990 jokių dokumentų niekam neperdavinėjo, pasiaiškindavo, kad surišo dokumentus ir paliko. Išrinktas profsąjungos komiteto pirmininku asmuo būdavo atleidžiamas iš įmonės, kurioje dirbdavo ir pereidavo profsąjungų žinion. Darbo vieta likdavo profsąjungose. Atlyginimas buvo mokamas pagal profsąjungų tarybos rekomendacijas, pagal atskiras pramonės šakas, priklausė nuo profsąjungos narių skaičių, nes būdavo surenkamas didelis nario mokestis. Pagal tuo metu galiojusias rekomendacijas atlyginimas buvo iki 1986 metų 70 procentų direktoriaus atlyginimo, o po 1986 metų paliko iki 80 procentų. Jai yra žinoma, kad tai buvo ne mažesnė suma kaip 130-150 rublių, nes priklausė nuo pramonės šakos. Žinoma, kad galėjo būti ir didesnis ir mažesnis darbo užmokesti, nes finansavimas buvo vykdomas iš dviejų šaltinių t. y. iš respublikinės tarybos ir iš surenkamo nario mokesčio. Taip pat yra žinoma, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką, žmogus galėjo dirbti profsąjungos pirmininku ir dar gauti kitas pajamas toje įmonėje pagal atskirus prašymus.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Esant tokiai įstatyminei reglamentacijai, įvertinus rašytinius bylos įrodymus bei liudytojų parodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas dirbo profsąjungos pirmininku ir atlyginimas jam buvo mokamas ne fabriko (duomenys neskelbtini) o Vietinės pramonės ir komunalinių – buitinių įmonių darbininkų profesinės sąjungos ir sudarė 80 procentų direktoriaus atlyginimo, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 jo darbo užmokestis – 80 % bendrovės direktoriaus atlyginimo, t. y. pareiškėjo pagrindinis atlyginimas, dirbant „Dangos“ profsąjungos pirmininku, buvo po 160,00 rublių per mėnesį, laikotarpiu nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 buvo 248 rublių per mėnesį.

Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui V. Č. teisines pasekmes, nes pagal jį pareiškėjui bus apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo pensija, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas teisiškai pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbdamas fabriko (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininku iš Vietinės pramonės ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsąjungos pirmininku laikotarpiu nuo 1987-12-01 iki 1988-01-01 gavo 160,00 (vieną šimtą šešiasdešimt ) rublių per mėnesį, o laikotarpiu nuo 1988-01-01 iki 1991-01-02 gavo 248 (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių) rublių per mėnesį atlyginimą.

Juridinio fakto nustatymo tikslas – apskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo pensiją.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė