- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-145-360/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00195-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- E. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės V. Kačinskės 2018 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. M. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje paskirta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 25 d. 7 val. 3 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,52 promilės).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. atstovo advokato M. Martinaičio skundo netenkino.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. apeliaciniu skundu prašo nutartį pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. neskiriant specialiosios teisės atėmimo arba ją paskiriant ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į bylą nepateikė informacijos apie tai, kiek alkotestų buvo atlikta naudotu prietaisu, įvertinant tai, kad būtina nedelsiant kalibruoti alkotesterį, viršijus 500 testų skaičių, neatsižvelgiant į sekančios metrologinės patikros datą. Nutarime teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, neįvertinta tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad E. S. yra žinoma alkotesterio panaudojimo tvarka bei instrukcija, ar pastarasis yra išlaikęs atitinkamą įskaitą (Generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 (4 p.), juolab nesivadovauta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, kuris suderintas su Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673), kai pastarasis turėjo įvertinti bendrą asmens būklę dėl galimo neblaivumo ir /ar apsvaigimo: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, taikant ir papildomus tyrimo metodus – pėda po pėdos, pirštu pataikyti į nosies galą, skaičių suradimas lentelėje ir pan. Į bylą neišreikalauta alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimo patikros protokolas, kuris yra sudedamoji patikros sertifikato Nr. 0629815 dalis. Būtent vadovaujantis bendrosios praktikos metodikos BMP-8871101-78:2003, 9 skyriaus 9.1.punkto reikalavimu, toks protokolas yra pildomas kaip patikros rezultatu įforminimas. Juolab teismas neįvertino, kad nurodyta metodika nėra skirta konkretaus gamintojo ar modelio alkotesterio patikrai. Tai yra bendras dokumentas, taikomas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą įtrauktų skirtingų gamintojų ir modelių prietaisų parametrų patikrai, bet ne kalibravimui. Tik gamintojo „Drager Safety“ įgaliotasis atstovas, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gali tinkamai atlikti prietaisų patikrą bei kalibravimą pagal gamintojo keliamus reikalavimus bei specialiuosius metodus. Tokios įrangos bei galimybių atlikti tinkamą patikrą bei kalibravimą AB ,,Vilniaus metrologijos centras“ neturi. Be to, remiantis „Drager Alcotest 6810“ alkotesterio tiekėjų pateikiamu aprašymu, šiam matavimo prietaisui turi būti atliekamas kalibravimas kas 6 mėnesius, nes jautrumo nukrypimas per mėnesi sudaro 0,6 procentus. Instrukcijos 34 lape yra imperatyviai nurodyta, kad įrenginys kalibravimui pateikiamas ,,Drager Safety“ ar jo įgaliotai organizacijai (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Metrologinis matavimo prietaisas turi turėti galiojantį kalibravimo liudijimą, tačiau byloje toks liudijimas nėra pateiktas. Nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl vadovaujantis ANK 569 straipsniu, negali būti laikomi tinkama ir teisėta įrodinėjimo priemone. Gamintojo nustatytu intervalu privalomo kalibravimo neatlikimas matavimo prietaiso duomenis daro negaliojančiais, kadangi prietaisas naudojamas ir aptarnaujamas ne pagal gamintojo reikalavimus. Todėl bylos nagrinėjimo metu bus būtina atskirti du skirtingus ir vienas su kitu nesusijusius dalykus – metrologinę bei kalibravimo patikrą. Aptariamu atveju buvo atlikta tik periodinė šio prietaiso patikra, o ne kalibravimo darbai atkuriant/patikrinant gamintojo nustatytus parametrus.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo rezultatai įrodinėjimo prasme pripažįstami kaip greita tyrimo priemonė, asmens blaivumo testas (tai nurodoma ir paties aparato išduodamame rezultate). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 punkte imperatyviai nustatyta, jog greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais tyrimo metodais. Šios metodikos 10.3 punkte nurodyti privalomi taikyti cheminės analizės metodai, kuriais patvirtinami ar paneigiami pirminio testo rezultatai - dujų chromatografija, skysčių chromatografija, masių spektrometrija, plonasluoksnė chromatografija ir kiti metodai, identifikuojantys specifinę medžiagą ir atmetantys klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Vien jau ta aplinkybė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje metodikoje yra konstatuojamas faktas, kad greitų tyrimo priemonių rezultatai gali būti klaidingai „teigiami“, sudaro pagrindą laikyti alkoholio matuoklio testo rezultatą nepakankamai tiksliu nustatau tikrąjį neblaivumo faktą
Apeliaciniame skunde E. M. teigia, kad teismas netinkamai įvertino, jog jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ dokeriu – mechanizatoriumi. Jam privalu atvykti į darbo vietą įvairiu paros metu, kadangi darbas yra pamaininis. Be to, atvykimas į darbo vietą tamsiu paros metu yra visiškai apsunkintas dėl to, kad visuomeninis transportas jo gyvenamojoje vietoje iki darbovietės nakties metu nevažiuoja. Darbdavio pavestas užduotis stengiasi atlikti atsakingai, laiku ir kokybiškai, todėl privalo vairuoti transporto priemones. Juolab jam dažnai tenka vairuoti ir autobusiuką, kuriuo vežami darbuotojai bei instrumentai. Todėl praradęs teisę vairuoti, negalės nuvykti į objektus darbe, kuriuose yra vykdomi krovos darbai. Yra realus pagrindas manyti, kad darbdavys atleis jį iš užimamų pareigų, o nedirbdamas jis patirs didelių finansinių nuostolių, t. y. negalės tinkamai pasirūpinti savo šeima bei įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui. Dėl šio įvykio labai apgailestauja, nuoširdžiai gailisi ir tvirtina, kad panašaus pobūdžio pažeidimo ateityje nepadarys. Šis įvykis jam sukėlė neigiamas pasekmes sveikatai, t. y. jis neužmiega, vartoja raminamuosius vaistus, jaučia nerimą ir baimės jausmą, nepasitiki savimi, iškilo grėsmė būti atleistam iš darbo, kadangi neteko teisės vairuoti, o kita darbo vieta gali būti nesiūlytina. Prie apeliacinio skundo teikiami papildomi duomenys apie diagnozuotus sveikatos sutrikimus. Prašoma atsižvelgti į tai, kad, siekdamas išsklaidyti visas abejones dėl jo girtumo, iš karto nuvyko i UAB „(duomenys neskelbtini)“ polikliniką, siekdamas pateikti kraujo mėginį tyrimams, tačiau paaiškėjo, kad įstaiga poilsio dienomis nedirba. Esant tokiai situacijai suprato, kad prarado galimybę per 1 valandą nuo protokolo surašymo kreiptis į kitą gydymo įstaigą dėl galimo tyrimo atlikimo. Taipogi būtina atsižvelgti į tai, kad daugiau nei 3 mėnesius jį vargina virškinamojo trakto sutrikimas, o dėl to burnoje kaupiasi acetonas, kuris galėjo iškreipti alkotesterio parodymų teisingumą. Į prašymus leisti pakartotinai pasitikrinti alkotesteriu, pareigūnai nereagavo bei aiškino, kad vėlu, siūlė vykti į gydymo įstaigą papildomam tyrimui, ką jis ir padarė. Neneigia, kad vakare buvo vartojęs šiek tiek vyno, kuris galėjo padidinti rūgšties kiekį bei paskatinti acetono susidarymą skrandyje.
Apeliantas pažymi, kad anksčiau nėra baustas už tokio ar panašaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių nusižengimą, galiojančių nuobaudų neturi, nėra padaręs kitų grubių ANK pažeidimų, neteistas, paskirtą baudą sumokėjo, lankė kursus dėl alkoholio žalos organizmui, gyvena santuokoje ir auginu nepilnametį sūnų, kurį būtina nuvežti bei parvežti iš mokyklos, kadangi gyvena kaimo vietovėje ir artimiausia autobusų stotelė yra apie 1,9 km nuo namų. Svarstant nuobaudos pagrįstumo pagrindus, prašo dar kartą įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ir kt. aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei padėjo išaiškinti pažeidimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą bei jo elgesį, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti galimybę užsiimti visuomenine bei darbine veikla, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti šią priemonę ne daugiau 3 mėnesių laikotarpiui.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinis skundas surašytas dviprasmiškai. Viena vertus, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, pažymint, jog dėl nusižengimo apgailestaujama ir nuoširdžiai gailimasi, kita vertus nemažai apeliacinio skundo argumentų skiriama techninių alkoholio matuoklio savybių dėstymui, apsvaigimo nuo alkoholio nustatymo metodikai, taip ginčijant apeliantui nustatytą apsvaigimo nuo alkoholio faktą.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal šios bylos duomenis bei apelianto nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama minėtame kodekso 569 straipsnyje. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas vadovavosi ne vien pareigūnų parodymais, o laikydamasis šio ANK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą.
E. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas 0,52 promilių neblaivumas (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas pareigūnų buvo tikrintas alkotesteriu. 2017 m. lapkričio 25 d. sustabdžius E. M. vairuojamą automobilį ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARAJ-0009, buvo nustatytas lengvas (0,52 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 11). Apeliaciniame skunde kvestionuojant alkotesterio parodymus, teigiama, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad E. S. yra žinoma alkotesterio panaudojimo tvarka bei instrukcija, ar pastarasis yra išlaikęs atitinkamą įskaitą, pažymima, jog greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, taip pat nurodoma, kad byloje nėra prietaiso kalibravimo liudijimo, o nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus.
Apeliaciniame skunde keliami deklaratyvūs klausimai dėl to, jog nėra duomenų, ar policijos pareigūnui buvo žinoma prietaiso naudojimo tvarka, instukcija, ar išlaikyta atitinkama įskaita. Vis dėlto apeliantas nepateikia jokių konkrečių pareigūno padarytų alkoholio matuoklio naudojimo taisyklių, nurodytų prietaiso naudojimo instrukcijoje, pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti netikslių rezultatų gavimą naudojant alkotesterį. Nekilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl pareigūnų kompetencijos, apelianto minimi dokumentai paprastai prie bylos medžiagos nėra pridedami, preziumuojant, kad pareigūnai turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei naudoti jiems suteiktas darbo priemones – šiuo atveju alkoholio koncentracijos matuoklį. Posėdžio apylinkės teisme metu buvo apklausti policijos pareigūnai, dalyvavę tikrinime, A. K. ir E. S., kurie paaiškino, jog buvo vykdoma policinė priemonė, buvo sustabdytas vairuotojas, kuriam nustatytas lengvas girtumas, vairuotojas neneigė vartojęs alkoholio, tačiau nesutiko su prietaiso rodmenimis, teigė, jog vyks į ligoninę. Teismo posėdyje apklaustų pareigūnų parodymai visiškai atitinka E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis (b. l. 10). Pats apeliantas proceso metu neneigia iš vakaro vartojęs alkoholio. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir apeliaciniame skunde nesant jokių argumentų, kokiais konkrečiais veiksmais policijos pareigūnai galėjo pažeisti alkoholio matuoklio naudojimo instrukciją, nenurodant, kaip jie galėjo įtakoti alkotesterio parodymų teisingumą, apelianto teiginiai apie duomenų dėl pareigūnų kompetencijos tikrinti asmenų blaivumą technine priemone nebuvimą (naudojimo tvarkos, instrukcijos žinojimo, įskaitos išlaikymo), laikytini deklaratyviais ir nekeliančiais abejonių dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo.
Apeliaciniame skunde dalis argumentų susiję su techninėmis alkotesterio savybėmis, akcentuojant, jog nėra prietaiso kalibravimo liudijimo. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 0629815 (b. l. 35) matyti, jog alkotesteriui Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0009 patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2017 m. rugsėjo 1 d., jis galiojo iki 2018 m. kovo 1 d., taigi E. M. blaivumo tikrinimo metu – 2017 m. lapkričio 25 d. – patikra buvo galiojanti, vadinasi matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Apeliantas neneigia, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, todėl, nesant jokių objektyvių duomenų apie tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, nėra pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu gauta E. M. blaivumo testo rezultatu.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 nusižengimo metu galiojusios redakcijos 2.3 punkte be kita ko nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas be kita ko numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš to, kas aptarta, matyti, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių, ir pažeidėjas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kurių pagalba galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 10.4 punkte imperatyviai nustatyta, jog greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Apygardos teismas pastebi, jog šios Metodikos 1 punkte apibrėžiama teisės akto taikymo sritis nurodant, jog Metodika be kita ko reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taigi ji nenustato policijos pareigūnų kelyje atliekamo neblaivumo tikrinimo tvarkos. Kaip minėta, taisyklę, jog policijos pareigūnai tikrinimo metu naudoja būtent metrologiškai patikrintas specialiąsias technines priemones, nustatančias girtumą pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją (alkotesteris), įtvirtina aptartų Taisyklių 2.3 punktas. Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014).
Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad iškart po patikrinimo vyko į gydymo įstaigą, tačiau paaiškėjo, jog ši poilsio dienomis nedirba. Apie tai, jog vairuotojas ketino kreiptis į gydymo įstaigą apylinkės teismo posėdyje užsiminė ir apklausiami pareigūnai. Vis dėlto E. M. nurodoma aplinkybė, kad gydymo įstaiga nedirbo, neturi jokios reikšmės sprendžiant jo atsakomybės klausimą dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo. Klaipėdos mieste yra ne viena gydymo įstaiga, tarp jų ir dirbančios poilsio dienomis, taigi apeliantas galėjo pasirinkti būtent tokią iš jų, kuri teikė paslaugas reikiamu metu, tačiau, kaip matyti, šia savo teise nepasinaudojo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 1,5 metų. Pažeidėjui už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta minimali administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam – vienerių metų terminui. Išimtinė galimybė iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės įvertinus nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, tačiau įtvirtinta kaip alternatyvi galimybė renkantis tarp švelnesnės poveikio priemonės skyrimo ir išvis neskyrimo, pasirinkimą paliekant teismo diskrecijai įvertinus bylos aplinkybes.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio, kuri taikoma ir administracinių nusižengimų bylose, vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama išimtiniais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas svarstė galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau motyvuotai tokią galimybę atmetė. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nutarimo argumentams.
Šiuo atveju nutarimą ne teismo tvarka priėmęs pareigūnas nustatė vieną E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nei vienos sunkinančios aplinkybės. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, E. M. su nusižengimu nesutiko, todėl kyla abejonių, kiek pagrįstas buvo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas, tačiau šis klausimas plačiau nesvarstomas, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apygardos teisme nustato apeliacinis skundas, o šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo atsakomybę švelninti.
E. M. padarė šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą. Nors galiojančių nuobaudų nusižengimo padarymo metu neturėjo, tačiau praeityje yra baustas už lengvesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog teisės pažeidimai nėra visiškai atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės tokios kaip darbo pobūdis, šeimos poreikių tenkinimas, sunkus susisiekimas, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nuobaudą nei yra numatyta straipsnio sankcijoje. Nors užsimenama, kad apeliantas dėl specialiosios teisės netekimo gali prarasti darbą, tačiau darbo padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Apygardos teismas pastebi, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.
Apeliantas taip pat prideda medicininių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog jam nustatyta įvairių sveikatos sutrikimų, teigia, kad jie galėjo įtakoti nustatytą neblaivumo laipsnį, tačiau apygardos teismas šiems jo argumentams negali pritarti. E. M. pripažįsta, jog iš vakaro vartojo vyno, taigi, kaip matyti, sveikatos būklė netrukdo apeliantui vartoti alkoholį, todėl jis turi prisiimti ir tokio savo elgesio pasekmes. Nusižengimą E. M. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.