Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-508-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-16Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-04-15Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2015-01-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
1A-35-508-2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01054-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-35-508-2014

Teisėja: T. Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01054-2010-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.5.;

1.2.4.7.;2.4.6.4.2(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Viktorijai Akelienei, Astai Leonavičienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d., 137 str. 2 d. ir 139 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimo 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“, 2010 m. liepos 25 d., 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini) , būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, dėl ko, jam sugriuvus, buvo mirtinai traumuotas J. H., tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę J. H..

Be to, jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 2 d., kai buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimo 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, dėl ko, jam sugriuvus buvo sunkiai sužalota K. F., kuriai buvo padaryti daugybiniai galvos, pečių, nugaros, kojų ir rankų odos nubrozdinimai, kairės plaštakos III ir V pirštikaulio lūžimai, kryžkaulio, kairio klubakaukio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, dubens sąvaržos praskyrimas; T. A., kuriai padarytas plaučių sumušimas su išsivysčiusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio klubikaulio sparno skeveldrinis lūžimas, kairio gaktikaulio šakos skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio lūžimas, dėl ko yra suardytas dubens žiedo vientisumas, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo du asmenis.

Be to, jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d., kai buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimą 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, dėl ko, jam sugriuvus buvo nesunkiai sužalota M. - M. B., kuriai kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasekoje buvo padarytas kairio žastikaulio lūžimas su dislokacija; M. V., kuriai padaryti sužalojimai nemažiau kaip šešių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tai yra lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio žastikaulio viršgumbrinis lūžimas, daugybiniai kūno nubrozdinimai, muštinė-plėštinė kairės plaštakos, dešinės alkūnės, kairio kelio bei kairės blauzdos žaizdos; O. P., kuriam padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, kairės plaštakos ir dešinės čiurnos sumušimas, dešinės blauzdos plėštinė žaizda; M. A., kuriai padaryti nubrozdinimai dešinėje rankoje, II-III-IV juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai; B. P., kuriai padaryti nubrozdinimai kūne, kairės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, sprando raiščių patempimas, krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis dubens gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimas. Tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo penkis asmenis.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-09 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., 137 str. 2 d. 139 str. 2 d. ir paskirti jam: už BK 132 str. 1 d. numatytą nusikaltimą 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo; už BK 137 str. 2 d. numatytą nusikaltimą 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo; už BK 139 str. 2 d. numatytą nusikaltimą 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, kadangi nepagrįstai neįvertino liudytojų J. P., R. Z., J. V., H. Ž., P. G. parodymų, taip pat prie bylos prijungtoje 2001-02-23 Kauno rajono policijos komisariato medžiagoje Nr. 1712 esančių duomenų, nevertino įrodymų visumos. Teismas, pažeisdamas minėto įstatymo reikalavimus, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prioritetą suinteresuoto asmens - kaltinamojo A. K. parodymams bei kaltinamojo parodymus patvirtinantiems liudytojo R. R. parodymams, kurie prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai. Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų duomenų nustatyta, kad žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaip ir kitų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų pastatų, nuosavybė neįteisinta. Šiuo atveju nuosavybės neįteisinimas neįrodo, kad žolės miltų agregato pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Minėto pastato, kuriame įvyko griūtis, priklausomybė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas A. K., grindžiama: liudytojo J. P. parodymais, kad jų seniūnijoje yra žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) k. yra seni pastatai, teko važiuoti pas A. K., kaip „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės pirmininką, įspėti, kad tie pastatai prie kelio kelia pavojų. Iki kolūkio ardymo pastatai priklausė „(duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybiniam ūkiui“. 1992 metais, kai buvo ardomi kolūkiai, kraštas (duomenys neskelbtini), atiteko „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovei. A. K. neneigė, kad pastatai (duomenys neskelbtini) kaime priklauso „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei. Jis buvo pasiūlęs nugriauti pastatą, kad nekeltų pavojaus, o dokumentus susitvarkyti vėliau, bet A. K. sakęs, kad taip paprastai nugriauti negalima, gal jį atstatys, gal išnuomos. Toks pokalbis buvo ne vieną kartą, vis žadėjo, kad nugriaus, sutvarkys. Buvo kviesta rajono statybos ir komunalinio ūkio specialistė spręsti šią problemą. Ji buvo vietoje, fotografavo, susitiko su A. K.. Tada jis neneigė, kad pastatas jiems nepriklauso, jeigu būtų neigęs, būtų tvarkomas kaip bešeimininkis turtas. Pastatas perduotas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Pats A. K. buvo kreipęsis ir į policiją dėl vagystės iš šio pastato; liudytojos R. Z. parodymais, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio vyresniąja inžiniere, vykdė pastatų prižiūrėtojų priežiūrą. 2007-2008 m. su seniūnu buvo nuvažiavusi pas A. K., kad jis nugriautų pastatą, pati su juo asmeniškai kalbėjo, jis sakė, kad pastatą nugriaus. Kaltinamasis buvo įspėtas, kad tvarkytųsi. Seniūnas nepasakė, kad tai bešeimininkis turtas. Jis sakė, kad kaltinamasis kreipėsi ir į policiją dėl pastato niokojimo; liudytojos J. V. parodymais, kad ji 2010-01-07 dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriuje vyresniąja inžiniere, dalyvavo avarijos tyrime, akto surašyme. Neaišku, kokiu pavadinimu pastatas užfiksuotas dokumentuose, nes vienur jis pavadintas grūdų sandėliu, kitur - džiovykla, dar kitur - miltų agregatu. Archyve rasti dokumentai, kad pastatas priklausė (duomenys neskelbtini) paukštininkystės ūkiui. Valdytojas perdavė pastatus, kuriuos perdavimo priėmimo aktu priėmė A. K.. Žemė, kurioje stovi pastatas, priklauso valstybei, žemės sklypas nesuformuotas; liudytojo H. Ž. parodymais, kad jo vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žemė ribojasi su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žemėmis. Prieš 20 metų ūkis dalinosi, pagal teritorinį išdėstymą pastatas turėtų priklausyti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei. Pastačius pastatą, jis vadinosi šieno miltų agregatu. Šieno miltų agregatas ir grūdų džiovykla yra tas pats pastatas; liudytojo P. G. parodymais, kad anksčiau tas pastatas buvo žolės miltų malūnas, paskui jį naudojo kaip grūdų sandėlį, laikydavo šieną jame. Kai ūkis buvo ardomas, atsirado ūkininkai, kūrėsi bendrovės, iš žmonių kalbų žino, kad tas pastatas priklauso „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovei. Seniūno paklausus, kaip bus su tuo „malūnu“, jis paaiškindavo, kad tas „malūnas“ A. K., kad jį įspės, jog „malūną“ reikia patvarkyti arba nugriauti; 2010-08-04 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės avarijų tyrimo akte nurodyta, kad už šieno daržinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame 2010-07-25 įvyko griūtis, eksploatavimą atsakinga „(duomenys neskelbtini)“ ŽŪB (pirmininkas A. K.) pagal (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo aktą; 2010-07-29 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. P. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvusio pastato, kuriam griūvant 2010-07-25 nukentėjo čekų turistai, pradinė paskirtis buvo žolės miltų agregato pastatas. K. S., buvusio (duomenys neskelbtini) PTŪ direktoriaus, teigimu, 1987 m. (duomenys neskelbtini) esantis pastatas buvo pritaikytas šienui laikyti. 1992 m. likviduojant kolūkius (tarybinius ūkius), šis pastatas kaip dalis (duomenys neskelbtini) gamybinio komplekso buvo perduotas „(duomenys neskelbtini)“ ŽŪB, kurios vadovu tapo A. K.. Iki įvykio šiame pastate A. K. niekada neneigė nuosavybės teisių, todėl šis pastatas nebuvo įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus; 1992-08-03 (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ ŽŪB perduoti šie pastatai: grūdų sandėlis, autosvarstyklės, karvidė, melžėjų namelis, grūdų džiovykla, siloso tranšėjas, namelis iš Estijos (pieno produktų postas). Turtą priėmė ir pasirašė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. K.; 2009-08-12 (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo pateiktuose (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio privatizavimo programos dokumentuose numatytas (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso (bendrovės) projektas, kuriame nurodyti pastatai: (duomenys neskelbtini) karvidė, (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlis, autosvarstyklės, pieno priėmimo punktas, melžimo namelis, (duomenys neskelbtini) šieno daržinė, (duomenys neskelbtini) veršidės pamatai, (duomenys neskelbtini) siloso tranšėjos; 2001-02-23 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato medžiaga Nr. 1712, kurioje atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Šioje medžiagoje užfiksuota, kad 2000-11-28 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate gautas „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės prašymas, kuriame nurodoma, kad šios bendrovės administracija pastebėjo, jog 2000-11-14 pradėtas griauti šieno miltų agregatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje medžiagoje esančiame 2000-12-04 A. K. paaiškinime nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) ŽŪB vadovauja nuo 1991 metų. Bendrovė susikūrė reorganizavus (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinį ūkį. Pagal aktą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas ir (duomenys neskelbtini), esantis žolės miltų agregato pastatas. 2000-12-04 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės G. R. paaiškinime nurodyta, kad 1992 m. iš (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio buvo padalintas ūkio turtas išsiskirsčiusioms bendrovėms. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo paskirtas žolės miltų agregatas, esantis (duomenys neskelbtini) Buvo perimtas tik pastatas be įrenginių, kuris pagal buhalterinius dokumentus buvo be likutinės vertės. Perimant šį pastatą (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinis ūkis jį įvertino 10000 rublių suma. Nuo 1992 m. iki 1997 m. pastato vertė buvo 100 Lt. Vyriausybės įsakymu buvo atliktas bendrovės turto perskaičiavimas, pagal kurį šio pastato vertė pakilo iki 5200 Lt. 2000-12-04 J. T. paaiškinime nurodyta, kad gyvena netoli buvusio (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio žolės miltų agregato. Kiek žino, šis pastatas priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog žolės miltų agregato pastatas ir šieno daržinė, dokumentuose įvardijami skirtingais pavadinimais, yra tas pats pastatas - žolės miltų agregatas, sugriuvęs nurodytą įvykio dieną, prokurorė nurodo, kad iš: 2001-02-23 Kauno rajono policijos komisariato medžiagoje Nr. 1712 esančio 2000-12-04 A. K. paaiškinimo, kad pagal aktą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio buvo perduotas ir (duomenys neskelbtini) esantis žolės miltų agregato pastatas; iš 2000-12-04 ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės G. R. paaiškinimo, kad iš (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo paskirtas žolės miltų agregatas, esantis (duomenys neskelbtini) perimant šį pastatą, (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinis ūkis jį įvertino 10000 rublių suma; iš 1992-08-03 (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo akto, kuriame tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ perduoto turto nėra pastato pavadinimu „žolės miltų agregatas“, tačiau yra tik vienas pastatas, kurį (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinis ūkis įvertino 10000 rublių suma, tai yra pastatas pavadintas „grūdų džiovykla“; iš 2009-08-12 (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo pateiktuose (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio privatizavimo programos dokumentuose numatyto (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso (bendrovės) projekto, kuriame tas pats pastatas, kurio vertė 10000 rublių, vadinamas (duomenys neskelbtini) šieno daržine; iš bendrovės narių visuotinio susirinkimo 1999 m. protokolu Nr. 1 patvirtinto Kauno rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto įvertinimo, kad pervertinamas turtas - grūdų džiovykla (žolės miltų agregatas), - akivaizdu, jog visais atvejais kalbama apie tą patį pastatą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino liudytojo J. P. parodymų apie tai, kad jis asmeniškai ne kartą kalbėjosi su A. K. kaip žemės ūkio bendrovės pirmininku dėl bendrovės pastatų (duomenys neskelbtini) šių pokalbių aplinkybių ir detalių. Taip pat nevertino ir nemotyvavo, kodėl nesirėmė liudytojų R. Z., J. V., H. Ž., P. G. parodymais, prie bylos prijungtoje 2001-02-23 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato medžiagoje Nr. 1712 esančiais kitais duomenimis. A. K. teisme duoti parodymai, kad jis kreipėsi į policiją dėl vagysčių ne kaip pastato savininkas, o visos bendrovės vardu, kadangi susirūpinimą šiuo klausimu jau buvo išreiškęs ne vienas žmogus, taip pat liudytojo R. R. parodymai, patvirtinantys kaltinamojo A. K. parodymus, kad pastarasis asmuo jam sakęs, jog pastatas jam nepriklauso ir į pareigūnus kreipęsis ne kaip vadovas, o kaip gyventojas, visiškai prieštarauja minėtoje 2001-02-23 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato medžiagoje Nr. 1712 užfiksuotiems rašytiniams duomenims. Be to, kaltinamojo A. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nelogiški, nenuoseklūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, prieštaraujantys byloje esančių duomenų visumai. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigė, jog jis, kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, 2000 metais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl to, kad 2000-11-14 pastebėta, jog griaunamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žolės miltų agregato pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu manė, jog minėtas pastatas priklausė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad į policiją kreipėsi dėl to, jog (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio buhalterė jam sakė, kad šis pastatas kažkada turėtų priklausyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, vėliau kaltinamasis A. K. nurodė visiškai naujas aplinkybes apie neva buvusį dar vieną žolės miltų gamybai skirtą pastatą (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuris ir buvo perduotas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu 1992-08-03 (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo aktu. Teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų J. T., A. K., N. K., V. K., A. N., O. P. parodymais, kadangi jie neinformatyvūs, nekonkretūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to, prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo vadinamas įvairiai: žolės miltų agregatas, grūdų sandėlis, grūdų džiovykla, šieno daržinė, šieno miltų agregatas, „velnio malūnas“, pavadinimai buvo keičiami priklausomai nuo jo paskirties tam tikru laikotarpiu, tačiau byloje nustatyta, kad anksčiau šis pastatas priklausė (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybiniam ūkiui, kuris 1992-08-03 (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo aktu perduotas „ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, turtą priėmė, perdavimo aktą pasirašė pirmininkas A. K.. Taigi, A. K. išvardintus pastatus ir kitą turtą perėmė jo valdomos bendrovės žinion ir buvo už juos atsakingas. Baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad faktinis žolės miltų agregato pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra priklausomybėje ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininkas A. K..

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamojo A. K. kaltė grindžiama: 2012-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2011-04-08 eksperto išvada Nr. 1 1-02/06-1, kurioje nurodyta, kad pastato griūties pobūdis leidžia teigti, kad pastatas griuvo paveikus stichijai griūtį ir tai lėmė pastato konstrukcijų būklė. Pastato griūties buvo galima išvengti, jeigu būtų laikytasi LR Statybos įstatymo (3.2) reikalavimų, t.y. pastatas būtų laiku nugriautas arba teritorija aptverta ir pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Dėl pastato griūties tiesiogiai atsakinga „ (duomenys neskelbtini) “ ŽŪB; taip pat specialistų išvadomis dėl J. H. mirties priežasties, kitų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo masto, kuriems buvo nustatyti sunkūs, nesunkūs ir nežymūs sveikatos sutrikdymai bei teismo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiųjų ir jų atstovų pagal įstatymą parodymais, liudytojo A. Ž. parodymais. Kaltinamojo A. K. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., 137 str. 2 d., 139 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atlikus įrodymų tyrimą sprendžia, kad prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., išteisinamasis nuosprendis naikinamas bei priimamas apkaltinamasis nuosprendis, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 str., atleistinas nuo bausmės dėl ligos.

Apeliacinėje instancijoje atliktas įrodymų tyrimas, buvo pakeistas kaltinimas pagal prokurorės rašytinį prašymą, išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. padarė nusikalstamas veikas ir nustato faktines aplinkybes :

A. K. pažeisdamas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, būtent pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, žuvo J. H. ir buvo sunkiai sutrikdyta K. F. sveikata (kuriai buvo padaryti daugybiniai galvos, pečių, nugaros, kojų ir rankų odos nubrozdinimai, kairės plaštakos III ir V pirštikaulio lūžimai, kryžkaulio, kairio klubakaukio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, dubens sąvaržos praskyrimas, dubens žiedo vientisumo pažeidimas) bei sunkiai sutrikdyta T. A. sveikata (kuriai padarytas plaučių sumušimas su išsivysčiusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio klubikaulio sparno skeveldrinis lūžimas, kairio gaktikaulio šakos skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio lūžimas, dėl ko suardytas dubens žiedo vientisumas), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 ¹ str. 1 d.

Be to, A. K., pažeisdamas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, būtent pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, buvo nesunkiai sužalota M. - M. B. (kuriai padarytas kairio žastikaulio lūžimas su dislokacija), M. V. (kuriai padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio žastikaulio viršgumbrinis lūžimas, daugybiniai kūno nubrozdinimai, muštinė-plėštinė kairės plaštakos, dešinės alkūnės, kairio kelio bei kairės blauzdos žaizdos),O. P. (kuriam padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, kairės plaštakos ir dešinės čiurnos sumušimas, dešinės blauzdos plėštinė žaizda), M. A. (kuriai padaryti nubrozdinimai dešinėje rankoje, II-III-IV juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai), B. P. (kuriai padaryti nubrozdinimai kūne, kairės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, sprando raiščių patempimas, krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis dubens gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimas), tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo penkis asmenis, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 2 d.

Apeliacinėje instancijoje apklaustas A. K. nepripažino kaltės nei pagal ankstesnį, nei pagal pakeistą kaltinimą. Parodė, kad 1992-08-03 buvo išdalintas (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turtas, pastatai išdalinti 7 žemės ūkio bendrovėms. Paties vadovaujamai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teko pastatai esantys tik (duomenys neskelbtini) – gamybinis objektas, penki pastatai. Šieno miltų agregato pastatas ir grūdų džiovyklos pastatas yra skirtingi pastatai. Pagynės tarybiniame ūkyje buvo bent trys žolės miltų pastatai. Pats tuo metu ūkyje dirbo agronomu, direktoriaus pavaduotoju pašarų gamybai, jo žinioje buvo šis (duomenys neskelbtini) kaime esantis žolės miltų agregatų su priklausiniais pastatas. Ardant, likviduojant (duomenys neskelbtini) paukštininkės tarybinį ūkį liko dalis turto neišdalinta pajininkams, naujai susikūrusioms ŽŪB, tie pastatai liko kaip bešeimininkis turtas, yra seniūnijos žinioje. Kadangi buvo vagiama iš pastatų, keliskart kreipėsi į policiją, kreipėsi dėl vagysčių iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pastatų bei prašant žmonėms jis kreipėsi ir dėl vagystės iš šio ginčytino pastato.

2010-07-25, kuomet buvo smarkus vėjas, sūnus automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), bet pamatęs griuvusį pastatą ir nukentėjusius žmones, atvažiavo tai pasakyti ir kartu su šeima važiavo pagelbėti nukentėjusiems. Sūnus skambino ir kvietė medikus. Kiti gyventojai taip pat padėjo nukentėjusiems. Pats su šeima gyvena apie 2 km iki šio pastato, kiti kaimynai gyvena arčiau - apie 30-50 metrų. Po pastato sugriuvimo, teritoriją sutvarkė (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai, seniūno paliepimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta specialioji norma, numatanti baudžiamąją atsakomybę už statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tai yra BK 271¹ str. 1 d., atitinkamai A. K. pagrįstai apkaltintas, jog pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus – būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjęs žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, žuvo J. H. ir buvo sunkiai sutrikdyta K. F., T. A., sveikata. BK 271¹ str. 1 d. yra blanketinė norma, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius statybas.

A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 punktą, kuris nurodo statinių naudotojų pareigą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, ir 5 punktą – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliaciniame skunde išsakytai pozicijai, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sugriuvęs pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso nei A. K., kaip fiziniam asmeniui, nei Žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis nėra atsakingas už sugriūnant šiam pastatui atsiradusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. K. nekaltumo grindė tuo, kad sugriuvęs pastatas, kuris byloje įvardijamas žolės miltų agregato pastatu, nebuvo teisiškai registruotas VĮ Registrų centre kaip A. K. ar žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, o A. K. taip pat neigė nuosavybės faktą. Teismas taip pat A. K. naudai vertino abejones dėl pastato paskirties, teigiant, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto apskaitoje esantis tokios pat vertės pastatas, kuris vadinamas „šieno daržinė“ nėra tas pats nugriuvęs žolės miltų agregato pastatas.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo A. K. teisinančiais motyvais.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) 40 straipsnis numato būtent statinių naudotojų pareigas prižiūrėti statinį. Šio įstatymo 2 straipsnio 73 punktas apibrėžia, kad Statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Taigi įstatymo 40 str. 4 ir 5 punktais numatytos pareigos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kyla ne tik įstatyminiams statinių savininkams, bet ir statinių naudotojams.

A. K. tvirtina, kad nei jis, nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nugriuvusio pastato savininkas ar naudotojas, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai yra pakankami, kad leistų daryti priešingas išvadas.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo motyvais, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. K. parodymus, kuriais jis neigė pastato priklausomybę, laikė pagrįstais ir jo kaltę paneigiančiais. Kaip ir liudytojų O. P., A. N., Z. J., V. K., N. K., A. K. parodymus, nors jie neturėjo jokių oficialių žinių, galinčių patvirtinti, jog pastatas tikrai nepriklausė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, motyvuojant tuo, kad tik liudytojų parodymais remiantis negalima nustatyti nuosavybės teisės, atmetė ir J. P., H. Z., P. G., R. Z. parodymus, nors jie laikyti pargrįstais ne tik dėl nuoseklumo, bet ir atitinkančių visumą aplinkybių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, jog civilinėje teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, ginčijamo fakto patvirtinimui galima naudotis liudytojų parodymais, nes jie pripažįstami įrodinėjimo priemone (CPK 177 str. 2 d.), o šiuo atveju įrodinėtina ne nuosavybės teisė, bet sandorio faktas.

Išties, byloje nėra duomenų, kad būtų atlikta ginčytino pastato (duomenys neskelbtini) kaime teisinė registracija. Tačiau nuosavybės teisė į nekilnojamą daiktą atsiranda ne nuo to momento, kada atliekama teisinė registracija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1992-05-01 sandorio sudarymo metu tarp(duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio redakcija numatė tik gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorio privalomąją registraciją atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tuo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 149 straipsnio norma reglamentavo, kad turto įgijėjui nuosavybės teisė pagal sutartį atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. 1964 m. CK normos nenumatė, kad ne dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sudarytiems sandoriams, yra privaloma teisinė registracija. Tai reiškia, kad pagal (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo 1992-05-01 aktą (duomenys neskelbtini) ŽŪB pirmininkas perėmė turtą, tarp kurio yra įtraukta ir grūdų džiovykla (žolės miltų agregato pastatas), kurios vertė 10 000 rublių ( I t., 52 b. l.), taigi pagal perdavimo-priėmimo aktą nuosavybės teisė į akte nurodytą turtą, tame tarpe ir žolės miltų agregato pastatą, kuris šiame akte įvardytas „grūdų džiovykla“, (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuosavybe tapo nuo 1992-05-01 (1964 m. CK 149 str. 1 d., 2001 m. CK 4.47 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuosavybės teisė į šį pastatą vėliau būtų perleista kitiems asmenims.

Taigi nekilnojamojo daikto neįregistravimas duomenis kaupiančiuose registruose nepaneigia nuosavybės teisės į registruotiną daiktą. Sandorio neįregistravimas tik neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks sandoris šalims galioja. Neįregistravimas nepanaikina savininko pareigos rūpintis, prižiūrėti daiktą bei atsakyti už sukeltus padarinius. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamos nuosavybės pastatas, byloje įvardintas kaip „žolės miltų agregato pastatas“ priklausė žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o A. K., būdamas vadovas, privalėjo vykdyti, tačiau nevykdė Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, 5 dalyje nustatyto reikalavimo - suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

A. K. ginčija, kad byloje žolės miltų agregato pastatas ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB apskaitoje esanti grūdų džiovykla (šieno daržinė) tas pats pastatas, tam pritarė ir apylinkės teismas. Tokia A. K. versija laikytina tik gynybine, nes kitos aplinkybės parodo, jog būtent šis pastatas, A. K. vadinamas „žolės miltų agregato pastatu“, yra ta pati (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio kompleksui priklausanti šieno daržinė, kuri į perdavimo-priėmimo 1992-05-01 aktą įtraukta kaip grūdų džiovykla.

Byloje esantis Kauno rajono savivaldybės 2010-08-27 raštas Nr. SD-2078 (I t. 88 b. l.) pažymi, kad dar 2008 -01-17 raštu Nr. 13-22 (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė informaciją apie seniūnijos teritorijoje esančius apleistus pastatus, kaip tokį pastatą nurodė ir A. K. priklausantį pastatą – buvusio žolės miltų agregato pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo 1992-05-01 aktas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB pirmininkas perėmė turtą, tarp kurio yra įtraukta ir grūdų džiovykla, kurios vertė 10 000 rublių ( I t., 52 b. l.). (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso (bendrovės) projekte tokios paskirties pastato nėra, vietoj jo nurodyta (duomenys neskelbtini) šieno daržinė, kurios vertė 10 000 rublių, A. K. tvirtina, kad buvo net 3 žolės miltų agregato pastatai, tačiau iš (duomenys neskelbtini) VPŪ turto aprašo matyti, kad tik žolės miltų agregatas, kurio vertė 15 000 rublių, įtrauktas į vienintelį (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso projektą (2 t. 10 b. l.).

A. K. neigia griuvusio pastato priklausomybę tuo, kad nėra šio pastato teisinės registracijos, pastatas neįtrauktas į VĮ „Registro centro“ duomenis kaip A. K. ar ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Tačiau pastebėtina, kad VĮ „Registro centro“ duomenimis, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise neturi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nors A. K. neneigia, jog kitas turtas įtrauktas į (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso (bendrovės) projekto sąrašą.

Tai patvirtina ir liudytojo H. Z. parodymai, kuris pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nugriuvęs pastatas pagal teritorinį išdėstymą turėtų priklausyti (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Šis pastatas buvo vadinamas įvairiai, priklausomai nuo to, kokiai paskirčiai buvo naudojamas. Pastačius buvo skirtas šieno miltų agregatui, po to ten džiovino grūdus, po to laikė šieną. Kaimo gyventojai šį pastatą vadino „velnių malūnu“. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymus akistatos su A. K. metu.

Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad anksčiau tas pastatas buvo žolės miltų malūnas, paskui naudojamas kaip grūdų sandėlis, jame laikydavo ir šieną. Liaudyje tą pastatą vadino „velnio malūnu“. Kai kūrėsi bendrovės, iš žmonių kalbų žinojo, jog tas pastatas priklauso (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, bet dokumentų nematė. Tame pastate buvo likęs šienas nuo tarybinio ūkio laikų. Tą šieną išsivežė A. K. ar jo sūnus, jie dirbo kaip šeima. Jis keliskart seniūno klausė, kas bus daroma su šiuo pastatu, nes buvo visai sunykęs. Seniūnas paaiškindavo, kad tas malūnas A. K., kad jis jį įspės, jog malūną reikia patvarkyti arba nugriauti. Pasiūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, sakė ir jis pats kreipėsi į seniūniją. Jie skambino į savivaldybę, į Urbanistikos skyrių, sakė, kad toks pastatas yra. Savivaldybėje telefonu kalbėjo su Z.. Ji pirmą kartą padėkojo, sakė žiūrės, kai antrą kartą paskambino maždaug po pusės metų, ji nustebo, kad dar niekas nevyksta. Taip viskas ir liko. Gal prieš dešimt metų, buvo atvažiavęs nuovados policininkas, sakė, kad kažkas bandė pastatą apvogti, kad buvo A. K. pareiškimas parašytas tuo klausimu. Tokius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) k. buvęs žolės miltų agregatas buvo iškeltas į (duomenys neskelbtini) patvirtino ir liudytojas Z. J..

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaip (duomenys neskelbtini) seniūnas važiavo pas A. K. - (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pirmininką, šį įspėti, kad pastatai prie kelio gadina vaizdą ir kelią pavojų, su kaltinamuoju apie tai buvo kalbėta ne vieną kartą. Kad pastatai priklauso (duomenys neskelbtini) ŽŪB jam sakė šalia gyvenantys žmonės – P. ir K. G.. Jie net kreipėsi į jį, prašydami ką nors daryti, nes ten žaidžia vaikai ir gali kilti pavojus. Buvo kalbėta su kitais žmonėmis ir visi sakė, kad kai buvo griaunami kolūkiai, tas kompleksas atiteko (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Nurodė, kad jie neprieina prie duomenų, kurie patvirtintų, kad pastatai priklauso (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Kai buvo ardomi kolūkiai, visas procesas įvyko per tris dienas ir likę tik protokolai. Iki kolūkių ardymo pastatai priklausė (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybiniam ūkiui. 1992 metais, kai buvo ardomi kolūkiai, kraštas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose atiteko(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Kalbant su A. K. šis neneigė, kad pastatai priklauso (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Pasiūlius nugriauti minėtą pastatą, A. K. sakė, kad pastate yra dar geros medienos, negalima taip paprastai nugriauti, ateis laikas, jis jį išmontuos ar atstatys. A. K. yra kreipęsis į policiją dėl to pastato niokojimo, kad šiferis pavogtas, medinės konstrukcijos. Seniūnas kvietė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus specialistę R. Z., ji atvažiavo, viską fotografavo. Ji bendravo ir su A. K.. Jei kaltinamasis būtų teigęs, kad pastatas jam nepriklauso, pastatas senai būtų sutvarkytas kaip bešeimininkis turtas. Šias aplinkybes jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su A. K. metu.

Liudytojų parodymai visiškai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kaime esantis „žolės miltų agregato pastatas“, „grūdų sandėlis“, „šieno daržinė“ yra vienas ir tas pats pastatas, kuriant žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas A. K., buvo perimtas iš (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio po jo iširimo.

Kad A. K. buvo teisėtas pastato valdytojas, jam rūpėjo pastato likimas, nors jis tai ir neigia, patvirtina (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininko A. K. prašymas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui, kuriame prašoma iškelti baudžiamąją bylą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir įvardinto kaip „šieno miltų agregatas“, niokojimo vagiant statybines medžiagas (II t. 27 b. l.) Pareiškime vienareikšmiškai nurodyta, kad pastatas yra (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nuosavybė. Ir nors A. K. apeliacinės instancijos teisme pareiškė, jog į policiją kreipėsi tik kaip bendruomenės narys, tačiau pareiškimo turinys tai paneigia. Prie pareiškimo policijos komisariatui buvo pateiktas ir inventorizacijos aktas, kurį sudarė bendrovės pirmininkas A. K., buhalterė G. R., bendrovės darbuotojas A. K., jame apskaičiuota būtent bendrovei padaryta žala (II t. 28 b. l.).

2000 m. gruodžio 4 d. paaiškinime A. K. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) esantis žolės miltų agregato pastatas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, įrenginiai iki perdavimo jau buvo demontuoti, pastate iki 1994 m. buvo laikomi bendrovės pašarai, o vėliau pastatas nebuvo naudojamas (II t. 39 b. l.).

Buhalterė G. R. paaiškinime taip pat nurodė, kad pastatas – žolės miltų agregatas – (duomenys neskelbtini) buvo perimtas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės iš (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio, be įrenginių, jo vertė buvo 10 000 rublių. J. T. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio žolės miltų agregato pastatas priklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, jame buvo laikomi pašarai iki 1994 m., vėliau pastatas buvo nenaudojamas, niokojamas.

Iš byloje esančio Kauno rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ilgalaikio turto įvertinimo pagal 1999 m. balandžio 31 d. būklę, matyti, kad į bendrovės apskaitą yra įtraukta grūdų džiovykla (žolės miltų agregato). Šie duomenys irgi patvirtina, kad ginčijamos nuosavybės pastatas yra būtent (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žinioje ir nuosavybėje, o tai visiškai paneigia A. K. versiją, jog pastatas buvo bešeimininkis turtas ir jis negali būti atsakingas už nepriežiūrą.

Liudytojos R. Z. teisimojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duoti parodymai taip pat patvirtino, kad A. K. prisiėmė atsakomybę už neprižiūrėtą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytoja, kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriuje vyriausioji inžinierė vykdė visų, ne tik apleistų pastatų, (duomenys neskelbtini) rajone, priežiūrą. Ji 2008 metų pradžioje nuvažiavo su seniūnu pas A. K. dėl šio pastato, su juo asmeniškai kalbėjo, kad šis pastatą nugriautų. Kartu dalyvavo ir seniūnas. A. K. sakė, kad pastatą nugriaus, dar pasidarys kažkokią stoginę kombainams pastatyti. Seniūnas jai nepasakė, kad tai bešeimininkis turtas, sakė, kad kaltinamasis kreipėsi ir į policiją dėl pastato niokojimo. Tačiau raštu A. K. neįspėjo. Tokius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, nuoseklūs aptarti liudytojų parodymai bei bylos rašytinė medžiaga neginčijamai patvirtino, kad ne kas kitas, o būtent A. K., kaip (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovas, buvo atsakingas už nugriuvusio ir skaudžias pasekmes sukėlusio pastato priežiūrą. Tai paneigia išteisinamajame nuosprendyje aptartus liudytojų J. T., A. K., N. K., V. K., A. N. O. P., R. R. parodymus, jog šis sugriuvęs pastatas tariamai nepriklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei.

Dar viena aplinkybė, patvirtinanti, jog pastato griūtis asmeniškai lietė A. K., yra tai, kad jo sūnus A. K., pamatęs įvykusią nelaimę, ne pats ėmėsi teikti iškart pagalbą, bet pirmiau nuvažiavo pas tėvą A. K., kad šį, kaip atsakingą už pastato būklę, atsivežtų į nelaimės vietą.

Aplinkybė, jog po pastato griūties ne ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė įvykio vietą, nepašalina A. K. atsakomybės.

Statybų įstatymo 41 str. 1 d. numato, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (Statybos įstatymas 41 str. 5 d.).

Tačiau šių įstatyme numatytų priemonių A. K., būdamas pastato naudotojas, nesiėmė bei neužtikrino, kad būtų paskirtas statinių techninis prižiūrėtojas, kuris rūpintųsi tinkama pastato technine būkle.

Statybos įstatymo 41 str. 6 d. reikalauja, jog paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. A. K. neužtikrino šių nuostatų įgyvendinimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pastatas (duomenys neskelbtini) kaime jau seniai buvo itin prastos, avarinės būklės ir kėlė grėsmę aplinkiniams. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas J. P. 2010-07-29 raštu Nr. 13-294 informavo, kad A. K. 2007 m. ir 2008 m. keletą kartų buvo įspėtas dėl pavojingos pastato būklės, jis niekada iki nelaimės neneigė pastato priklausomybės jam, prižadėjo juo pasirūpinti, todėl pastatas nebuvo įtrauktas bešeimininkio turto sąrašą.

2008-01-17 raštu Nr. 13-22 (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją informuodama apie seniūnijos teritorijoje esančius apleistus pastatus, kaip tokį pastatą nurodė ir A. K. priklausantį pastatą – buvusio žolės miltų agregato pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-08 eksperto išvada Nr. 11-02/06-1 pažymėjo, kad pastato (duomenys neskelbtini) būklė 2010-07-25 nurodė, kad pastato būvis buvo artimas konstrukcijų suirimui, grėsė konstrukcijų griūtis konstrukcijoms netenkant stabilumo ir visai konstrukciniai sistemai virstant mechanizmu. Išvadoje nurodyta, kad pastato griūties buvo galima išvengti, jeigu pastatas būtų laiku nugriautas, arba teritorija aptverta ir pažymėta įspėjamaisiais ženklais.

2010-08-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 790/10 (02) patvirtina, kad J. H. mirties priežastis yra politrauma. J. H. mirė 2010-08-04 d. 6:10 val. KMUK. Traumos aplinkybės, mechanizmas ir laikas nurodyti užduotyje. Duomenų, prieštaraujančių nurodytiems traumos mechanizmui, laikui ir aplinkybėms, nėra. J. H. konstatuotų sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tapo mirties priežastimi (2 t., b. l. 91-92).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2706 /10(02) patvirtina, kad sužalojimai K. F. padaryti nemažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti griūvančio pastato dalys. K. F. padaryti sužalojimai: daugybiniai galvos, pečių, nugaros, kojų ir rankų odos nubrozdinimai, kairės plaštakos III ir V pirštikaulio lūžimai, kryžkaulio, kairio klubakaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, dubens sąvaržos praskyrimas. H. F. dėl dubens žiedo vientisumo pažeidimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 116).

2010-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2214 /10(02) patvirtina, kad M. M. B. konstatuota kairio žastikaulio lūžimas su dislokacija padaryta kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2010 07 25 ir nurodytomis aplinkybėmis sugriuvus pastatui. Kairio žastikaulio lūžimas su dislokacija atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 121).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2638 /10(02) patvirtina, kad sužalojimai M. V. padaryti nemažiau kaip šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti griūvančio pastato dalys. M. V. padaryti šie sužalojimai: lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio žastikaulio viršgumbrinis lūžimas, daugybiniai kūno nubrozdinimai, muštinė-plėštinė kairės plaštakos, dešinės alkūnės, kairio kelio bei kairės blauzdos žaizdos. M. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 129).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2595 /10(02) patvirtina, kad O. P. padaryta daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, kairės plaštakos ir dešinės čiurnos sumušimas, dešinės blauzdos plėštinė žaizda. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti griūvančio pastato dalys. O. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės blauzdos plėštinės žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 135).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2461 /10(02) patvirtina, kad M. A. nustatyta nubrozdinimai dešinėje rankoje, II-III-IV juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Nubrozdinimai dešinėje rankoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. II-III-IV juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau dešimties dienų (2 t., b. l. 141).

2010-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2739 /10(02) patvirtina, kad B. P. konstatuota nubrozdinimai kūne, kairės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, sprando raiščių patempimas, krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis dubens gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimas. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytoms aplinkybėmis, užgriuvus pastatui, galimai vienmomentiškai, nes tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis dubens gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 146-147).

2010-07-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3166 /10(02) patvirtina, kad T. A. konstatuoti sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai vienmomentiškai ir galėjo gautis prie užduotyje nurodomų aplinkybių, galimai užgriuvus griūvančio pastato dalims, užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2010-07-25, plaučių sumušimas su išsivysčiusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, stuburo kaklinės dalies I-II slankstelių panirimas, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio klubikaulio sparno skeveldrinis lūžimas, kairio gaktikaulio šakos skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio lūžimas, dėl ko yra suardytas dubens žiedo vientisumas, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 157-158).

Byloje nėra ginčo, jog nukentėjusieji patyrė sužalojimus, sveikatos sutrikdymus būtent griuvus šiam pastatui.

Taigi, jei A. K., kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būtų laiku ėmęsis tinkamų priežiūros priemonių, jei nenugriauti, tai bent jau apsaugoti patekimą į šį itin pavojingos būklės pastatą – būtų aptvėręs teritoriją, pastatęs perspėjamuosius, draudžiamuosius ženklus, taip perspėdamas aplinkinius dėl galimo pavojaus, patekus į pastato vidų, būtų buvę galima išvengti nelaimės ir jos nebūtų sukėlę sunkių pasekmių.

Visuma surašytų įrodymų patvirtina, kad būtent A. K., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus, ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, žuvo J. H. ir buvo sunkiai sutrikdyta K. F. ir T. A. sveikata. Konstatuojama A. K. atsakomybė pagal BK 271¹ str. 1 d., kad jam kilo pareiga vykdyti statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus, tačiau jis tai ignoravo ir šių pareigų nevykdė, pagrįsta įrodymų visuma.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. K. pripažintinas kaltu ir dėl kito kaltinimo, tai yra, kad jis padarė BK 139 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, kuris numato atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.

A. K., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, buvo nesunkiai sužalota M. - M. B., M. V., O. P., M. A., B. P., tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo penkis asmenis.

Nėra abejonių ir dėl to, kad Valstybinės teismo medicininės tarnybos išvadomis nustatyti sužalojimai nukentėjusiesiems buvo padaryti būtent dėl pastato griūties.

A. K., kaip pastato naudotojas, buvo atsakingas už jo priežiūrą bei privalėjo užtikrinti jo saugumą kitų žmonių gyvybei, sveikatai, to neužtikrindamas, yra atsakingas už kilusius padarinius. Taigi, yra neginčijamas priežastinis ryšys tarp A. K. veiksmų ir nukentėjusiesiems kilusių pasekmių.

Atsakomybė pagal BK 139 str. 2 d. numatyta dėl neatsargumo, t. y. nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Svarbiausias nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentas išreiškiamas jo kriterijuose, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „turėjo“ ir „galėjo“ numatyti, kad padariniai atsiras. Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingo, atidaus, pareigingo elgesio, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys. Konstatuojant nusikalstamą nerūpestingumą būtina nustatyti abu, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį, kriterijus.

Šiuo atveju yra tiek subjektyvusis, tiek ir objektyvusis kriterijai, kurie leidžia tvirtinti, kad A. K. nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. A. K., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausė (duomenys neskelbtini) esantis žolės miltų agregato pastatas, pirmininku, pagal savo pareigybes ir statusą buvo atsakingas už tai, kad jo žinioje esantis pastatas, būtų eksploatuojamas saugiai, nekeltų pavojaus aplinkiniams, o žinodamas, kad pastatas yra avarinės būklės, privalėjo numatyti, kad dėl to gali kilti neigiamų padarinių žmonių sveikatai ar aplinkai, todėl turėjo imtis priemonių tokių padarinių išvengimui, t. y. užtikrinti, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys, o negalint padaryti – apie galimą pavojų įspėti ženklais. A. K., kaip pastato naudotojas, turėjo pareigą vykdyti, tačiau nevykdė Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 punktuose numatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, pasitvirtino pakeistame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 271¹ str. 1 d., 139 str. 2 d., todėl A. K. pripažintinas kaltu dėl šių veikų padarymo.

Sprendžiant skirtinos bausmės klausimus, pažymėtina, kad skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašė A. K. skirti laisvės atėmimo bausmes, taikyti BK 75 str. ir galutinę subendrintąją laisvės atėmimo bausmę atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Atitinkamai apeliacinėje instancijoje baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašymą dėl bausmės skyrimo pakeitė, prašė taikyti BK 76str. ir atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus įrodymų tyrimą buvo išreikalauti A. K. sveikatos būklės medicininiai dokumentai ir apklaustas specialistas Žydrūnas Mėgelaitis. Specialistas patvirtino, kad A. K. serga išplitusia prostatos karcinoma, t.y. prostatos vėžiu, jo liga yra nepagydoma, įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašą, nes yra patvirtintas histologinis tyrimų susirgimas. Liga priskiriama prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, 1 priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ antros dalies „Piktybiniai navikai, mielodisplastiniai sindromai“ antrame punkte, t.y. kur nurodyta „visi išplitę organų piktybiniai navikai, kai gydymas negalimas dėl proceso išplitimo (bendros būklės vertinimas pagal ECOG skalę turi būti 3 arba 4“. A. K. judėjimas apribotas dėl ligos, jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl turėtų būti atleistas nuo bausmės atlikimo.

BK 271¹ str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 139 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, taigi abiejų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės yra susijusios ir su terminuotu laisvės atėmimu.

A. K. neteistas, atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, garbaus amžiaus. Padarė apysunkį ir neatsargų nusikaltimą, dėl kurių vienas žmogus žuvo bei dviem buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, penki asmenys sužaloti nesunkiai dėl neatsargumo, atsižvelgiant į tai skirtinos sankcijose nurodytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu BK 63str.5d.1p.,2p., nes įvykio pasekmės tuo pačiu momentu bei nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms kategorijoms, kaip apysunkis bei neatsargus nusikaltimai.

Taip pat svarbu atsižvelgti į BK 76 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar liga nebuvo įtraukta į ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578, kuris reglamentavo šį procesą nusikalstamų veikų padarymo metu. Nagrinėjant bylą bei priimant procesinį sprendimą, galioja ir taikytinas iš esmės tapatus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintas Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas histologinis tyrimų susirgimas. Kaip patvirtino specialistas, susipažinęs su medicininiais dokumentais, A. K. serga liga, priskiriama prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, 1 priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ antros dalies „Piktybiniai navikai, mielodisplastiniai sindromai“ antrame punkte, kur nurodyta „visi išplitę organų piktybiniai navikai, kai gydymas negalimas dėl proceso išplitimo (bendros būklės vertinimas pagal ECOG skalę turi būti 3 arba 4“, dėl ligos jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, taikytina BK 76str.1d., atleistinas nuo bausmės dėl ligos, nes liga išplitusi, A. K. judėjimo galimybės itin apribotos. Įvertinant terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo griežtus reikalavimus bei aplinkos specifinį poveikį, jam atlikti bausmę būtų per sunku, tai jam sukeltų per dideles kančias.

Apeliacinėje instancijoje buvo atlikti vertimo darbai iš lietuvių kalbos į čekų kalbą, kadangi nukentėjusieji čekų tautybės asmenys, atitinkamai už vertimo paslaugas sumokėta – 2013-08-28 suma 68,97 Lt, 2014-02-03 suma 386,23 Lt, viso 455,20 Lt, tai proceso išlaidos pagal BPK 103str.3p., 104str., tačiau BPK 105str.1d. norma nustato, jog iš nuteistojo neišieškomos išlaidos, skirtos apmokėti vertėjui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje, 139 straipsnio 2 dalyje, nubausti laisvės atėmimu pagal BK 271¹ str. 1 d. dvejiems metams, pagal BK 139 str. 2 d. šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5d. 1p), 2p), bausmes subendrinti apėmimo būdu, skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį, atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Kardomąją priemonę panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys