Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-35-508-2014

Teisėja: T. Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01054-2010-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.5.;

2014 m. balandžio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Viktorijai Akelienei, Astai Leonavičienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d., 137 str. 2 d. ir 139 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimo 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“, 2010 m. liepos 25 d., 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini) , būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, dėl ko, jam sugriuvus, buvo mirtinai traumuotas J. H., tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę J. H..

Be to, jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 2 d., kai buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimo 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, dėl ko, jam sugriuvus buvo sunkiai sužalota K. F., kuriai buvo padaryti daugybiniai galvos, pečių, nugaros, kojų ir rankų odos nubrozdinimai, kairės plaštakos III ir V pirštikaulio lūžimai, kryžkaulio, kairio klubakaukio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, dubens sąvaržos praskyrimas; T. A., kuriai padarytas plaučių sumušimas su išsivysčiusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio klubikaulio sparno skeveldrinis lūžimas, kairio gaktikaulio šakos skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio lūžimas, dėl ko yra suardytas dubens žiedo vientisumas, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo du asmenis.

Be to, jis išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 2 d., kai buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimą 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, dėl ko, jam sugriuvus buvo nesunkiai sužalota M. - M. B., kuriai kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasekoje buvo padarytas kairio žastikaulio lūžimas su dislokacija; M. V., kuriai padaryti sužalojimai nemažiau kaip šešių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tai yra lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio žastikaulio viršgumbrinis lūžimas, daugybiniai kūno nubrozdinimai, muštinė-plėštinė kairės plaštakos, dešinės alkūnės, kairio kelio bei kairės blauzdos žaizdos; O. P., kuriam padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, kairės plaštakos ir dešinės čiurnos sumušimas, dešinės blauzdos plėštinė žaizda; M. A., kuriai padaryti nubrozdinimai dešinėje rankoje, II-III-IV juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai; B. P., kuriai padaryti nubrozdinimai kūne, kairės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, sprando raiščių patempimas, krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis dubens gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimas. Tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo penkis asmenis.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-09 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., 137 str. 2 d. 139 str. 2 d. ir paskirti jam: už BK 132 str. 1 d. numatytą nusikaltimą 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo; už BK 137 str. 2 d. numatytą nusikaltimą 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo; už BK 139 str. 2 d. numatytą nusikaltimą 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 (trejus) metus laisvės atėmimo. Taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atlikus įrodymų tyrimą sprendžia, kad prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., išteisinamasis nuosprendis naikinamas bei priimamas apkaltinamasis nuosprendis, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 str., atleistinas nuo bausmės dėl ligos.

Apeliacinėje instancijoje atliktas įrodymų tyrimas, buvo pakeistas kaltinimas pagal prokurorės rašytinį prašymą, išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. padarė nusikalstamas veikas ir nustato faktines aplinkybes :

A. K. pažeisdamas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, būtent pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, žuvo J. H. ir buvo sunkiai sutrikdyta K. F. sveikata (kuriai buvo padaryti daugybiniai galvos, pečių, nugaros, kojų ir rankų odos nubrozdinimai, kairės plaštakos III ir V pirštikaulio lūžimai, kryžkaulio, kairio klubakaukio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, dubens sąvaržos praskyrimas, dubens žiedo vientisumo pažeidimas) bei sunkiai sutrikdyta T. A. sveikata (kuriai padarytas plaučių sumušimas su išsivysčiusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio klubikaulio sparno skeveldrinis lūžimas, kairio gaktikaulio šakos skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio lūžimas, dėl ko suardytas dubens žiedo vientisumas), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 ¹ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta specialioji norma, numatanti baudžiamąją atsakomybę už statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tai yra BK 271¹ str. 1 d., atitinkamai A. K. pagrįstai apkaltintas, jog pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus – būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, tinkamai neprižiūrėjęs žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, žuvo J. H. ir buvo sunkiai sutrikdyta K. F., T. A., sveikata. BK 271¹ str. 1 d. yra blanketinė norma, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius statybas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliaciniame skunde išsakytai pozicijai, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sugriuvęs pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso nei A. K., kaip fiziniam asmeniui, nei Žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis nėra atsakingas už sugriūnant šiam pastatui atsiradusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. K. nekaltumo grindė tuo, kad sugriuvęs pastatas, kuris byloje įvardijamas žolės miltų agregato pastatu, nebuvo teisiškai registruotas VĮ Registrų centre kaip A. K. ar žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, o A. K. taip pat neigė nuosavybės faktą. Teismas taip pat A. K. naudai vertino abejones dėl pastato paskirties, teigiant, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto apskaitoje esantis tokios pat vertės pastatas, kuris vadinamas „šieno daržinė“ nėra tas pats nugriuvęs žolės miltų agregato pastatas.

A. K. tvirtina, kad nei jis, nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nugriuvusio pastato savininkas ar naudotojas, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai yra pakankami, kad leistų daryti priešingas išvadas.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo motyvais, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. K. parodymus, kuriais jis neigė pastato priklausomybę, laikė pagrįstais ir jo kaltę paneigiančiais. Kaip ir liudytojų O. P., A. N., Z. J., V. K., N. K., A. K. parodymus, nors jie neturėjo jokių oficialių žinių, galinčių patvirtinti, jog pastatas tikrai nepriklausė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, motyvuojant tuo, kad tik liudytojų parodymais remiantis negalima nustatyti nuosavybės teisės, atmetė ir J. P., H. Z., P. G., R. Z. parodymus, nors jie laikyti pargrįstais ne tik dėl nuoseklumo, bet ir atitinkančių visumą aplinkybių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, jog civilinėje teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, ginčijamo fakto patvirtinimui galima naudotis liudytojų parodymais, nes jie pripažįstami įrodinėjimo priemone (CPK 177 str. 2 d.), o šiuo atveju įrodinėtina ne nuosavybės teisė, bet sandorio faktas.

Išties, byloje nėra duomenų, kad būtų atlikta ginčytino pastato (duomenys neskelbtini) kaime teisinė registracija. Tačiau nuosavybės teisė į nekilnojamą daiktą atsiranda ne nuo to momento, kada atliekama teisinė registracija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1992-05-01 sandorio sudarymo metu tarp(duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio redakcija numatė tik gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorio privalomąją registraciją atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Tuo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 149 straipsnio norma reglamentavo, kad turto įgijėjui nuosavybės teisė pagal sutartį atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. 1964 m. CK normos nenumatė, kad ne dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sudarytiems sandoriams, yra privaloma teisinė registracija. Tai reiškia, kad pagal (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo 1992-05-01 aktą (duomenys neskelbtini) ŽŪB pirmininkas perėmė turtą, tarp kurio yra įtraukta ir grūdų džiovykla (žolės miltų agregato pastatas), kurios vertė 10 000 rublių ( I t., 52 b. l.), taigi pagal perdavimo-priėmimo aktą nuosavybės teisė į akte nurodytą turtą, tame tarpe ir žolės miltų agregato pastatą, kuris šiame akte įvardytas „grūdų džiovykla“, (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuosavybe tapo nuo 1992-05-01 (1964 m. CK 149 str. 1 d., 2001 m. CK 4.47 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuosavybės teisė į šį pastatą vėliau būtų perleista kitiems asmenims.

Taigi nekilnojamojo daikto neįregistravimas duomenis kaupiančiuose registruose nepaneigia nuosavybės teisės į registruotiną daiktą. Sandorio neįregistravimas tik neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks sandoris šalims galioja. Neįregistravimas nepanaikina savininko pareigos rūpintis, prižiūrėti daiktą bei atsakyti už sukeltus padarinius. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamos nuosavybės pastatas, byloje įvardintas kaip „žolės miltų agregato pastatas“ priklausė žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o A. K., būdamas vadovas, privalėjo vykdyti, tačiau nevykdė Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą, 5 dalyje nustatyto reikalavimo - suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

A. K. ginčija, kad byloje žolės miltų agregato pastatas ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB apskaitoje esanti grūdų džiovykla (šieno daržinė) tas pats pastatas, tam pritarė ir apylinkės teismas. Tokia A. K. versija laikytina tik gynybine, nes kitos aplinkybės parodo, jog būtent šis pastatas, A. K. vadinamas „žolės miltų agregato pastatu“, yra ta pati (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio kompleksui priklausanti šieno daržinė, kuri į perdavimo-priėmimo 1992-05-01 aktą įtraukta kaip grūdų džiovykla.

Byloje esantis Kauno rajono savivaldybės 2010-08-27 raštas Nr. SD-2078 (I t. 88 b. l.) pažymi, kad dar 2008 -01-17 raštu Nr. 13-22 (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė informaciją apie seniūnijos teritorijoje esančius apleistus pastatus, kaip tokį pastatą nurodė ir A. K. priklausantį pastatą – buvusio žolės miltų agregato pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio turto perdavimo-priėmimo 1992-05-01 aktas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB pirmininkas perėmė turtą, tarp kurio yra įtraukta ir grūdų džiovykla, kurios vertė 10 000 rublių ( I t., 52 b. l.). (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso (bendrovės) projekte tokios paskirties pastato nėra, vietoj jo nurodyta (duomenys neskelbtini) šieno daržinė, kurios vertė 10 000 rublių, A. K. tvirtina, kad buvo net 3 žolės miltų agregato pastatai, tačiau iš (duomenys neskelbtini) VPŪ turto aprašo matyti, kad tik žolės miltų agregatas, kurio vertė 15 000 rublių, įtrauktas į vienintelį (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso projektą (2 t. 10 b. l.).

A. K. neigia griuvusio pastato priklausomybę tuo, kad nėra šio pastato teisinės registracijos, pastatas neįtrauktas į VĮ „Registro centro“ duomenis kaip A. K. ar ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Tačiau pastebėtina, kad VĮ „Registro centro“ duomenimis, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise neturi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nors A. K. neneigia, jog kitas turtas įtrauktas į (duomenys neskelbtini) gamybinio-technologinio komplekso (bendrovės) projekto sąrašą.

Tai patvirtina ir liudytojo H. Z. parodymai, kuris pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nugriuvęs pastatas pagal teritorinį išdėstymą turėtų priklausyti (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Šis pastatas buvo vadinamas įvairiai, priklausomai nuo to, kokiai paskirčiai buvo naudojamas. Pastačius buvo skirtas šieno miltų agregatui, po to ten džiovino grūdus, po to laikė šieną. Kaimo gyventojai šį pastatą vadino „velnių malūnu“. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymus akistatos su A. K. metu.

Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad anksčiau tas pastatas buvo žolės miltų malūnas, paskui naudojamas kaip grūdų sandėlis, jame laikydavo ir šieną. Liaudyje tą pastatą vadino „velnio malūnu“. Kai kūrėsi bendrovės, iš žmonių kalbų žinojo, jog tas pastatas priklauso (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, bet dokumentų nematė. Tame pastate buvo likęs šienas nuo tarybinio ūkio laikų. Tą šieną išsivežė A. K. ar jo sūnus, jie dirbo kaip šeima. Jis keliskart seniūno klausė, kas bus daroma su šiuo pastatu, nes buvo visai sunykęs. Seniūnas paaiškindavo, kad tas malūnas A. K., kad jis jį įspės, jog malūną reikia patvarkyti arba nugriauti. Pasiūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, sakė ir jis pats kreipėsi į seniūniją. Jie skambino į savivaldybę, į Urbanistikos skyrių, sakė, kad toks pastatas yra. Savivaldybėje telefonu kalbėjo su Z.. Ji pirmą kartą padėkojo, sakė žiūrės, kai antrą kartą paskambino maždaug po pusės metų, ji nustebo, kad dar niekas nevyksta. Taip viskas ir liko. Gal prieš dešimt metų, buvo atvažiavęs nuovados policininkas, sakė, kad kažkas bandė pastatą apvogti, kad buvo A. K. pareiškimas parašytas tuo klausimu. Tokius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) k. buvęs žolės miltų agregatas buvo iškeltas į (duomenys neskelbtini) patvirtino ir liudytojas Z. J..

Liudytojų parodymai visiškai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kaime esantis „žolės miltų agregato pastatas“, „grūdų sandėlis“, „šieno daržinė“ yra vienas ir tas pats pastatas, kuriant žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas A. K., buvo perimtas iš (duomenys neskelbtini) valstybinio paukštininkystės ūkio po jo iširimo.

Kad A. K. buvo teisėtas pastato valdytojas, jam rūpėjo pastato likimas, nors jis tai ir neigia, patvirtina (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininko A. K. prašymas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui, kuriame prašoma iškelti baudžiamąją bylą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir įvardinto kaip „šieno miltų agregatas“, niokojimo vagiant statybines medžiagas (II t. 27 b. l.) Pareiškime vienareikšmiškai nurodyta, kad pastatas yra (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nuosavybė. Ir nors A. K. apeliacinės instancijos teisme pareiškė, jog į policiją kreipėsi tik kaip bendruomenės narys, tačiau pareiškimo turinys tai paneigia. Prie pareiškimo policijos komisariatui buvo pateiktas ir inventorizacijos aktas, kurį sudarė bendrovės pirmininkas A. K., buhalterė G. R., bendrovės darbuotojas A. K., jame apskaičiuota būtent bendrovei padaryta žala (II t. 28 b. l.).

2000 m. gruodžio 4 d. paaiškinime A. K. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) esantis žolės miltų agregato pastatas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, įrenginiai iki perdavimo jau buvo demontuoti, pastate iki 1994 m. buvo laikomi bendrovės pašarai, o vėliau pastatas nebuvo naudojamas (II t. 39 b. l.).

Liudytojos R. Z. teisimojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duoti parodymai taip pat patvirtino, kad A. K. prisiėmė atsakomybę už neprižiūrėtą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytoja, kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriuje vyriausioji inžinierė vykdė visų, ne tik apleistų pastatų, (duomenys neskelbtini) rajone, priežiūrą. Ji 2008 metų pradžioje nuvažiavo su seniūnu pas A. K. dėl šio pastato, su juo asmeniškai kalbėjo, kad šis pastatą nugriautų. Kartu dalyvavo ir seniūnas. A. K. sakė, kad pastatą nugriaus, dar pasidarys kažkokią stoginę kombainams pastatyti. Seniūnas jai nepasakė, kad tai bešeimininkis turtas, sakė, kad kaltinamasis kreipėsi ir į policiją dėl pastato niokojimo. Tačiau raštu A. K. neįspėjo. Tokius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, nuoseklūs aptarti liudytojų parodymai bei bylos rašytinė medžiaga neginčijamai patvirtino, kad ne kas kitas, o būtent A. K., kaip (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovas, buvo atsakingas už nugriuvusio ir skaudžias pasekmes sukėlusio pastato priežiūrą. Tai paneigia išteisinamajame nuosprendyje aptartus liudytojų J. T., A. K., N. K., V. K., A. N. O. P., R. R. parodymus, jog šis sugriuvęs pastatas tariamai nepriklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei.

Aplinkybė, jog po pastato griūties ne ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė įvykio vietą, nepašalina A. K. atsakomybės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pastatas (duomenys neskelbtini) kaime jau seniai buvo itin prastos, avarinės būklės ir kėlė grėsmę aplinkiniams. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas J. P. 2010-07-29 raštu Nr. 13-294 informavo, kad A. K. 2007 m. ir 2008 m. keletą kartų buvo įspėtas dėl pavojingos pastato būklės, jis niekada iki nelaimės neneigė pastato priklausomybės jam, prižadėjo juo pasirūpinti, todėl pastatas nebuvo įtrauktas bešeimininkio turto sąrašą.

2010-08-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 790/10 (02) patvirtina, kad J. H. mirties priežastis yra politrauma. J. H. mirė 2010-08-04 d. 6:10 val. KMUK. Traumos aplinkybės, mechanizmas ir laikas nurodyti užduotyje. Duomenų, prieštaraujančių nurodytiems traumos mechanizmui, laikui ir aplinkybėms, nėra. J. H. konstatuotų sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tapo mirties priežastimi (2 t., b. l. 91-92).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2706 /10(02) patvirtina, kad sužalojimai K. F. padaryti nemažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti griūvančio pastato dalys. K. F. padaryti sužalojimai: daugybiniai galvos, pečių, nugaros, kojų ir rankų odos nubrozdinimai, kairės plaštakos III ir V pirštikaulio lūžimai, kryžkaulio, kairio klubakaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, dubens sąvaržos praskyrimas. H. F. dėl dubens žiedo vientisumo pažeidimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 116).

2010-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2214 /10(02) patvirtina, kad M. M. B. konstatuota kairio žastikaulio lūžimas su dislokacija padaryta kietu buku daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2010 07 25 ir nurodytomis aplinkybėmis sugriuvus pastatui. Kairio žastikaulio lūžimas su dislokacija atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 121).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2638 /10(02) patvirtina, kad sužalojimai M. V. padaryti nemažiau kaip šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti griūvančio pastato dalys. M. V. padaryti šie sužalojimai: lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairio žastikaulio viršgumbrinis lūžimas, daugybiniai kūno nubrozdinimai, muštinė-plėštinė kairės plaštakos, dešinės alkūnės, kairio kelio bei kairės blauzdos žaizdos. M. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 129).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2595 /10(02) patvirtina, kad O. P. padaryta daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, kairės plaštakos ir dešinės čiurnos sumušimas, dešinės blauzdos plėštinė žaizda. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti griūvančio pastato dalys. O. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės blauzdos plėštinės žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 135).

2010-09-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2461 /10(02) patvirtina, kad M. A. nustatyta nubrozdinimai dešinėje rankoje, II-III-IV juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Nubrozdinimai dešinėje rankoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. II-III-IV juosmeninių slankstelių kompresiniai lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau dešimties dienų (2 t., b. l. 141).

2010-08-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2739 /10(02) patvirtina, kad B. P. konstatuota nubrozdinimai kūne, kairės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, sprando raiščių patempimas, krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis dubens gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimas. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytoms aplinkybėmis, užgriuvus pastatui, galimai vienmomentiškai, nes tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimai, trauminis dubens gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, dešinio kryžmeninio klubo sąnario panirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 d. laikotarpiui (2 t., b. l. 146-147).

Byloje nėra ginčo, jog nukentėjusieji patyrė sužalojimus, sveikatos sutrikdymus būtent griuvus šiam pastatui.

Taigi, jei A. K., kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būtų laiku ėmęsis tinkamų priežiūros priemonių, jei nenugriauti, tai bent jau apsaugoti patekimą į šį itin pavojingos būklės pastatą – būtų aptvėręs teritoriją, pastatęs perspėjamuosius, draudžiamuosius ženklus, taip perspėdamas aplinkinius dėl galimo pavojaus, patekus į pastato vidų, būtų buvę galima išvengti nelaimės ir jos nebūtų sukėlę sunkių pasekmių.

Visuma surašytų įrodymų patvirtina, kad būtent A. K., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus, ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, žuvo J. H. ir buvo sunkiai sutrikdyta K. F. ir T. A. sveikata. Konstatuojama A. K. atsakomybė pagal BK 271¹ str. 1 d., kad jam kilo pareiga vykdyti statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus, tačiau jis tai ignoravo ir šių pareigų nevykdė, pagrįsta įrodymų visuma.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. K. pripažintinas kaltu ir dėl kito kaltinimo, tai yra, kad jis padarė BK 139 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, kuris numato atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.

A. K., būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimų 4 ir 5 punktus, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, 2010 m. liepos 25 d. 17 val. 54 min. šiam pastatui sugriuvus, buvo nesunkiai sužalota M. - M. B., M. V., O. P., M. A., B. P., tokiu būdu dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo penkis asmenis.

Nėra abejonių ir dėl to, kad Valstybinės teismo medicininės tarnybos išvadomis nustatyti sužalojimai nukentėjusiesiems buvo padaryti būtent dėl pastato griūties.

A. K., kaip pastato naudotojas, buvo atsakingas už jo priežiūrą bei privalėjo užtikrinti jo saugumą kitų žmonių gyvybei, sveikatai, to neužtikrindamas, yra atsakingas už kilusius padarinius. Taigi, yra neginčijamas priežastinis ryšys tarp A. K. veiksmų ir nukentėjusiesiems kilusių pasekmių.

Atsakomybė pagal BK 139 str. 2 d. numatyta dėl neatsargumo, t. y. nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Svarbiausias nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentas išreiškiamas jo kriterijuose, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „turėjo“ ir „galėjo“ numatyti, kad padariniai atsiras. Galėjimas numatyti yra subjektyvusis kriterijus, kuris išreiškia nuo asmeninių subjekto savybių priklausantį rūpestingumo, atidumo lygį, galimybę suvokti ir veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastų. Turėjimas (pareiga) yra objektyvusis kriterijus, išreiškiantis objektyvų, nepriklausantį nuo kaltininko subjektyvių savybių, rūpestingo, atidaus, pareigingo elgesio, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtinomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis, tam tikru teisės aktu, kuriame nustatytas tam tikras reikalaujamas asmens elgesys. Konstatuojant nusikalstamą nerūpestingumą būtina nustatyti abu, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį, kriterijus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, pasitvirtino pakeistame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 271¹ str. 1 d., 139 str. 2 d., todėl A. K. pripažintinas kaltu dėl šių veikų padarymo.

Sprendžiant skirtinos bausmės klausimus, pažymėtina, kad skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašė A. K. skirti laisvės atėmimo bausmes, taikyti BK 75 str. ir galutinę subendrintąją laisvės atėmimo bausmę atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Atitinkamai apeliacinėje instancijoje baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašymą dėl bausmės skyrimo pakeitė, prašė taikyti BK 76str. ir atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus įrodymų tyrimą buvo išreikalauti A. K. sveikatos būklės medicininiai dokumentai ir apklaustas specialistas Žydrūnas Mėgelaitis. Specialistas patvirtino, kad A. K. serga išplitusia prostatos karcinoma, t.y. prostatos vėžiu, jo liga yra nepagydoma, įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašą, nes yra patvirtintas histologinis tyrimų susirgimas. Liga priskiriama prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, 1 priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ antros dalies „Piktybiniai navikai, mielodisplastiniai sindromai“ antrame punkte, t.y. kur nurodyta „visi išplitę organų piktybiniai navikai, kai gydymas negalimas dėl proceso išplitimo (bendros būklės vertinimas pagal ECOG skalę turi būti 3 arba 4“. A. K. judėjimas apribotas dėl ligos, jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl turėtų būti atleistas nuo bausmės atlikimo.

BK 271¹ str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 139 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, taigi abiejų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės yra susijusios ir su terminuotu laisvės atėmimu.

A. K. neteistas, atsakomybę sunkinančių ir/ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, garbaus amžiaus. Padarė apysunkį ir neatsargų nusikaltimą, dėl kurių vienas žmogus žuvo bei dviem buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, penki asmenys sužaloti nesunkiai dėl neatsargumo, atsižvelgiant į tai skirtinos sankcijose nurodytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu BK 63str.5d.1p.,2p., nes įvykio pasekmės tuo pačiu momentu bei nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms kategorijoms, kaip apysunkis bei neatsargus nusikaltimai.

Taip pat svarbu atsižvelgti į BK 76 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar liga nebuvo įtraukta į ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578, kuris reglamentavo šį procesą nusikalstamų veikų padarymo metu. Nagrinėjant bylą bei priimant procesinį sprendimą, galioja ir taikytinas iš esmės tapatus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintas Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas histologinis tyrimų susirgimas. Kaip patvirtino specialistas, susipažinęs su medicininiais dokumentais, A. K. serga liga, priskiriama prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, 1 priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ antros dalies „Piktybiniai navikai, mielodisplastiniai sindromai“ antrame punkte, kur nurodyta „visi išplitę organų piktybiniai navikai, kai gydymas negalimas dėl proceso išplitimo (bendros būklės vertinimas pagal ECOG skalę turi būti 3 arba 4“, dėl ligos jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, taikytina BK 76str.1d., atleistinas nuo bausmės dėl ligos, nes liga išplitusi, A. K. judėjimo galimybės itin apribotos. Įvertinant terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo griežtus reikalavimus bei aplinkos specifinį poveikį, jam atlikti bausmę būtų per sunku, tai jam sukeltų per dideles kančias.

Apeliacinėje instancijoje buvo atlikti vertimo darbai iš lietuvių kalbos į čekų kalbą, kadangi nukentėjusieji čekų tautybės asmenys, atitinkamai už vertimo paslaugas sumokėta – 2013-08-28 suma 68,97 Lt, 2014-02-03 suma 386,23 Lt, viso 455,20 Lt, tai proceso išlaidos pagal BPK 103str.3p., 104str., tačiau BPK 105str.1d. norma nustato, jog iš nuteistojo neišieškomos išlaidos, skirtos apmokėti vertėjui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ straipsnio 1 dalyje, 139 straipsnio 2 dalyje, nubausti laisvės atėmimu pagal BK 271¹ str. 1 d. dvejiems metams, pagal BK 139 str. 2 d. šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5d. 1p), 2p), bausmes subendrinti apėmimo būdu, skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį, atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Kardomąją priemonę panaikinti.