- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 2-227-647/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02484-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- Vilniaus savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Vilniaus savivaldybės administracijos atstovėms J. B., H. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos už žemės nuomą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8558,30 Lt nesumokėto mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę 2009-2010 metais, 542,57 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-5).
Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įstatai ir valstybės žemės skirtas plotas buvo perregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-01-27 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini)p 7 punkte. Šiame potvarkyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra 295 sklypai, 23,4 ha plote. Todėl šiuo atveju minėto Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkio pagrindu tarp atsakovo ir valstybinės žemės savininko atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai (1964 m. CK 299, 297 str.). Kadangi (duomenys neskelbtini) yra suteiktas naudotis 4,76 ha valstybinės žemės sklypo plotas, tai už minėtą plotą atsakovas privalo mokėti mokesčius. Atsakovui šios pareigos tinkamai nevykdant už laikotarpį 2009 m. - 2011 m. susidarė 8558,30 Lt žemės nuomos mokesčio skola. Taip pat už netinkamą prievolės vykdymą yra apskaičiuota ir 542,57 Lt delspinigių. Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 50 str. 1 d. 7 p. nuostatas, pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius išteklius. Pagal LR Biudžeto sandaros įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nuostatas, pajamos gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Minėtų įstatymų pagrindu valstybinės žemės nuomininkas, nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą. Kadangi (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės nuomos mokestį privalėjo mokėti į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą, tačiau minėto mokesčio tinkamai nemokėjo, tai ieškovas turi reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), kuri nemoka viso nustatyto dydžio mokesčio. Žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos" nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų", Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. T3-271 „Dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų" ir su juo susijusio sprendimo pakeitimo", Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-185 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų" patvirtino konkrečius žemės nuomos mokesčių tarifus skirtingoms nuomininkų ar naudotojų kategorijoms ir jų sumokėjimo terminus (2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-282 nustatytas 0,1 proc. tarifas ir sumokėjimo terminas iki kalendorinių metų) lapkričio 15 d.; 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. T3-271 nustatytas 0,15 proc. tarifas; 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-185 nustatytas 0,15 proc. tarifas). Pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę, patenka į savivaldybių biudžetus (LR Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tai lemia, kad savivaldybės yra valstybinės žemės nuomos mokestį administruojančios institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos" ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo" nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nuo 2009 metų valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės verčių žemėlapius masinio vertinimo būdu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo" 2 punkte nurodyta, kad žemės verčių žemėlapis - tai žemėlapis, kuriame, atlikus masinį vertinimą, nustatytos skirtingą vidutinę žemės vertę turinčios teritorijos (žemės verčių zonos), teritorijų (zonų) žemės vertės rodikliai ir duomenys, reikalingi atskirų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti. Vadovaujantis patvirtintais (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1P-14 „Dėl žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo"; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-152 „Dėl žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo" (Žin., 2010, Nr. 154-7866) žemės verčių žemėlapiais (duomenys neskelbtini) patenka į verčių zoną Nr. 58.7, jos žemės sklypo vidutinė rinko vertė 2009 metais yra 3428000,00 Lt, 2010 metais - 2054000,00 Lt, 2011 metais -1846000,00 Lt. Pritaikius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą tarifą, kuris 2009 metais siekė 0,1 proc., atsakovas 2009 metais į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą privalėjo sumokėti 3428,00 Lt (2009 m. žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (3428000,00 Lt) padauginus iš 0,1 proc). Pritaikius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą tarifą, kuris 2010-2011 metais siekė 0,15 proc, atsakovas 2010-2011 metais į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą privalėjo sumokėti 3081,00 Lt (2010 m. žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (2.054.000,00 Lt) padauginus iš 0,15 proc.) ir 2769,00 Lt (2011 m. žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (1.846.000,00 Lt) padauginus iš 0,15 proc). 3428,00 Lt sumą už 2009 metus atsakovas privalėjo sumokėti iki 2009 m. lapkričio 15 d., tačiau 2009 m. lapkričio 19 d. sumokėjo tik 239,90 Lt, 3081,00 Lt sumą už 2010 metus atsakovas privalėjo sumokėti iki 2010 m. lapkričio 15 d., tačiau apskaičiuoto mokesčio visai nesumokėjo, 2769,00 Lt sumą už 2011 metus atsakovas privalėjo sumokėti iki 2011-11-15, tačiau 2011-09-20 sumokėjo tik 479,80 Lt. Atsakovas 2009 m.-2011 m. deklaracijose nurodyto ir apskaičiuoto viso žemės nuomos mokesčio nesumokėjo iki šiol, todėl už 2009 m.- 2011 m. laikotarpį susidarė 8558,30 Lt įsiskolinimas. Atsakovui buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, tačiau į minėtus priminimus atsakovas nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Taigi atsakovas tyčiniais veiksmais savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo, t. y. nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, nors kaip teisėtas žemės sklypo naudotojas privalo vykdyti mokestines ir kitas teisės aktuose numatytas prievoles. Taip pat atsakovui tenka pareiga mokėti netesybas. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T3-217 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 17 punktą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 11d. sprendimu Nr. T3-152 patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 26 punktą, tais atvejais, kai valstybinės žemės nuomos mokestis laiku nesumokamas, yra skaičiuojami 0,03 proc. dydžio nuo nesumokėtos mokesčio sumos delspinigiai. Kadangi atsakovo neveikimas (deklaracijose nurodyto ir apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio nemokėjimas) yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, t. y. vyksta kiekvieną dieną, vengimas mokėti žemės nuomos mokestį tęsėsi nuo 2009 metų, tai prašoma priteisti 542,57 Lt suma susidarė už 2009-2011 metus skaičiuojant delspinigius nuo kiekvienais metais nesumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos. Neprieštarauja, kad dėl sprendimo už akių priėmimo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 36-38) su ieškiniu iš dalies nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovui suteiktas naudotis 4,76 ha (476 arų) valstybinės žemės sklypo plotas, bei jog nuo 2009-01-01 žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės verčių žemėlapius masinio vertinimo būdu. Atsakovas sutinka, jog sodininkų bendrijos žemė teritorija patenka į žemės verčių zoną 58.7., tačiau nesutinka su ieškovo apskaičiuota atsakovo valdomo žemės ploto vidutine verte, kadangi, atsakovo vertinimu, ieškovas netinkamai taikė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymuose nurodytas taisykles ir žemės verčių koeficientus, LR Žemės įstatymo reikalavimus bei 2005 m. kovo 17 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-151 "Dėl Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo" reikalavimus, todėl apskaičiuota rinkos vertė, nurodyta paties ieškovo užpildytose deklaracijose apskaičiuota klaidingai ir neatitinka tikrovės. 2009 metų mokestinio laikotarpio vidutinė žemės rinkos vertė skaičiuojama pagal 2008 m. sausio 31d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1P-14. Ieškovas nepateikė įrodymų ar skaičiavimų - t.y. nepagrindė ieškinio aplinkybės, susijusios su apmokestinamo sklypo vertės nustatymu, todėl šioje dalyje ieškinys nepagrįstas. Atsakovo apskaičiavimu, sklypo vidutinė rinkos vertė pritaikius bendrąją pataisą sudaro 1285424.39 Lt - 31757,54 = 1 253 666,85 Lt, o ne deklaruotus 3 428 000 Lt. 2010 ir 2011 metų mokestinio laikotarpio vidutinė žemės rinkos vertė pateikiamuose ieškovo dokumentuose nurodyta neteisingai. Dėl visų nurodytų motyvų ir netinkamai pritaikytų teisės normų, bei atsižvelgiant į ieškovui tenkančią pareigą suformuluoti įrodyti ieškinio dalyką, ieškinys iš dalies atmestinas, kiek jis susijęs su neteisingu vidutinės sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo pobūdžio žemės vertės nustatymu. Atsakovo vertinimu, ieškovas nemotyvuotai ir pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus atsisakė taikyti žemės nuomos mokesčio lengvatą ir atleisti atsakovą nuo žemės nuomos mokesčio dalyje dėl 0,76 ha ploto bendrojo naudojimo kelių, kadangi jie skirti ne atsakovo, bet rajono poreikiams tenkinti. Tokią atsakovo nuomonę patvirtina ir įstatymų leidėjo valia pakeista sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 dalis, pagal kurią nuo 2013 m. sausio 1 d. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu bus neapmokestinama. Atsakovo vertinimu, savivaldybės kaip viešąjį bendrijų teritorijų administravimą pagal sodininkų bendrijų 28 str. 1 d. atliekančios institucijos sprendimai turi būti pagrįsti ir teisėti. Šiuo atveju, ieškovas nepagrindę, kodėl už bendrojo naudojimo keliams prisiartiną žemės plotą ieškovas turėtų mokėti žemės nuomos mokestį todėl atitinkamas ieškovo sprendimas ir ieškinyje - išreikštas atitinkamas reikalavimas dėl nuomos mokesčio už 0,76 ha bendrojo naudojimo kelių, nuomą, nelaikytinas pagrįstu, teisingu, protingu, todėl atmestinas. Dar daugiau - pagal ieškovo nurodytas Civilinio kodekso nuostatas, ne atsakovui, bet nuomotojui (t.y. ieškovui) tenka pareiga remontuoti melioracijos įrengimus, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius ,-: (CK 6.555 str. 1 d.), todėl atitinkamos 0,76 ha teritorijos priskyrimas nuomininkui (t.y. atsakovui) ir reikalavimas už ją mokėti nuomos mokestį, nelaikytinas pagrįstu, todėl atmestinas. Netesybos kaip mokėjimo prievolės užtikrinimo būdas, skaičiuojamas nuo pradelstos mokėjimo prievolės sunos, todėl atmetus ieškinio reikalavimus dėl dalies mokėjimo prievolės, atitinkamai atmestina ir išvestinio reikalavimo dalis dėl netesybų priteisimo. Be to, ieškinio priede Nr. 6 „Mokesčių mokėtojo delspinigių ataskaita" nurodytas pradelstų dienų skaičius sudaro atitinkamai 196, 200 ir 200 dienų. LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas netesyboms išieškoti, todėl prašo teismo šį terminą taikyti ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš dalies atmesti. Atsižvelgiant į visus nurodytus motyvus, pateiktus įrodymus ir argumentus, atsakovas mano, jog ieškinys iš dalies (kiek jis susijęs su vidutinės sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo pobūdžio žemės vertės nustatymu ir žemės nuomos mokesčio priskaičiavimu už 0,76 ha bendrojo naudojimo kelių teritorijas) bei atitinkamos dalies netesybų priteisimu, nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) (b.l. 92), iš jo negautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl tenkintinas ieškovo prašymas ir priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 246 str. 2 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-01-27 potvarkio Nr.86 p 7 punktu (duomenys neskelbtini) yra 295 sklypai, 23,4 ha plote, suteiktas naudotis 4,76 ha valstybinės žemės sklypo plotas (b.l. 6), už kurį atsakovas privalo mokėti mokesčius. Pritaikius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą tarifą, kuris 2009 metais siekė 0,1 proc., atsakovas 2009 metais į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą privalėjo sumokėti 3428,00 Lt. Pritaikius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą tarifą, kuris 2010-2011 metais siekė 0,15 proc., atsakovas 2010-2011 metais į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą privalėjo sumokėti 3081,00 Lt ir 2769,00 Lt. 3428,00 Lt sumą už 2009 metus atsakovas privalėjo sumokėti iki 2009 m. lapkričio 15 d., tačiau 2009 m. lapkričio 19 d. sumokėjo tik 239,90 Lt, 3081,00 Lt sumą už 2010 metus atsakovas privalėjo sumokėti iki 2010 m. lapkričio 15 d., tačiau apskaičiuoto mokesčio visai nesumokėjo, 2769,00 Lt sumą už 2011 metus atsakovas privalėjo sumokėti iki 2011-11-15, tačiau 2011-09-20 sumokėjo tik 479,80 Lt. Atsakovas 2009 m.-2011 m. deklaracijose nurodyto ir apskaičiuoto viso žemės nuomos mokesčio nesumokėjo iki šiol, todėl už 2009 m.- 2011 m. laikotarpį susidarė 8558,30 Lt įsiskolinimas (b.l. 7-8, 10-13). Vilniaus rajono savivaldybės administracija netenkino atsakovo prašymo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo ir 2010-07-28 bei 2010-09-06 raštais priminė apie jo įsiskolinimą (b.l. 17-18). Atsakovui buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo (b.l. 14-16), tačiau į minėtus priminimus atsakovas nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė.
Teismas, analizuodamas atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus daro išvadą, kad jie yra teisiškai nepagrįsti ir ieškinio netenkinimui iš esmės neturi pagrindo.
Tarp šalių žemės nuomos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Kiekvienas asmuo privalo vykdyti sutartį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.). Ieškovas išnuomojo atsakovui žemę, o atsakovas turėjo sumokėti žemės nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tai yra praleido prievolių vykdymo terminus, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovas iš esmės patvirtino prievolės neįvykdymą. Teismas konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas priteisti 8558,30 Lt skolos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.545 str. 1 d., CK 6.552 str. 2 d.).
Atsakovui praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš jo priteistini delspinigiai už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t.y. priteistina 542,57 Lt delspinigių (CK 6.71 str., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-08-19 sprendimu Nr. T3-217 patvirtintos valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 17 p.) (b.l. 9), bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią mokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 1 d., CK 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: žyminio mokesčio 273 Lt, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, ir 14,88 Lt pašto išlaidų, viso 287,88 Lt (CPK 80, 83, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (į.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), 8558,30 Lt skolos, 542,57 Lt delspinigių, viso 9100,87 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą litų 87 ct) įsiskolinimo, 5 procentus nuo priteistos 9100,87 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-09-13, iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) 287,88 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.