Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1-884/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2.6.-1-884/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Pažeidėjas
D. G.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1-884/2015Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00388-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.3.; 52.3.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 29 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant Zentai Seduolytei,dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, atstovui V. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2014 m. gruodžio 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jame nurodyta, kad D. G. 2014 m. gruodžio 8 d., 15.30 val. Skuodo r. sav., Puokės k., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,30 promilės), vairavo automobilį „FIAT BRAVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą. Už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tą rytą sutarė su sugyventine G. G. važiuoti nusipirkti saliarkos. G. G. yra jo buvusi sutuoktinė, kartais gyvena kartu, kai susibara jis gyvena savo sodyboj. Jis išvažiavo į sodybą pašerti gyvulių. Šeriant gyvulius sugedo transporteris, sutaisęs transporterį, į sugyventinės namus grįžo apie antrą valandą, sugyventinės nebuvo namuose, tad išvažiavo jos ieškoti pas pusseserę K.. Užvažiavo į keturbutį, vadinamą „cigonynu“, įtarė, kad ten girtauja. Keturbutyje gyvena jos sesuo A. P.. Ten atvažiavęs pamatė G. kieme, ji sakė, kad eina namo, matėsi, kad buvo išgėrusi. G. išėjo namo pėsčiomis, jis grįžo mašina. Parvažiavęs pamatė namuose G. ir merginas P. ir jos draugę, buvo pasistačiusios šampano butelį. Su jomis susibarė ir buvo išvarytas. G. P. sakant, kad iškvies policiją. Parvažiavęs į savo sodybą išgėrė vaistų nuo streso, kurių jam gydytojas buvo išrašęs po skyrybų, nes dėl to labai pergyveno, blogai jautėsi, pas gydytoją buvo lankęsis du kartus. Vaistų pastoviai nevartoja. Parvažiavo labai susinervinęs, išgėrė tris tabletes, po to apie pusę litro naminės degtinės, tuščią butelį padėjo atgal į spintelę, dar išgėrė alaus, nugertas butelis stovėjo ant stalo. Policijos pareigūnai atvažiavo su Petrauskaite. Pareigūnams sakė, kad gėrė alaus, apie naminę degtinę nesakė, paklaustas ar važiavo mašina, sakė, kad ne. Liepė pūsti į alkotesterį, jis nepūtė, tada jį išvežė pas sugyventinę.

Liudytojas L. Z. parodė, kad dėl smurto artimoj aplinkoj buvo iškviestas apylinkės inspektorius S. L., kuris neturėjo alkotesterio. Jis ir kolega K. patruliavo netoliese, todėl jie nuvažiavo nurodytu adresu, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Smurtautojo namuose nebuvo. S. L. liko aiškintis galimo smurto aplinkybių. Jie su mergaite, kuri rodė kelią, nuvažiavo pas G. namie ant stalo buvo nugertas alaus butelis. G. sakė, kad parvažiavęs atsigėrė alaus. Matėsi, kad G. yra stipriai išgėręs, į alkotesterį atsisakė pūsti, pripažino, kad yra girtas, neigė vairavęs girtas, sakė, jog išgėrė parvažiavęs. Automobilio dangtis buvo šiltas, tai parodo, kad buvo važiuota, šiluma išsilaiko apie valandą laiko. Nusivežė jį į G. namus, juose matėsi alaus, degtinės buteliai. G. buvo neblaivi. Mergaitėms neblaivumo nenustatinėjo, atrodė blaivios. Buvo kalbama, kad G. prieš buvusią žmoną naudojo smurtą. G. šūkavo, ginčijosi, nebuvo galima paimti paaiškinimo, pradėjo stumdytis, jam uždėjo antrankius ir jis nusivedė jį į automobilį, ten buvo nustatytas girtumas, tai buvo padaryta tikrai praėjus pusvalandžiui nuo to laiko, kuomet G. buvo vartojęs alkoholį. Į policijos komisariatą Ginčitis buvo išvežtas dėl smurto artimoj aplinkoj.

Liudytojas A. K. parodė, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo iškviestas apylinkės inspektorius, jie važiavo, kadangi turėjo alkotesterį. Nuvykus pas pranešėją, sakė, kad smurtautojas išvažiavo namo. Buvo to asmens žmona, dukterėčia ir jos draugė. Sakė, kad išvažiavo automobiliu, dukterėčia pabrėžė, kad buvo neblaivus. Su kolega L. Z. ir dukterėčia nuvažiavo pas G. į namus. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus, sakė, kad ką tik išgėrė, virtuvėje ant stalo buvo nugertas alaus butelis. Parsivežus G. į nukentėjusiosios namus aiškintis smurto aplinkybių, dukterėčia ir jos draugė paaiškino, kad G. buvo neblaivus, jie pykosi, po barnio šis išvažiavo į namus. Kolega automobilyje nustatė jam girtumą, jis surinko paaiškinimus, iš G. paaiškinimo neėmė, nes jai buvo nustatytas neblaivumas. Į skyrių G. parsivežė dėl smurto artimoj aplinkoj. Tarnybinius pranešimus surašė kaip kelių eismo priežiūros vykdytojai. Kad G.vairavo neblaivus, rėmėsi liudytojų parodymais, buvo šiltas automobilis.

Liudytoja G. G. parodė, kad buvo sutarusi su D. G. važiuoti saliarkos, ėjo pas pusseserę pasiskolinti kanistrų. Pusseserė buvo „cigonyne“, nuėjo pas A. P., išgėrė butelį degtinės. Einant namo atvažiavo G. juodu susikivirčijo. Susitiko V. P. su drauge, parėjo, atsidarė šampano. D.atėjo pažiūrėti, ar ji grįžo. G. nebuvo girtas. Jis pamato ją išgėrusią ir jam neišlaiko nervai. Ji pasakė, kad čiuožtų į savo namus, G. tuoj pat išvažiavo. Policiją iškvietė P., ji to negirdėjo ir nežinojo, neprašė.

Liudytoja V. P. parodė, kad D. G. yra jos mamos brolis. Ji matė, kaip jis ir teta G.susibarė keturbučio kieme, ji tetą parvedė namo, po 10-15 minučių atvažiavo dėdė, pradėjo bartis. Ji ramino, jis pradėjo ant jos šaukti, jiedu susibarė, alkoholio kvapo iš G. nejautė, jis buvo raudonas, supykęs, ranka stumdamas jai įdaužė, kam ji užstojo G.. Ji pasakė, kad skambins į policiją, buvo supykusi, išsigandusi, kad dar gali ką padaryti, paskambinusi pranešė, kad jos dėdė su žmona susibarė. Kai ji skambino, dėdė buvo beišvažiuojąs į savo sodybą. Policijos pareigūnai atvažiavo trise, Barstyčių įgaliotinis ir du policininkai iš Skuodo. Įgaliotiniui pasakė, kaip parvedė, kaip viskas įvyko. Paskui su policijos pareigūnais važiavo pas dėdę. Ji sakė pareigūnams, kad jis išvažiavo į savo sodybą, sakė nežinanti, ar buvo gėręs, ar ne, buvo žiauriai susinervinęs. Sugrįžus pas tetą, G. su ja barėsi. Policijos pareigūnas liepė parašyti automobilio numerį, patarė kaip rašyti. Liepė rašyti „akivaizdžiai buvo gėręs“. Dėl smurto panaudojimo paaiškinimo iš jos neėmė.

Liudytoja M. S. parodė, kad ji su drauge V. parvedė G.namo, atėjo G. buvo įniršęs, pradėjo bartis su G., vyko konfliktas, V. pradėjo G. ginti, G. pradėjo V. šmeižti dėl jos mamos, matė, kad jis ją stūmė. Atsimena, kaip rašė paaiškinimą, tuo metu buvo V., G., ji ir vienas policininkas, pareigūnas pasakė kaip rašyti. „Akivaizdžiai neblaivus“ yra pareigūno žodžiai. Ji nėra įsitikinusi, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. G. vairavo automobilį neblaivus 15.30 val., kai jam nustatytas 2,30 prom. girtumas. Iš neblaivumo patikrinimo testo matyti, kad 2,30 prom. girtumas D. G. alkotesteriu Drager buvo nustatytas 2014-12-08 16.24 val., tai yra po to, kad policijos pareigūnai atsivežė D. G. iš jam priklausančios sodybos pas G. G. į jos namus. Tarnybiniais pareigūnų pranešimais nustatyta, kad pranešimas apie smurtą artimoj aplinkoj buvo gautas 2014-12-08 15.49 val. Iš paties D. G. paaiškinimo, liudytojos G. G., V. P. bei M. S. parodymų matyti, kad D. G. prieš tai, kaip V. P. skambino bendrąja pagalbos linija, buvo G. G. namuose, į savo sodybą automobiliu išvažiavo tuo metu, kai V. P. kreipėsi telefonu pagalbos. Ginčas kyla dėl to, ar jis sėdo už automobilio vairo jau būdamas neblaivus. Pats D. G. nuo pat pareigūnų atvykimo momento neigė vairavęs automobilį būdamas išgėręs, jo paaiškinimuose, duotuose protokolą surašiusiam pareigūnui, nurodyta, kad susibarė su savo sugyventine dėl jos neištikimybės ir išvažiavo į jam priklausantį ūkį, ten turėjo pusę butelio degtinės ir alaus, norėdamas „nuimti stresą“ po barnio, išgėrė alaus ir degtinės. Iš esmės panašias aplinkybes D. G. nurodė ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje. Į užduodamus klausimus jis atsakinėjo nuosekliai, prieštaravimų tarp pateikiamų atsakymų ir nurodomų aplinkybių nenustatyta. Liudytojos V. P. bei M. S. nurodė, kad D. G. buvo įširdęs, raudonas, barėsi su G. G., kaltino ją neištikimybe, bet nė viena jų negalėjo patvirtinti, jog nuo jo būtų sklidęs alkoholio kvapas, jis būtų svirduliavęs, ar būtų buvę kitų požymių, patvirtinančių, kad jis buvo neblaivus. Jos patvirtino, kad D. G. būsena, kuomet pareigūnai jį atvežė, skyrėsi nuo ankstesnės. Abi liudytojos yra labai jauno amžiaus (V. P. 18 metų, M. S. 19 metų), jautriai reagavo į įvykį, abiejų liudytojų rašytuose paaiškinimuose aplinkybės išdėstytos labai panašia seka, panaudojant tuos pačius žodžių junginius ir išsireiškimus, pabrėžiama, kad D. G. buvo „akivaizdžiai neblaivus“, todėl neatmestina prielaida, kad žodžiai apie „akivaizdų“ D. G. neblaivumą prieš jam išvažiuojant iš G. G. namų yra ne pačių sugalvoti. Tuo labiau, kad nėra jokių kitų duomenų apie tai, kuomi pasireiškė D. G. neblaivumas. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad faktą liudija M. S. ir V. P., tačiau apklaustos teismo posėdžio metu šios liudytojos teigė negalinčios to patvirtinti.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad duomenų, jog D. G. būtų vairavęs automobilį neblaivus, nėra. Jo paaiškinimas, jog alkoholį vartojo grįžęs į savo sodybą po barnio su G. G., nepaneigtas. Nenustačius, jog D. G. vairavo automobilį neblaivus, patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., nėra pagrindo, todėl bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja Skaistė Valinskytė