Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1142-302/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
2S-1142-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03706-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
UAB „Miko ir Tado leidyklos“
Atsakovas
SIA „Emira“, R. A.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1142-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03706-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvės ieškinį atsakovams SIA „Emira“ ir R. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 37 806,30 EUR skolos; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas be minėtų reikalavimų taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pareikšto ieškinio ribose areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir/ar esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir areštavo atsakovams SIA EMIRA ir R. A. priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą, turtines teises, priklausančius atsakovams ir/ar esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 37 806,30 EUR sumai, uždraudžiant minėtą turtą ir turtines teises parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nurodė, kad nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias atsakovų bankų sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti. Pažymėjo, jog bendra arešto suma neturi viršyti 37 806,30 EUR sumos.

Šalies argumentai

2013 m. kovo 18 d. atsakovai SIA „EMIRA“ ir R. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės, ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi sutiko su atsakovų atskiruoju skundu. Teismas, iš atsakovo prie atskirojo skundo pateiktų dokumentų – Susitarimo tarp UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė ir SIA „Emira“ nustatęs, jog šalys susitarė ginčus perduoti nagrinėti arbitražo teismui esančiam Rygoje, Latvijos Respublikoje (Susitarimo 9 punktas), paliko ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė“ ieškinį atsakovams SIA „EMIRA“ ir R. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas gavęs atsakovų atskirąjį skundą net nesuteikė galimybės ieškovui pareikšti pozicijos dėl atskirojo skundo argumentų ir į bylą pateikto tariamai šalių pasirašyto 2012-06-01 susitarimo, kuriame tariamai numatyta arbitražinė išlyga. Pažymi, kad ieškovas nėra sudaręs su atsakovu SIA Emira skundžiamoje nutartyje nurodyto 2012-06-01 susitarimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktas 2012-06-01 Susitarimas yra tariamai spauduotas ieškovo spaudu, tačiau pažiūrėjus į patį spaudą akivaizdu, kad jis yra suklastotas, nes pačiame spaude yra akivaizdžios gramatinės klaidos ieškovo pavadinime, be to pačio spaudo struktūra yra visai kitokia. Pasak apelianto, yra akivaizdu, kad byloje yra pateiktas suklastotas dokumentas (2012-06-01 Susitarimas), taigi šis susitarimas yra niekinis, o niekinio sandorio sudarymo faktą konstatuoja teismas savo iniciatyva, net ir nesant pareikšto reikalavimo pripažinti sandorį niekiniu.

Atsiliepimas

Atsakovai SIA „EMIRA“ ir R. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-05 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismui pateikė įrodymus apie arbitražinio susitarimo, išreikšto arbitražinė išlyga, galiojimą. Pasak atsakovų, jiems pasinaudojus teise apskųsti teismo nutartį paaiškėjo reikšminga faktinė aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimo dėl ieškovo suformuluotų reikalavimų tenkinimo / netenkinimo, o ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže. Pažymi, kad paaiškėjus aplinkybei dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, civilinio proceso teisės normos nenustato reikalavimo prieš priimant procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nustatyti terminą ieškovui išdėstyti savo poziciją dėl būtinumo (galimumo) ginčą spręsti Lietuvos Respublikos teisme. Atsakovai taip pat nesutinka, jog ieškovas su atsakovu SIA „EMIRA“ nepasirašė 2012-06-01 Susitarimo ir nurodo, kad šio dokumento originalo faktinį egzistavimą, patvirtina Latvijos Respublikos notaro (t. y. A. G.) patvirtinta kopija. Atkreipia dėmesį, jog ginčo šalys 2012-06-01 susitarimą sudarė apsikeisdamos paštu siunčiamais šio dokumento originalais, kadangi bendrovės yra registruotos bei ūkinę veiklą vykdo skirtingose valstybėse. Pažymi, jog ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas {arbitražinė išlyga) galioja, tol, kol jis nėra nuginčytas ir teismas privalo juo vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė prašymą ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu ( b. l. 47-48). Atsakovai SIA „EMIRA“ ir R. A. pateikę atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties nurodė, jog ieškovas ir atsakovas SIA „EMIRA“ 2012-06-01 sudarė susitarimą, kuriuo susitarė visus ginčus, kylančius iš tarp šalių susiklosčiusių komercinių santykių, perduoti spręsti Rygoje, esančiam arbitražo teismui (b. l. 82-84).

Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnį arbitražas – ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. CPK 22 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Taigi arbitražinis susitarimas yra šalių sutartis, kuria jos paveda tarpusavio ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams, o ne valstybės teisme.

Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, nustatęs, jog tarp apelianto ir atsakovo 2012-06-01 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo jie susitarė visus ginčus, kylančius iš tarp šalių susiklosčiusių komercinių santykių, perduoti spręsti Rygoje, esančiam arbitražo teismui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir pažymi, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai SIA „EMIRA“ ir R. A. skundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, informavo teismą, jog šalys yra susitariusios spręsti visus ginčus arbitraže. Dėl to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas atsakovo valios neišsiaiškino ir iškėlė bylą, teismui vėliau bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus, kad yra arbitražinis susitarimas, o atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis šio susitarimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jeigu pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą, tai, esant pagrindui, tokį sprendimą turės priimti apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010).

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog jis nėra sudaręs su atsakovu SIA „EMIRA“ skundžiamoje nutartyje nurodomo 2012-06-01 susitarimo, taip pat, kad pateiktas 2012-06-01 susitarimas yra tariamai spauduotas ieškovo spaudu, nors pažiūrėjus į patį spaudą akivaizdu, kad jis yra suklastotas. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio nuostatą, arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu vienos iš šalių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, taip pat nustačius, jog yra pažeisti Komercinio arbitražo įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išdėstytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje nevertina arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) turinio dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže ar teisme. Esant arbitražiniam susitarimui, teismas ieškinio priėmimo stadijoje išsiaiškina tik atsakovo požiūrį ir valią dėl ginčo nagrinėtinumo teisme. Jeigu atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010). Konstatuotina, jog apeliantas nesutikdamas ir nepripažindamas minėtą Susitarimą turi teisę kreiptis į teismą ir jį ginčyti, tačiau tokį reikalavimą reikšdamas jau atskiroje byloje. Šiuo atveju, minėtas Susitarimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti šio Susitarimo teisėtumu, ypač esant byloje Susitarimo patvirtintai kopijai, kurią patvirtino Latvijos Respublikos notarė A. G..

Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad tol, kol minėtas Susitarimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimo dėl apelianto ieškinyje suformuluotų reikalavimų tenkinimo ir/ar netenkinimo. Be to, nesant duomenų, jog arbitražinis susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar imperatyviai įstatymo normai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo atveju, šalims susitarus bei atsižvelgus į sutarties laisvės principą, tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė