Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2011 m. sausio 28 d. įsiteisėjęs Norvegijos karalystės Jaeren 1- osios instancijos teismo nuosprendis skirti 4 m. 3 mėn. bausmę, kadangi jis pripažintas kaltu pagal straipsnius 192 § 1 dalies A skiltį, 192 § 2 dalies A skiltį; 2011 m. gegužės 12 d. įsiteisėjęs Norvegijos karalystės Gulating apeliacinis teismo nuosprendis skirti 5 m. terminuotą laisvės atėmimo bausmę; 2012 m. rugsėjo 20 d. asmuo perduotas iš Norvegijos į Lietuvą atlikti bausmės pagal tarptautinę sutartį; 2012 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjusi Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartis paskirtą Norvegijos karalystės JAEREN apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, kuris vėliau pakeistas Norvegijos karalystės GULATING apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 192 § pirmosios dalies A skiltį, 192 § antrosios dalies A skiltį paskirtą bausmę - 5 m. laisvės atėmimą suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalimi ir palikti tą pačią 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 21.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme sukėlęs konfliktą su A. L., dešinės rankos kumščiu smogė jam į krūtinės sritį, tęsdamas savo veiksmus abiejų rankų delnais, vienu metu trenkė per ausis, po ko A. L. nukritus ant žemės, tęsiant savo veiksmus, ne mažiau nei vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, ir taip nurodytais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam pasekmes – trauminį ausies būgnelio plyšimą bei muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje. Nurodytais veiksmais G. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. L. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą o būtent, jis 2017 m. gegužės 17 d. 08.10 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas V. S. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), be jo leidimo, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 772,00 eurus, tokiu pat metodu, jis 2017 m. rugsėjo 23 d., 08.27 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas V. S. mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), be leidimo, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 168 eurus, taip padarydamas nukentėjusiajam 940,00 eurų turtinę žalą. Nurodytais veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje G. R. savo kaltę pripažino iš dalies. Dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius žmogaus sveikatą, parodė, kad 2017 m. spalio 6 d. buvo (duomenys neskelbtini) gimtadienis, norėjo nuvažiuoti į miestą, išėjus iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, sutiko L., jie visi buvo neblaivūs, jis (kaltinamasis) paklausė nukentėjusiojo, kodėl jis vasarą jam iškvietė policiją, o tada su juo susistumdė, gal sudavė jam į krūtinę, tačiau A. juos išskyrė ir jie išvažiavo į miestą. Nurodo, kad pripažįsta kaltinime nurodytą smūgį į krūtinę, tačiau nepripažįsta padaręs kitus jam kaltinime inkriminuotus veiksmus. Dėl konflikto paaiškino, kad yra buvęs įvykis, kai L. norėjo pas juos įsiveržti alaus, vasarą, tačiau jo neįleido, dėl ko jis iškvietė policiją. Dėl kaltinimo, susijusio su kredito paėmimu, nurodė, kad pripažįsta, kad ėmė kreditus, tačiau nebuvo slaptai dėl visų atvejų. Dėl pirmo epizodo kaltinime nurodė, kad V. žinojo, kad jis ima kreditą jo vardu, jis sutiko su tuo, kaltinamasis prašė V. S., kad jam paskolintų, jis sutiko, davė telefoną, paprašė, kad jis (kaltinamasis) kalbėtų nukentėjusiojo vardu, o vėlesniais kartais nukentėjusysis nežinojo. Nurodo, kad kitus kartus skambino, kai nukentėjusysis buvo palikęs telefono aparatą, vieną kartą buvo išvažiavęs pas savo buvusį darbdavį, o kitą kartą buvo išėjęs į parduotuvę. Kai jis (kaltinamasis) skambino tuos kartus, prisistatė nukentėjusiojo vardu, pinigus pervedė į nukentėjusiojo sąskaitą. Pirmą kartą, nurodytą kaltinamajame akte, jis iki bankomato ėjo su V., nuėmė 700 eurų, tiksliai nebeatsimena, nukentėjusiajam davė 100 eurų, 300 buvo refinansavimas. Antrą kartą nukentėjusysis buvo palikęs telefoną ir kortelę, pinigus paėmė be jo, V., V. kaimynas, žinojo kortelės kodą, antrą kartą paimtus pinigus pralošė. Trečią kartą pinigus nusiėmė irgi su V., irgi pralošė. Nurodo, kad tuo metu turėjo problemų dėl lošimo, šiuo metu yra užsiregistravęs, kad jo neįleistų į lošimo namus. Nurodo, kad jis pripažįsta V. S. ieškinį, A. L. civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jo nespardė 7 kartus ir netrenkė į ausis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl surinktų duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį

Pažymėtina, kad kaltinamajam pagal kaltinamąjį aktą inkriminuota tai, kad jis ne mažiau septynių kartų spyrė gulinčiam nukentėjusiajam. Kaip parodė nukentėjusysis, jis tiksliai atsimena vieną spyrė, kai jis gulėjo, taip pat parodydamas, kad tuo metu jis nugriuvo iš skausmo bei jam labai skaudėjo ausį. Iš parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis yra parodęs apie 5 spyrius, jam gulint. Nors teismas nurodytų neatitikimų nevertina kaip iš esmės galinčių kelti abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumu, vis dėl to sprendžia, kad šiuo atveju atitinkamų parodymų dalinis neatitikimas yra pagrindas, vadovaujantis, be kita ko, principu, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, pripažinti, kad pasitvirtino aplinkybė dėl ne mažiau nei vieno spyrio gulinčiam nukentėjusiajam. Taigi nurodytoje dalyje kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis ne mažiau nei vieną kartą spyrė gulinčiam nukentėjusiajam.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė (tiesioginė tyčia – kadangi atitinkamų atliktų veiksmų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis suvokė jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokiu būdu siekė veikti) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą (su atitinkamu patikslinimu dėl suduotų smūgių skaičiaus), yra įrodyta, todėl jis pripažintinas padaręs nurodytą nusikaltimą.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį G. R. kaltinamas apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą, o būtent, kad jis 2017 m. gegužės 12 d., 11:27 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas V. S. mobiliojo ryšio telefoną, banko sąskaitą, be leidimo, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24'“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 406,00 eurus, po to, tęsdamas savo veiksmus, 2017 m. gegužės 17 d. 08.10 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas V. S. mobiliojo ryšio telefoną ir banko sąskaitą, be leidimo, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 772,00 eurus, tokiu pat būdu jis 2017 m. rugsėjo 23 d., 08.27 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas V. S. mobiliojo ryšio telefoną ir banko sąskaitą, be leidimo, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 168 eurus, iš viso tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam 1346,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis dėl pastarojo kaltinimo nurodė, kad pripažįsta kaltę, pripažįsta, kad būtent jis paėmė nurodytus pinigus bei kadangi pagal sutartis buvo numatytos ir palūkanos, pripažįsta ir pareikštą civilinį ieškinį 3294,20 eurų sumai. Vis dėlto kaltinamasis pažymėjo, kad tik paskutinius du kartus, nurodytus kaltinime, kai jis skambino į greitųjų kreditų bendrovę Credit24, apie tai nežinojo nukentėjusysis – vieną kartą jis buvo išėjęs pas pažįstamą ir palikęs telefoną, o kitą kartą – buvo išėjęs į parduotuvę, savo ruožtu pirmąjį kartą – gegužės 12 d., jis skambino nukentėjusiojo sutikimu. Nurodė, kad žadėjo nukentėjusiajam grąžinti paskolą, tačiau gautus pinigus pralošė, nes tada buvo įklimpęs į lošimus.

UAB „IPF Digital Lietuva“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad V. S. vardu minėtoje bendrovėje yra paimta paskola: 2017 m. vasario 7 d. 10.44 val. gauta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 100 eurų 90 dienų terminui), užpildyta AB „PayPost“ Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinkle, paraiška patvirtinta ir paskolos suma 100 eurų sumokėta grynais pinigais pašto skyriuje (iš dokumentų, susijusią su šia paskolos sutartimi, matyti, kad AB „Lietuvos pašto“ klientų aptarnavimo skyriuje buvo padaryta V. S. asmens dokumento kopija). Taip pat nurodyta, kad esami klientai gali paprastesniu būdu pateikti paskolos paraiškas – o būtent, telefonu, nurodydami atitinkamus duomenis. Kitos paskolų sutartys (refinansuojant ankstesnes paskolų sumas) ir buvo sudarytos būtent telefonu: 2017 m. gegužės 12 d. 11.27.07 papildomai pasiskolinta 732,86 eurų 1080 dienų terminui, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 406 eurai; 2017 m. gegužės 17 d. 8.10.37 papildomai pasiskolinta 1 504,86 eurų 1080 dienų terminui, į tą pačią sąskaitą pervesta 772 eurai, o 2017 m. rugsėjo 23 d. 8.27 pasiskolinta 1 656,86 eurų 1080 dienų terminui (į tą pačią sąskaitą pervesta 168 eurai). Iš bendrovės pateiktų garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad iš tikrųjų pokalbių telefonu metu buvo papildomai skolinamasi, kaip nurodyta protokole, skambinusiojo ir paskolos papildymo prašiusio asmens balsas yra panašus į G. R. balsą. Nurodytos aplinkybės – tai yra kad V. S. vardu į greitųjų kreditų bendrovę skambino būtent jis, kaltinamasis neginčija. Vis dėlto, kaip minėta, jis ginčija tik tai, kad pirmąjį kartą, nurodytą kaltinime, jis skambino su nukentėjusiojo žinia.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis detalių aplinkybių – taip pat ir dėl kaltinamojo paaiškinimų, kad 2017 m. gegužės 12 d. paskolos ėmimas vyko su jo sutikimu, nepaaiškino, nurodydamas, be kita ko, kad jis daug ko neatsimena dėl jį ištikusio (duomenys neskelbtini), dėl ko ne kartą gulėjo ligoninėje. Tokios aplinkybės iš tikrųjų yra patvirtinamos atitinkamais nukentėjusiojo medicinos dokumentais. Todėl teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo pakankamai detaliai paaiškintos aplinkybės – be kita ko, kad 2017 m. vasario 7 d. G. R. paprašė paskolinti 100 eurų, kurių nukentėjusysis neturi, tačiau pasiūlius kaltinamajam, jis sutiko pasiimti paskolą iš greitųjų kreditų ir jie „PayPost‘ Vilniuje, Didlaukio g. 80, paėmė pirmą paskolą, visus 100 eurų jis atidavė G. R. Taip pat parodė, kad ir 2017 m. gegužės 12 d. (nors protokole nurodyta, kad 2017 m. gegužės 17 d., tačiau įvertinus visų parodymų turinį – t. y. kad vėliau duodami parodymai apie kitą atvejį 2017 m. gegužės 17 d., darytina išvada, kad padarytas rašymo apsirikimas, nurodant datą) kaltinamasis paprašė paskolinti ir, paaiškinęs, kad dabar galima paprasčiau paimti paskolą, t. y. telefonu, paėmęs nukentėjusiojo telefoną paėmė dar vieną sumą. Tačiau, kaip išplaukia iš nukentėjusiojo parodymų, apie kitus paskolos paėmimo atvejus – 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 23 d., jam (nukentėjusiajam) nieko nežinoma. Pažymėtina, jog ir šių parodymų, perskaitytų teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis nepatvirtino, kaip išplaukia, dėl to, kad dėl sveikatos būklės neatsimena.

Teisiamajame posėdyje apklaustas V. A. parodė, kad yra buvęs atvejis, kai jis kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju buvo PayPost skyriuje ir ten nukentėjusysis paėmė paskolą, parodė, kad G. R. nukentėjusiajam davė 100 eurų, o likusius 200 eurų jie (kaltinamasis su liudytoju) pralošė. Pažymėtina, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad yra buvęs atvejis, kai kaltinamasis jam davė 100 eurų, nes reikėjo sumokėti už butą. Įvertinus jau minėtų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad tam tikros aplinkybės minėto liudytojo parodymuose yra galimai painiojamos – pvz., nors nurodė, kad PayPost skyriuje buvo paimta 300 eurų paskola, kurios dalį – 100 eurų, atidavė nukentėjusiajam, tačiau PayPost skyriuje, kaip matyti iš UAB „IPF Digital Lietuva“ pateiktos informacijos (patvirtintos ir atitinkamais dokumentais – sutartimis), buvo paimta tik 100 eurų paskola, kuri, kaip išplaukia tiek ir kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, visa buvo atiduota G. R., savo ruožtu G. R. nurodė, kad 100 eurų nukentėjusiajam davė iš kitos paskolos, paimtos su nukentėjusiojo žinia, t. y. paimtos 2017 m. gegužės 12 d. Kaip minėta, faktą, kad yra buvęs atvejis, kai kaltinamasis davė nukentėjusiajam 100 eurų, nurodė ir nukentėjusysis teisiamajame posėdyje. Kita vertus, minėto liudytojo parodymai yra reikšmingi tuo aspektu, kad patį faktą, kad nukentėjusysis buvo PayPost skyriuje, kur buvo paimta paskola, jis patvirtino, taip ir esmės patvirtindamas kaltinamojo parodymus dėl pirminės paskolos paėmimo aplinkybių, bei nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kiek tai susiję su šia aplinkybe.

Todėl įvertinus nurodytų duomenų visumą, teismas vis dėlto sprendžia, kad duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis 2017 m. gegužės 12 d. skambino į greitųjų kreditų bendrovę, siekdamas paimti paskolą V. S. vardu, pastarajam apie tai nieko nežinant, be jo leidimo, šiuo atveju nėra surinkta. Tuo labiau esant duomenų, jog galimai būtent iš šios paskolos dalis – 100 eurų, buvo duota nukentėjusiajam. Taigi vadovaujantis principu, kad kaltė turi būti neabejotinai nustatyta bei principu, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas iš kaltinimo šalina minėtą aplinkybę – o būtent, kad G. R. 2017 m. gegužės 12 d., 11:27 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, be nukentėjusiojo V. S. leidimo, panaudodamas jo mobiliojo ryšio telefoną ir banko sąskaitą, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24'“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 406,00 eurus. Savo ruožtu dėl kitų paskolos paėmimo epizodų – 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 23 d., teismo nuomone, įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog kaltinimas šioje dalyje įrodytas. Be to, įvertinus konkrečią situaciją – atitinkamos veikos padarymo būdą, jos tęstinumą, spręstina, kad nurodyti epizodai siejami vieningos tyčios, todėl kvalifikuotini kaip viena tęstinę nusikalstama veika.

Atsižvelgiantį į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad G. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad jis 2017 m. gegužės 17 d. 08.10 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas V. S. mobiliojo ryšio telefoną ir banko sąskaitą, be jo leidimo, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 772,00 eurus, tokiu pat būdu jis 2017 m. rugsėjo 23 d., 08.27 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas V. S. mobiliojo ryšio telefoną ir banko sąskaitą, be jo leidimo, paskambino į greitųjų kreditų bendrovę ,,Credit24“, prisistatė V. S. vardu ir pasiskolino iš kredito bendrovės 168 eurus, iš viso tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam 940,00 eurų turtinę žalą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Baudžiamojo kodekso 138 straipsni 1 dalyje sankcija už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o sankcija už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Taigi spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo G. R., teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus – vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, ir vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, žala (ar jos dalis) nukentėjusiesiems neatlyginta. Dalyje dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino atitinkamas faktines aplinkybes, dėl savo elgesio gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 112, 122-132), teistas (t. 1, b. l. 117-121), šiuo metu nedirba (t. 1, b. l. 115), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų byloje nėra.

Taigi įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, įvertinus, be kita ko, jog tokia bausmės rūšis atitiktų ir nukentėjusiųjų interesus – o būtent, gauti padarytos žalos atlyginimą. Todėl G. R. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant artimą vidurkiui, ir bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, bendrintinos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą. Taip pat G. R. skirtinos pareigos, kurios, teismo nuomone, atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, o būtent – įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., taip pat per 1 metus atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam G. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 109), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

A. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 27).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 129,56 eurų sumai. Nurodoma, kad tokio dydžio turtinė žala buvo padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl A. L. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų dėl to, kad jis buvo sužalotas (t. 1, b. l. 35).

V. S. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 3 294,20 erų sumą iš kalto asmens, nes dėl nusikalstamos veikos jam padaryta tokio dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 57).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Kaip šiuo nuosprendžiu konstatuota, G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl ko A. L. buvo padaryti sveikatos sužalojimai, atitinkamai suteikus jam sveikatos priežiūros paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondui buvo padaryta nurodyta turtinė žala. Taigi pripažintina, kad būtent kaltinamojo nusikalstami veiksmai lėmė, kad buvo padaryta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti turtinė žala (pažymėtina, patvirtina atitinkamais dokumentais – apskaičiavimais). Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

A. L., kaip minėta, prašo priteisti jam iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinę žalą. Kaip paaiškino, dėl padarytų sužalojimų jis jautė skausmą, buvo beveik du mėnesius nedarbingas, negavo pajamų, atitinkami šalutiniai reiškiniai vis dar yra išlikę.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinės žalos sąvoka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamojo padarytais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, kas neabejotinai nukentėjusiajam A. L. sukėlė atitinkamo pobūdžio pasekmes – fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus ir pan., taigi neturtinė žala jam buvo neabejotinai padaryta. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina tiek į jau minėtas aplinkybes, tiek ir į teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos dydį, be kita ko, pastebint, jog nors nukentėjusysis nurodo aplinkybės dėl vis dar išlikusių nurodyto sužalojimo (ausies būgnelio plyšimo) pasekmių, tačiau teismui atitinkamų tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (duomenų apie kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl to ir pan.). taip pat pažymėtina, kad nors nurodyta, kad du mėnesius negalėjo dirbti, negavo pajamų, tačiau tokio pobūdžio argumentai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos – negautų pajamų priteisimo, tačiau šiuo atveju nėra pareikštas reikalavimas bei duomenys, susiję su turtinės žalos atlyginimu. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. L. priteistina 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

V. S. pareiškė civilinį ieškinį 3294,20 eurų sumai, nes, kaip matyti iš pateiktų atitinkamų UAB „IPF Digital Lietuva“ dokumentų, būtent tokio dydžio sumą nukentėjusysis yra skolingas UAB „IPF Digital Lietuva“.

Pirmiausia pažymėtina, kad paskolos sutartis, pagal kurią ir yra susidaręs nurodyto dydžio V. S. įsiskolinimas UAB „IPF Digital Lietuva“, buvo sudaryta (pirminė paskolos sutartis 100 eurų sumai) su nukentėjusiojo pritarimu – t. y. jam dalyvaujant „PayPost“ skyriuje, ir nurodytos paskolos paėmimo aplinkybė nėra įtraukta į kaltinimą G. R. Kaip konstatuota šiame nuosprendyje, ir vėlesnis – 2017 m. gegužės 12 d. paskolos sutarties papildymas (papildomos paskolos paėmimas, refinansuojant anksčiau paimtą paskolą) taip pat neįrodyta, kad padarytas be nukentėjusiojo leidimo (sutikimo), dėl ko pastaroji aplinkybė pašalinta iš kaltinimo. Šiuo nuosprendžiu G. R. nusikalstami veiksmai pripažinti tik kiek tai susiję su papildomų paskolų sumų paėmimu 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 23 d. Vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus atitinkamų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdį, tai, kad iš esmės nusikalstamais pripažintų jo veiksmų, susijusių su paskolos sumos didinimu, negalima visiškai atsieti (klausimo dėl civilinio ieškinio prasme) nuo minėtos paskolos paėmimo (kuris, kaip iš esmės neneigiama, įvyko būtent kaltinamojo iniciatyva), t. y. šiuo atveju sprendžiant, kad iš esmės civiliniai teisiniai santykiai peraugo į kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo turėtų būti priteista visa nukentėjusiojo įsiskolinimo UAB „IPF Digital Lietuva“ suma, kaip nulemta kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, atėmus 100 eurų sumą, kadangi, kaip jau minėta, byloje yra duomenų, kad kaltinamasis iš paimtos paskolos nukentėjusiajam yra davęs 100 eurų sumą. Taigi V. S. priteistina iš G. R. 3194,20 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti G. R. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti G. R.: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. S. padarytą turtinę žalą: per pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau nei pusę kiekvienam civiliniam ieškovui priteistos turtinės žalos, per likusius 6 (šešis) mėnesius atlyginti likusią priteistos turtinės žalos dalį (BK 48 str. 6 d. 2 p.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš G. R. 129,56 eurų (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 56 centus turtinės žalos.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. R. 3 194,20 eurų (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir 20 centų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.