Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B, a.k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini)., aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, auginančios du nepilnamečius vaikus, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. kaltinama tuo, kad ji paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent:

-pagal jos 2011-05-14 rašytą pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatui neva D. Ž. ištraukė ir pavogė jos mobilų telefoną „Nokia“ , 200 Lt vertės ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 178 str., tai yra paskleidė apie D. Ž. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino kaip asmenį.

-Taip pat, kad S. B. 2011-05-16 pareiškime pateiktame Elektrėnų savivaldybės merui K. V., Semeliškių seniūnijos seniūnui V. B. ir Semeliškių vidurinės mokyklos direktorei I. A., nepagrįstai vadino D. Ž. vagilę, kriminaline nusikaltėle samdanti asmenis, kurie susidorojo su S. B. fiziškai ir dar susidoros ateityje, kad D. Ž. paskelbusi sudeginsianti S. B. namus, jog D. Ž. esanti nemandagi ir agresyvi su vaikais, todėl negalinti būti mokykloje su vaikais ir panašiai, tai yra paskleidė apie D. Ž. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino kaip asmenį.

-Taip pat, kad D. Ž. trukdo S. B. atlikti jai priklausančius kultūrinių renginių organizatorės pareigas, skirtą pagerbti partizanų atminimą. Tokiu būdu S. B. kaltinama tuo, kad ji savo tokiais veiksmais skleidžia apie D. Ž. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją niekina ir žemina kaip asmenį.

Kaltinamoji S. B. padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kalta neprisipažino ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), D. Ž. pažįsta, ji taip pat visuomeniniais pagrindais organizuoja renginius, yra išrinkta (duomenys neskelbtini). Parodė, kad 2011-05-07 apie 12.00 val. į „Strevos“ bendruomenės namus atėjo 7 vaikai, buvo organizuotas renginys, kurio metu vaikai grojo muzikiniais instrumentais, renginyje dalyvavo ir D. Ž. vaikai, kurie grojo savo dūdele, nors jiems buvo siūlomi kiti muzikiniai instrumentai, tačiau jie norėjo groti sava dūdele. Renginys vyko apie valandą jame dalyvavo jos vyras, sūnus, vieno iš vaikų močiutė. Nurodė, kad vaikams patiko renginys ir kitą šeštadienį vėl planavo susitikti, todėl ji 2011-05-14 apie 11.40 val. atvažiavo į bendruomenės namus (duomenys neskelbtini), ankščiau laiko, nes turėjo dar pakabinti skelbimą partizanų atminimui ir kunigo Vyčio 65-osioms metinėms paminėti bei pasodinti gėles. Atvažiavusi prie bendruomenės namų, pastebėjo D. Ž. „džipą“, bet ji užėjo į namus, po to vėl grįžo pasiimti gėlių ir tuo metu D. Ž., priėjusi prie jos, pradėjo šaukti „Ei, tu, kale, išgama, išsigimėlė“, vartojo necenzūrinius žodžius. Tai buvo vidurdienis, bažnyčioje vyko laikomos mišios, aikštėje daug automobilių, todėl nukentėjusiosios žodžiai tiesiog ją pribloškė, jai ištiko šokas nuo tokių nukentėjusiosios žodžių, ir nesuvokusi kas vyksta paklausė D. Ž., kodėl ji taip kalba, tada „džipe“ sėdinti D. Ž. duktė išlipo iš automobilio ir atrėžė: „Mažai tada gavote, vėl reiks kviesti Panevėžio berniukus?“ ir ji tai suprato kaip grasinimą jai, nes iš tikrųjų 2005 m. ji su vyru buvo užpulta (duomenys neskelbtini). Po to D. Ž. jai priekaištavo, jog ji kviečiasi vaikus į renginį, prigrasino padegti bendruomenės namus, kuriuos ji su vyru privatizavo prieš keletą metų. Konflikto metu, D. Ž. pastebėjo jos kelnių kišenėje mobilų telefoną, todėl pagalvojusi, jog ji nepaskambintų, staiga prišoko prie jos, įstūmė ją į automobilį, prirėmė prie sėdynės ir ištraukė kišenėje buvusį telefoną ir jo negrąžino. Apie tai, kad telefoną paėmė D. Ž. ji pranešė policijai, o vyras užblokavo telefono kortelę. Ikiteisminis tyrimas dėl telefono vagystės buvo nutrauktas, D. Ž. viską neigė. Nurodė, kad nuo 2000 metų vyksta nesutarimai su D. Ž., tačiau ji dirba savo darbą , o D. Ž. savo darbą, viena kitai netrukdydami. Apie šį konfliktą su pareiškimu kreipėsi į Elektrėnų merą K. V., kurį informavo apie šį įvykį, kadangi D. Ž. yra seniūnaitė, mokyklos tėvų komiteto narė, Etikos komisijos narė. Analogišką pareiškimą pateikė policijai, nes neteko telefono.

2011 metų gegužės ir birželio mėnesiais bendruomenės patalpose renginiai nevyko, nes ji buvo išsigandusi D. Ž. grasinimų dėl namo sudeginimo, todėl renginiai vyko lauke, apie tai informavo merą, niekam daugiau nepasakojo, tik ieškojo įvykio liudytojų, seniūnui rašytas pareiškimas jai buvo grąžintas ir nebuvo registruotas. Nurodė, kad jokios neatitinkančios tikrovės informacijos apie D. Ž. nepaskleidė ir neturėjo jokio tikslo ją pažeminti. Kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdama apie įvykusį konfliktą, pavogta telefoną bei kreipėsi į savo tiesioginius vadovus. Prašo ją išteisinti, nes jokios nusikalstamos veikos ji nepadarė.

Nukentėjusioji D. Ž. teismui parodė, kad 2011-05-14 apie 12.00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini)su dukra ir sutuoktiniu, prie bendruomenės namų pamatė S. B. ir jos paklausė, kodėl ji kviečia jos vaikus be jos leidimo į jai nežinomą veiklą ir liepia miestelio vaikams atsinešti muzikos instrumentus, kuriuos ji pirko už savo pinigus. Nurodė, kad pokalbio su S. B. metu atkreipė jos dėmesį į tai, kad ji prastai organizuoja kultūrinę veiklą seniūnijoje, nebuvo nei vieno veikiančio būrelio, nors už tai ji gauna atlyginimą, o ji veikia visuomeniniais pagrindai, už savo pinigus nupirko vaikams dūdeles, išdalino, rado mokytojus. Nurodė, kad su S. B. pokalbis buvo emocionalus , truko apie 5 minutes. Nurodė, kad praėjus kelioms dienoms, buvo pakviesta į Elektrėnų PK dėl S. B. rašyto skundo, kad neva ji pavogė S. B. asmeninį telefoną 2011-05-14 įvykusio konflikto metu. Nurodo, kad ji apkaltino ją sunkiu nusikaltimu, t.y. tuo, kad 2005 metais kultūros namuose vykusių šokių metu organizavo užpuolimą. Taip pat 2011-05-16 parašė raštą K. V., kurį informavo apie jos organizuotą užpuolimą, tačiau nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaltinamieji nerasti. Nurodo, kad kaltinamoji visuose raštuose ir K. V. ir V. B. kaltina ją organizavusią užpuolimą jos ir jos vyro , taip pat pavogusią telefoną bei trukdančią dirbti S. B. savo darbą.

Nurodė, kad ši šmeižto akcija buvo sąmoninga, gerai apgalvota, norint ją sužlugdyti ir pabloginti jos reputaciją tarp gyventojų, sužlugdyti bei nutildyti, nes būdama (duomenys neskelbtini). seniūnaitė ir vadovaudamasi LR Savivaldos įstatymu, dėl kaltinamosios blogai organizuojamo kultūrinio darbo ir eilę metų darbo valandomis nebuvimo darbo vietoje žodžiu ir raštu ne kartą kreipėsi į Semeliškių seniūną, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byla dėl telefono vagystės buvo nutraukta, jokio kaltinamosios ir jos šeimos narių sumušimo 2005 metais ji neorganizavo.. Kaltinamosios šmeižtas labai pakenkė jos reputacijai, pažemino ją kaip žmogų ir kaip seniūnaitę, ja norėjo nušalinti nuo Etikos komisijos darbo, dėl ko jai padaryta didelė moralinė žala, kurią vertina 25000 litų ir prašo priteisti šią sumą iš kaltinamosios.

Liudytojas K. V. teismui parodė, kad dirba Elektrėnų savivaldybės meru, pagal savo pareigas pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Žino, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. B. pareiškimą dėl telefono vagystės kaltinant D. Ž.. D. Ž. yra Elektrėnų savivaldybės tarybos Etikos komisijos narė, todėl buvo jai parašytas raštas dėl siūlymo laikinai sustabdyti jos veiklą Elektrėnų savivaldybės tarybos Etikos komisijoje, kol vyks tyrimas. Nukentėjusioji nebuvo nušalinta nuo Elektrėnų savivaldybės tarybos Etikos komisijos darbo, iš jos nebuvo gauta jokio atsakymo į pasiūlymą laikinai sustabdyti veiklą. Šis raštas dėl pasiūlymo nebuvo paviešintas, tiesiog parašytas pačiai D. Ž., kad laikinai susilaikytų nuo dalyvavimo Elektrėnų savivaldybės tarybos Etikos komisijos veikloje. Kaltinamoji S. B. dirba kultūros organizatore (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji D. Ž. aktyviai veikia visuomeniniais pagrindais.. Nukentėjusiąją pažįsta virš 20 metų, nurodė, kad per tą laiką buvo konfliktų, netikėti kaltinamosios veiksmais, neturi pagrindo, nes nemano, jog ji išsigalvojo ir apkaltino be pagrindo žmogų. Nurodė, kad šis kaltinamosios raštas ir situacija nepakeitė jo požiūrio į nukentėjusiąją D. Ž..

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba Semeliškių seniūnu. Kaltinamoji S. B. dirba kultūrinių renginių organizatore, o nukentėjusioji D. Ž. dirba visuomeniniais pagrindais, ji yra seniūnaitė. Kaltinamoji raštu informavo apie įvykusį konfliktą, kurio metu buvo paimtas S. B. telefonas. Kadangi pareiškimas buvo nagrinėjamas teisėsaugos įstaigoje, buvo nuspręsta palaukti kol baigsis ikiteisminis tyrimas, nukentėjusiosios veikla nebuvo apribota ir šio pareiškimo nesureikšmino.

Liudytoja I. A. parodė, kad dirba Semeliškių vidurinėje mokykloje direktore. Prisimena, kad 2011 m. kaltinamoji S. B. jai atnešė pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog įvyko konfliktas su D. Ž. ir kurio metu iš S. B. buvo pavogtas telefonas. Po kelių dienų S. B. pareiškimą atsiėmė ir tuo jos manymu pasibaigė konfliktas. Nurodė, kad abi moteris yra aktyvios, turi ką veikti seniūnijoje, bendruomenėje, D. Ž. padėjo sukurti mokykloje orkestrą, suorganizavo vaikų šokių būrelį, nurodė, kad yra girdėjusi, jog tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios vyksta konkurencija dėl renginių organizavimo. Nukentėjusioji netrukdo kaltinamajai vesti renginius ir tokio fakto, kad būtų neįvykęs renginys dėl viena kitai sutrukdymo, nežino. Nurodė, kad su kaltinamąja S. B. taip pat organizuoja renginius, ji padeda visokiais kultūriniais klausimais.

Liudytoja L. A. parodė, kad dirba Semeliškių seniūnijoje buhaltere. N\ukentėjusiąją D. Ž. pažįsta kaip Semeliškių miestelio gyventoją, seniūnaitę, niekada nekonfliktavo nei su kaltinamąja, nei su nukentėjusiąja. Parodė, kad iš žmonių girdėjo apie konfliktą tarp šių moterų, bet konkrečiai nieko nežino, buvo parašytas raštas seniūnui, bet jo turinio ji nežino. Mano, kad šis konfliktas jokios įtakos nukentėjusiosios opinijai neturėjo. Nurodė, kad S,B. jai niekada nesiskundė, jog jai yra trukdoma organizuoti renginius. S. B. organizuoja daug renginių, t.y. Užgavėnes, Vasario 16 – osios šventė, Kovo 11 – osios šventė, vasaros renginiai, Joninių švente ir kitus renginius, taip pat popietes bendruomenės namuose.

Liudytoja V. S. teismui parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jau 43 metus, dirba seniūnijoje, todėl pažįsta visus Semeliškių gyventojus. Nurodė, kad apie konfliktą tarp S. B. ir D. Ž. sužinojo iš gyventojų, tačiau šio įvykio nesureikšmino.

Liudytoja J. G. teismui parodė, kad apie kaltinamosios ir nukentėjusiosios konfliktą išgirdo iš vietinių žmonių 2011 m. pavasarį. Kadangi ji gyvena šalia bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), todėl matė kaltinamąją S. B. kartu su D. Ž. šalia bendruomenės namų, tačiau jokio konflikto tarp moterų ji nematė, priešingai buvo patenkinta, kad susirinko abi moteris organizuoti kartu renginius. Išgirdusi apie moterų konfliktą, nepatikėjo tuo, kad nukentėjusioji galėjo paimti kaltinamosios telefoną, po šio įvykio jos pasitikėjimas nukentėjusiąja nei kiek nesumažėjo, apie šį konfliktą kalbėjo visi Semeliškių miestelio gyventojai

Liudytoja nurodė, kad kaltinamoji dirba kultūros namuose švenčių organizatorė, o nukentėjusioji yra labai aktyvi moteris, prisideda prie Semeliškių miestelio organizuojamų renginių. Nurodė, kas šis konfliktas labai paveikė nukentėjusiąją D. Ž., ji skundėsi nemiga, pergyveno.

Liudytojas R. Ž., teismui parodė, kad 2011-05-14 apie 12.00 val. važiavo automobiliu su žmona D. Ž. ir dukra. Bevažiuojant prie kultūros namų D. Ž. pamatė kaltinamąją, todėl trumpam sustojo, išlipo ir 5 minutes šnekėjo su S. B. ir greitai grįžo atgal. Po to žmona jam papasakojo, kad sustojo pasakyti kaltinamajai, jog S. B. netinkamai elgiasi įtraukdama jų vaikus į jiems nežinomą savo veiklą, vaikai naudoja žmonai priklausančius muzikos instrumentus ir panašiai, nesiklausė jų leidimo dėl vaikų įtraukimo į kokį tai būrelį. Tada sužinojo, jog kaltinamoji kaltina žmoną telefono vagyste, tai jam buvo didelis netikėtumas, ir mano, kad tai yra akivaizdus žmonos šmeižtas. Nurodė, kad žmona yra gyventojų išrinkta seniūnaitė, užsiima visuomenine veikla, už savo pinigus perka vaikams muzikos instrumentus, žmona sukūrė fleitų orkestrą vaikams, tik jos dėka Elektrėnų savivaldybėje atsirado orkestras. Kaltinamoji S. B. yra kultūrinių renginių organizatorė, jos ir jo žmonos veiklos yra susijusios. Žmona visiškai netrukdo renginiams, kuriuos organizuoja kaltinamoji, kaip tik ji daro viską, kad renginiai vyktų ir darė viską, kad kaltinamoji dirbtų savo darbą.

Liudytojas A. B. teismui parodė, kad nukentėjusiąją D. Ž. pažįsta kaip aktyvistę, visuomenininkę Semeliškių miestelyje.. 2011-05-14 įvyko konfliktas tarp jo žmonos S. B. ir D. Ž., žmona grįžo namo apsiverkusi ir papasakojo, kad ją užpuolė D. Ž., apšaukė prie bendruomenės namų, ir konflikto metu atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną NOKIA. Tada jie nuvažiavo pas D. Ž., norėjo su ja pašnekėti, tačiau jos namuose nebuvo, automobilio nesumatė. Po konflikto su D. Ž. žmona verkė, negalėjo kalbėti, tada jis paskambino į Elektrėnų policijos komisariatą, atvažiavę pareigūnai surašė protokolą. Nurodė, kad dėl kultūros renginių organizavimo pastoviai tarp žmonos ir D. Ž. vyksta nesutarimai dėl to, kad nukentėjusioji mano , jog ji geriau organizuoja renginius nei jo žmona. Nurodė, kad per seniūnaičių rinkimus taip pat buvo konfliktas tarp jo žmonos ir nukentėjusiosios, nurodė, kad miestelio gyventojai privengia D. Ž., bijo su ja kalbėtis, kad vėliau neturėti su ja reikalų.

Liudytoja A. K. teismui parodė, kad, pažįsta ir kaltinamąją S. B., ir nukentėjusiąją D. Ž., S. B. netoliese gyvena. Nurodė, kad su D. Ž. daug kartų konfliktavo. Prieš du metus 2011 metais pavasarį D. Ž. buvo užpuolusi kaltinamąją S. B.. Tuo metu ji buvo savo kieme, kai pas ją verkdama atvažiavo kaltinamoji S. B. ir pasakė, kad ją puolė nukentėjusioji, ji sakė, kad nukentėjusioji ją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir atėmė iš jos telefoną. Nurodė, kad nukentėjusioji yra konfliktiško būdo, todėl Semeliškio miestelyje gyvenantys žmonės su ja privengia bendrauti. Nurodė, kad pačio konflikto ji nematė, girdėjo tą konfliktą, kad kaltinamoji buvo užpulta, girdėjo riksmus. Vėliau apie tai daugiau su kaltinamąja nekalbėjo. Kaltinamoji skundėsi, kad bijo dėl savo vaikų, bijo, kad jų nenuskriaustų ir apsidrausdama parašė mokyklos direktorei bei merui raštą, kuriame nurodė, kas įvyko. Nurodė, kad S. B. skundėsi jog nukentėjusioji jai grasino, sakė padeginti namus.

Liudytoja V. R. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąją S. B., ir nukentėjusiąją D. Ž., gyvena kaimynystėje. D. Ž. gyvena netoliese, parodė, kad apie įvykį sužinojo iš kaltinamosios, kuri šeštadienį buvo atėjusi klausti ar ji nematė įvykusio konflikto prie bendruomenės namų. Nurodė, kad 2011-05-07 kaltinamosios organizuojamame renginyje dalyvavo kartu su anūkais. Jeigu kultūros namuose vyksta renginys, tai visuomet kultūros namų skelbimo lentoje yra apie tai skelbimas. Tą kartą renginyje dalyvavo iki 10 vaikų, vaikai atsinešė dūdeles, pašvilpavo, pagrojo, toks vietinių vaikų renginys buvo.

Liudytoja I. V. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąją S. B., ir nukentėjusiąją D. Ž., jos abi tik pažįstamos, artimų santykių su jomis neturi. 2011 m. pavasarį, eidama į daržą matė prie bendruomenės namų stovintį kaltinamosios S. B. automobilį. Tada būnant kieme išgirdo triukšmą, pasigirdo nukentėjusiosios D. Ž. balsas, ji garsiai šaukė, tada pamatė, jog prie bendruomenės namų stovi ir D. Ž. automobilis. Iš nukentėjusiosios automobilio buvo išlipusi ne tik nukentėjusioji, bet ir jos dukra, pamačiusi, kad moterys konfliktuoja, pagalvojo, kad konfliktas tarp jų truks ilgai, todėl nuėjo savo reikalais. D. Ž. piktai šaukė, ką būtent neprisimena, ar šaukė kaltinamoji S. B. negali pasakyti. Būdama seniūnijoje, papasakojo matytą konfliktą tarp moterų , tačiau dėl ko buvo konfliktas nesuprato. Nurodė, kad nukentėjusioji D. Ž. yra konfliktiškas žmogus, daugiau nieko pasakyti negalinti. Nurodė, kad dalyvauju kaltinamosios organizuojamose renginiuose, ar buvo kada nukelti renginiai dėl kažkokios priežasties, neprisimena, nurodė, kad visada vyksta labai gražūs koncertai.

Liudytojas L. R. teismui parodė, kad pažįsta abi moteris, nes jos yra jo kaimynės. Nurodė, kad su nukentėjusiąja taip pat turėjo konfliktą dėl garsiau paleidžiamos muzikos gimtadienio proga. Dėl šio jis atsiprašė D. Ž.. Po to išgirdo, kad įvyko konfliktas tarp S. B. ir D. Ž., tačiau jo pats nematė, jo nesureikšmino. Nurodė, kad pasak Semeliškių gyventojų, nukentėjusioji konfliktuoja ir su kitais gyventojais.

Liudytoja O. N. teismui parodė, kad pažįsta ir kaltinamąją S. B., ir nukentėjusiąją D. Ž. kaip Semeliškių gyventojas. Apie konfliktą tarp moterų girdėjo iš žmonių, kadangi dirba parduotuvėje, tai girdėjo kaip kalbėjo pirkėjai apie S. B. ir D. Ž. konfliktą. Iki šio įvykio tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas per seniūnaičio rinkimus. Tuomet į parduotuvę atėjusi nukentėjusioji pakeltu tonu šaukė ir reiškė nepasitenkinimą. Ji tiesiog taip išreiškė savo emocijas, parduotuvėje tuo metu buvo žmonių, D. Ž. rodė nepasitenkinimą dėl to, kad kaltinamoji S. B. taip pat pretendavo į seniūnaičius.

Liudytoja T. N. parodė, kad pažįsta kaltinamąją S. B., ir nukentėjusiąją D. Ž., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios ji nematė, tik girdėjo apie jį iš kitų žmonių, kad nukentėjusioji D. Ž. yra išvadinusi S. B. necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad D. Ž. taip pat ir ją įžeidinėjo, vyko tarp jų konfliktas, tačiau ji niekur nesikreipė. Dar ankščiau yra girdėjusi, jog D. Ž. yra konfliktiškas žmogus.

Liudytoja J. K., teismui parodė, kad dirba laikraščio „Elektrėnų kronika“ redaktorė. Pažįsta ir kaltinamąją S. B., ir nukentėjusiąją D. Ž.. Kaltinamoji S. B. yra jos bendradarbė, bendradarbiauja laikraštyje.

Nurodė, kad 2000 metais, kai kūrėsi savivaldybė, S. B. buvo paskirta tuo metu kultūros klubo darbuotoja, o į šį vietą pretendavo ir D. Ž., todėl jai nepatiko, kad į šias pareigas buvo paskirta ne ji, o S. B.. (duomenys neskelbtini) buvo organizuojami kaltinamosios S. B. gražūs renginiai, kuriuose dalyvaudavo visi, kol vieno renginio metu atvažiavę vaikinai sumušė S.B šeimos narius. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl S.B šeimos sumušimo buvo nutrauktas ir nuo to laiko (duomenys neskelbtini) sumažėjo renginių. Nurodė, kad ji žino, jog vyksta konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Kaltinamoji jai sakė, kad niekada su niekuo nėra turėjusi konfliktų, tik su nukentėjusiąja. Mano, kad konfliktas tarp šių moterų prasidėjo nuo kaltinamosios įdarbinimo. Mano, kad ji pagrįstai parašė pareiškimą dėl pavogto telefono, tačiau kalti nesurado. Nurodė, kad pažįsta nukentėjusiąją, tačiau negalinti jos vertinti. Nukentėjusioji turi subūrusi du orkestrus, ji užsiima su vaikais., nemano jog nukentėjusiosios vykdoma veikla trukdo kaltinamosios vykdomai veiklai. Nurodė, kad kaltinamoji yra tiesiogiai pavaldi seniūnui, ji niekam netrukdo.

Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 28-1-00209-11 esančio įsiteisėjusio Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. O. 2011-09-02 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas D. Ž. atžvilgiu, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. S. B. pareiškimo pagrindu, dėl S. B. mobilaus telefono vagystės nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kadangi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. parodymų dėl mobiliojo telefono vagystės NOKIA 2720, įvykio 2011-05-14 apie 11.40 val. metu nepatvirtina kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, ikiteisminis tyrimas negali vadovautis vien tik nukentėjusios S. B. parodymais, kuriais tiki kaip teisėtais ir neišgalvotais. Nutarime nurodyta, kad liudytojai I. V. ir R. Ž. parodė, kad nematė vagystės fakto, tik girdėjo šių moterų konfliktą, akistatos metu tarp S. B. ir D. Ž. abi laikėsi savo duotų parodymų ir prieštaravimai esantys jų parodymuose šiuo tyrimo veiksmu nepaneigti. Liudytojo A. B. parodymai vertinti kaip subjektyvus, kadangi jis konflikto vietoje nebuvo, apie tai, kad šio konflikto metu D. Ž. pagrobė telefoną papasakojo jam pati žmona. D. Ž. parodymuose neneigė konflikto fakto su S. B., tačiau neprisipažino atvirai pagrobusi S. B. telefoną. Tyrimo metu nustatyta, kad po 2011-05-14 galimos telefono vagystės, S. B. telefonu daugiau niekas nesinaudojo, telefono vieta nustatyta nebuvo. Tokiu būdu tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių, kad D. Ž. 2011-05-14 atvirai pagrobė S. B. mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2720 (ikiteisminio tyrimo b.l. 57-59).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 28-1-00209-11 esančio 2011-06-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus IMEI kontrolę nustatyta, kad po vagystės jokios SIM kortelės į nurodytą telefoną nebuvo įdėtos (ikiteisminio tyrimo bylos lapas 19), paskutinis skambutis 2011-05-13, 15:42:39 (ikiteisminio tyrimo bylos lapas 16).

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos S. B. įvykus incidentui su D. Ž. kreipėsi su pareiškimu į policiją, nes po konflikto nebeteko savo mobilaus telefono ir jo jam niekas negrąžino. Šis jos pareiškimas nebuvo išgalvotas ir prasimanytas , konfliktas tarp moterų prie „Strevos“ bendruomenės (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų buvo, tai patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, to neneigia ir pati D. Ž.. Tokiu būdu, S. B. pareiškimo padavimas į atitinkamą teisėsaugos instituciją, negali būti traktuojamas kaip paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, kadangi S. B. po konflikto prarado telefoną, kuris taip ir nebuvo surastas tyrimo metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad S. B. turėjo pakankamą pagrindą tiek Elektrėnų merui K. V., tiek Semeliškių seniūnui V. B., tiek vėliau policijos pareigūnams pateiktame pareiškime nurodyti, kad telefoną konflikto metu iš jos atėmė D. Ž.. Taigi daryti išvadą, kad S. B. merui K. V., seniūnui V. B. bei pagal pastarosios pranešimą apie įvykį policijos pareigūnams paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją nėra pagrindo. Juolab, kai matyti iš liudytojų K. V., V. B. parodymų, nebuvo sustabdyta jos veiklą, nebuvo prarastas arba sumažėjęs pasitikėjimas D. Ž., Semeliškių bendruomenės ir miestelio gyventojai kaip ir teisiamojo posėdžio metu liudytojai L. A., V. S., A. K. parodė, jog nesureikšmino įvykusio konflikto. Nei vienas iš apklaustų posėdyje liudytojų nenurodė, jog buvo sutrukdytas bent vienas organizuojamas renginys, priešingai parodė jos miestelio kultūriniame gyvenime yra nuopelnų kaip kaltinamosios taip ir nukentėjusiosios, kurios abidvi puikiai dirba, tačiau ir neišvengiama konfliktų.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje privatus kaltintojas privalėjo teismui pateikti kaltinamosios S. B. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.

Motyvuojamoji dalis

LR Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta nenuginčijamų įrodymų, kad S. B. savo nusikalstamais veiksmais šmeižė D. Ž..

Sprendžiant kaltinamosios S. B. kaltės klausimą, teismas negali remtis abejonėmis, o visos teisminio bylos nagrinėjimo metu iškilusios abejonės yra vertinamos kaltinamosios naudai.

Pati kaltinamoji S. B. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. B. neteisėtus veiksmus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. B. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 1d. neįrodyta, ji išteisintina.

Esant išdėstytiems įrodymams, teismo nuomone, D. Ž. kaltinimai S. B. nepasitvirtino.

Šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį, paskleidimas apie kitą žmogų. Baudžiamosios teisės teorijos prasme, turint omenyje subjektyviuosius minėtame straipsnyje apibrėžto nusikaltimo sudėties požymius, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kadangi skleidžiami, atkreiptina, žinomai melagingi prasimanymai - kaltininkas suvokia, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės, yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę. Maža to, šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. prasimanymai skleidžiami tiesiogiai ir betarpiškai siekiant apšmeižti žmogų, tiesiogiai ir betarpiškai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir būtent šitaip siekiant jį pažeminti.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu (BK 154 straipsnis) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Tokiu būdu, kaltinamosios išsakyta objektyvi nuomonę apie nukentėjusiosios neteisėtus veiksmus, remiasi faktais , kurie yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje apie kilusį konfliktą ir dingusį telefoną. Nors ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas, nenustačius kalto asmens, tačiau toks kaltinamosios pareiškimas negali būti laikytina kaip tikrovės neatitinkančia informacija.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nėra nustatytas nei S. B. nusikalstamas siekis paskleisti apie D. Ž. tikrovės neatitinkančią, galinčią ją paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą ja informaciją. Tokiu būdu S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. yra išteisinta tuo pagrindu, jog ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiosios D. Ž. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Išteisintoji S. B. prašo priteisti iš privačios kaltintojos D. Ž. 2000 litų proceso išlaidų, kurias ji turėjo, sumokėdama advokatei už jos gynybą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje gynėją, gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotos jo naudai. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. S. B. iškelti kaltinimai pripažinti nepagrįstais, dėl šių kaltinimų ji išteisinta, todėl jos išlaidos, susijusios su gynėjo darbo apmokėjimu, pripažįstamos proceso išlaidomis. Išteisintosios turėtos išlaidos sumokant advokatui už gynybą pirmosios instancijos teisme yra pakankamai pagrįstos, tačiau laikytinos per didelėmis, todėl yra mažintinos pusiau ir priteistinos iš D. Ž..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios D. Ž. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš D. Ž. 1000 Lt už advokato pagalbą S. B.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.