Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3087-816/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-06
Bylos Nr.: eI3-3087-816/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00562-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos
Pareiškėjas: UAB "Ekorūmai"

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3087-816/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00562-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekorūmai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Ekorūmai“ skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-1078 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 16 d. prašymą. Taip pat prašo iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad skundžiamu sprendimu VMI netenkino pareiškėjos prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nesutinka su VMI sprendimu. Teigia, kad pareiškėja atitiko nustatytus reikalavimus, todėl jos prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką turėtų būti patenkintas. Pažymi, kad pareiškėjos pelnas už 2021 m. pateiktą laikotarpį buvo ženkliai mažesnis nei praėjusiais mokestiniais metais, t. y. 2020 metais. Pardavimo pajamos taip pat ženkliai smuko. Mano, kad pareiškėja pagrindė aplinkybes, kad nedelsiant sumokėjus nepriemoką jos finansinė būklė taptų kritinė arba pareiškėja turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės nemotyvuotos, skundžiamame sprendime apsiribota vien tik dvejomis nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remtasis atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą, visiškai neišdėstytos, dar daugiau – skundžiamame sprendime nėra įvertinti pareiškėjos pateikti dokumentai, nėra įvertinta pareiškėjos finansinė būklė.

Teigia, kad VMI, kaip viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti viešąjį interesą mokesčių surinkimo srityje, netinkamai atliko savo funkcijas. Mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimą, leidžiantį taikyti mokesčių mokėtojo atžvilgiu tam tikrą išimtį įstatyme nustatytais atvejais ir taip, kad nebūtų pažeidžiamas valstybės fiskalinis interesas, tačiau, jau kaip minėta, tokia viešojo administratoriaus teisė nėra absoliuti. Atsisakymas tenkinti mokesčių mokėtojo prašymą turi būti argumentuotas bei motyvuotas.

Teigia, kad pareiškėjai buvo suteikti teisėti lūkesčiai dėl galimybės sudaryti mokestinės nepriemokos išdėstymą, kadangi dar 2021 m. rugpjūčio 9 d. iš VMI buvo gautas patikrinimo aktas ir Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės K. D. buvo nurodyta, jog pareiškėja pati asmeniškai turi atsiimti visus dokumentus. Nuvykus į VMI skyrių, minėta specialistė bei kartu su ja buvusi kita specialistė (pareiškėja tiksliai negali šiuo metu jos nurodyti, tačiau jos įsitikinimu, tai buvo ar tai teisininkė, ar aukštesnes pareigas užimanti specialistė) įvairiais būdais darė spaudimą pareiškėjos atstovui, grasino įvairiomis baudomis, kad šis neskųstų minėto atlikto mokestinio patikrinimo ir sutiktų su juo, t. y. su papildoma 20 286 Eur PVM skola už klientą, kurį jau vieną kartą buvo sumokėjęs. Be viso to, buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į jos finansinę būklę, į tai, kad pareiškėjai papildomai reikėjo tikslinti deklaracijas, ko pasėkoje papildomai / pakartotinai reikėjo deklaruoti 20 286 Eur PVM, šios specialistės buvo patvirtinta, kad pareiškėjai bus suteiktas mokestinės nepriemokos išdėstymas keleriems metams. Iš to seka, kad VMI specialistai ne tik viršijo savo įgaliojimus, tačiau ir apgaudinėja mokesčių mokėtojus, t. y. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Papildomais rašytiniais paaiškinimais pareiškėja nurodo, kad atsakovė neinformavo vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, jog pati atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus ir nurašo lėšas nuo pareiškėjo sąskaitos. Mano, kad mokesčių administratorius elgiasi nesąžiningai, neįvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslai. Nurodo, kad atsakovas nenustatė MAĮ 88 str. 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymui reikšmingų aplinkybių. Laiko, kad pareiškėjas tenkina abi mokestinės nepriemokos išdėstymo sąlygas, dėl ko prašymas privalėjo būti patenkintas. Pareiškėjo skola iki teismo posėdžio sumažėjo iki 19 874,34 eurų. Likusi neišieškota suma yra susidariusi iš kitos įmonės.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad VMI, įvertinusi pareiškėjos pateiktą prašymą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, taip pat VMI turimus duomenis, padarė sekančias išvadas – prašymo netenkinti. Pažymi, kad iš kartu su prašymu pateiktų pareiškėjos dokumentų nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. bankų sąskaitų įplaukos sudarė 155 460,52 Eur, išlaidos – 154 738,82 Eur. Į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nagrinėjamu laikotarpiu iš pareiškėjos buvo išieškota 698,58 Eur įmokų, ir tai sudarė 0,4 proc. nuo visų įplaukų. Pareiškėja geranoriškai nagrinėjamu laikotarpiu į valstybės biudžetą sumokėjo 3 235,78 Eur, kas sudaro 2,00 proc. per bankų sąskaitas gautų įplaukų. Nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. pirmenybę skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (minėtu laikotarpiu buvo pervesta apie 78 000,00 Eur) tuo pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip kreditoriaus interesus. Tai rodo, kad pareiškėja vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą. Kaip pavyzdžiui iš pareiškėjos sąskaitos Nr. *****1401, esančios Swedbank, AB banke, 2021 m. spalio 1 d. atliktas 589 78 Eur mokėjimas UAB „Benders Lietuva“, 2021 m. spalio 4 d. atliktas 559,50 Eur mokėjimas UAB „Vedrana“, 2021 m. spalio 4 d. atliktas 800 Eur mokėjimas UAB „Lemora“, 2021 m. spalio 7 d. atliktas 1 000 Eur mokėjimas UAB „Donžonas“, 2021 m. lapkričio 3 d. atliktas 5 000 Eur mokėjimas UAB „Sumeda“, 2021 m. lapkričio 19 d. atliktas 825,75 Eur mokėjimas UAB „Lemora“ ir kita. Išdėstyti faktai įrodo, kad pareiškėja mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930-1 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdamas mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, teises. VMI manymu, šiuo atveju pareiškėja turi įvertinti piniginių srautų paskirstymą, prioritetą skiriant mokesčių sumokėjimui. Tokiu būdu, VMI įvertinusi pareiškėjos piniginių lėšų apyvartą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. (pajamos per bankų sąskaitas –155 460,52 Eur) bei tai, kad pareiškėja vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, padarė išvadą, jog pareiškėja yra pajėgi atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) biudžetu, netaikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, ir šios mokestinės nepriemokos sumokėjimas nesukels tokių pasekmių, kad pareiškėjos finansinė būklė taptų kritiška.

VMI nuomone, šiuo atveju išnagrinėjus pateiktą pareiškėjos prašymą ir įvertinus su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją buvo padaryta pagrįsta išvada, kad visos aukščiau nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos skundo teiginius, kad sumokėjus visą įsiskolinimo sumą, pareiškėjos vykdoma veikla ir finansinė padėtis taptų kritine. Šiuo atveju, priešingai, pareiškėjos finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ji turi realias galimybes su valstybės biudžetu atsiskaityti neišdėstant mokestinės nepriemokos, tačiau pareiškėja prioritetu laikė atsiskaitymą su kitais kreditoriais ir tiekėjais, tokiu būdu nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930-1 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė, dėl kurios gali turėti didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus bei kas galėtų priversti ją nutraukti veiklą, nes pareiškėja vykdo veiklą, gauna pajamas, vykdoma veikla pelninga. Pareiškėja šiuo atveju neatitinka vienos iš Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius pilnai ir visapusiškai įvertinęs visumą aukščiau aprašytų įrodymų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjos prašyme nurodytam laikotarpiui. Taip pat nenustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus ir, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką, todėl, įvertinusi visas šias aplinkybes, VMI mano, jog pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis.

Mano, kad pareiškėjos teiginiai, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sudėtinga, taip pat nepaneigia pareiškėjos pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką per kuo trumpesnį laiką.

Pažymi, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusiu reikalavimu įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos įsiskolinimas Lietuvos valstybės biudžetui skundžiamo sprendimo priėmimo metu sudarė 58 247,09 Eur (ginčijamo sprendimo ir jo sudėtine dalimi laikomos išvados duomenys). Pagal papildomai pareiškėjos pateiktus duomenis sprendimo priėmimo metu galimai pareiškėjos įsiskolinimas biudžetui yra sumažėjęs iki 20 724,17 eurų.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 16 d. VMI pateikė prašymą išdėstyti 59 248,28 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d.

VMI skundžiamu sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – taisyklės), remdamasis 2021 m. gruodžio 16 d. Mokesčių mokėtojo prašymu ir Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvada, kuria laikytina sudėtine skundžiamo sprendimo dalimi, nutarė neišdėstyti mokestinės nepriemokos pareiškėjos nurodytam laikotarpiui.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Aiškinant minėtas MAĮ 88 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygom: 1) kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; taip pat 2) kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą, todėl esminis kriterijus, kurį turi įvertinti mokesčių administratorius, yra įmonės mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-876-556/2018).

Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik MAĮ, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, tame tarpe ir Taisyklės, kurių 7 punkte numatyta, kad, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.

Taigi nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis taps kritine, taip pat yra įsitikinęs mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemoką sumokėti, bet sumokėti ne iš karto, o tą įsitikinimą pagrindžia esantys rašytiniai įrodymai (dokumentai).

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėja prie prašymo nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog ji atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nedelsiant sumokėjus 58 247,09 Eur mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritine. Mokesčių administratorius savo parengtoje išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, pažymėjo, kad pareiškėja įtraukta į sudarytus viešai skelbiamus neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų sąrašus „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė 2021 m. rugsėjo 17 d. patikslinus pelno mokesčio deklaraciją už 2019 m. ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. patikslinus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2018 / 2019 metus. Apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus nustatyta, kad 3 finansinių rodiklių reikšmės yra netenkinamos, 2 rodiklių reikšmės geros. Įmonės 2020 m. vykdoma veikla buvo pelninga, gauta 2 255 Eur grynojo pelno. 2021 m. III ketv. Įmonė gavo mažiau, t. y. 167 Eur grynojo pelno. Pareiškėjos vidutinės mėnesio pajamos 2021 m. sudarė 22 401, 25 Eur, 2020 m. sudarė 18 645 Eur vidutinės mėnesio pajamos 2021 m. sumažėjo 37,5 proc. (3 756,25 Eur). Remiantis pateiktomis bankų sąskaitų išrašų kopijomis, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. įplaukos sudarė 155 460,52 Eur, išlaidos 154 738,82 Eur. Į biudžetą pajamų surenkamąją sąskaitą nagrinėjamu laikotarpiu bendrovės buvo išieškota 698,58 Eur įmokų, ir tai sudarė 0,4 proc. nuo visų įplaukų. Bendrovė geranoriškai nagrinėjamu laikotarpiu į valstybės biudžetą sumokėjo 3 235,78 Eur, kas sudaro 2 proc. per bankų sąskaitas gautų įplaukų. Piniginių lėšų likutis 2021 m. gruodžio 16 d. bendrovės banko sąskaitose buvo 963,63 Eur. Pareiškėjos kreditorinis reikalavimas 2021 m. rugsėjo 30 d. sudaro 448 611 Eur, iš jų 382 064 Eur nesuėjęs apmokėjimo terminas, o 66 547 Eur vėluoja apmokėti. Debitorių įsiskolinimas 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė 2 799,43 Eur, iš jų 1 995,73 Eur nesuėjęs apmokėjimo terminas ir 803,70 Eur vėluojama apmokėti. Pareiškėjos 2021 m. sausio 6 d. turi 17 906,59 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. pirmenybę skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (minėtu laikotarpiu buvo pervesta apie 78 000 Eur) tuo pažeisdama VMI kaip kreditorės interesus. Pareiškėjai jau buvo taikoma mokestinė pagalba, 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis dėl 1298,54 Eur išdėstymo dalimis iki 2022 m. gruodžio 22 d., įmokas mokant po 81 Eur kas mėnesį, tačiau pareiškėjų įsipareigojimų nevykdė (nesumokėta nei viena įmokos kodu 8250 įmoka). Dėl to nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu nebuvo išsamiai įvertinti jos prie prašymo pateikti dokumentai ir jos finansinė būklė, kadangi išvados duomenys, kurie, kaip minėta, yra skundžiamo sprendime sudėtinė dalis, tai paneigia.

Taigi, priimant ginčijamą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo buvo išsamiai įvertinta mokesčių mokėtojo finansinė būklė, analizuojant paties mokesčių mokėtojo pateiktus ir mokesčių administratoriaus turimus duomenis apie turtą, pinigines lėšas, turimus kreditorius ir debitorius, kita. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog mokesčių administratoriaus sprendimas neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo priimtas garantuojant visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų įgyvendinimą. Mokesčių administratorius ginčijamą sprendimą priėmė pagrįstai ir motyvuotai, neviršydama savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje numatytą teisę. Aplinkybių, kad ginčijamu sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, byloje nenustatyta. Be to, nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja nevykdė įsipareigojimų pagal ankstesnę sudarytą paskolos sutartį su VMI, taip pat tai, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930-1 straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nustatytos eilės tvarkos, rodo, kad pareiškėja nelinkusi vykdyti turimų įsipareigojimų Lietuvos valstybės biudžetui. Pareiškėjos su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateikti duomenys apie tai, kad galimai įsiskolinimas biudžetui sumažintas daugiau nei perpus tik patvirtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką ji taptų nemoki ar jos finansinė būklė itin pasunkėtų ar ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus (pirmoji būtina nepriemokos išdėstymo sąlyga).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo ir išvados turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas pareiškėjos skunde dėstomus teiginius, kad nenustatyta VMI darbuotoja darė spaudimą pareiškėjai, nurodė atsiimti dokumentus laiko neįrodytais objektyviais duomenimis apie minėtą įvykį. Pareiškėja dėl netinkamo VMI darbuotojo elgesio galėjo kreiptis į VMI administraciją, tačiau tokių duomenų nėra. Iš šių pareiškėjos argumentų neįmanoma identifikuoti, jog jos nurodomos aplinkybės yra susijusios su ginčijamu sprendimu. Be to, mokestinė nepriemoka pareiškėjai susidarė pateikus patikslintas pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas.

Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad VMI pilnai ištyrė pareiškėjos pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybės, nurodė išsamius faktinius bei teisinius mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.). Pareiškėjos pateikti argumentai dėl nesutikimo su kitais atsakovo priimtais sprendimais ar antstolio vykdomais išsiieškojimo veiksmais nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamo sprendimo, tačiau duoda pagrindo pareiškėjai pasvarstyti dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo skundžiant įstatymo nustatyta tvarka nurodomus kitus mokesčių administratoriaus sprendimus ir/ar teismo antstolio atliekamus priverstinio išieškojimo veiksmus.

Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti antrojo pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 16 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Ekorūmai“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė