- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-228-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20197-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- notarės D
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens notarės D. M. – M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-12690-214/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ skundą suinteresuotam asmeniui notarei D. M. – M. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kurioje procesas atnaujintas pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ prašymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja skundu dėl notarės veiksmų prašė panaikinti Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. – M. 2014-10-22 nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą, hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) (bei hipotekos registre) atlikti pakeitimus, nurodant kad kreditorius yra pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad pareiškėja 2012-09-05 iš Aukštaitijos kredito unijos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį nusipirko visas reikalavimo teises (skolą, kartu su visomis užtikrinimo priemonėmis), susijusias su 2008-09-19 Paskolos sutartimi Nr. 08-00185, o skolininkas buvo informuotas 2013-02-19 viešais skelbimais. Minėta paskola buvo užtikrinta sutartine hipoteka (lakštu) (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto įkeitimu. Pareiškėja kreipėsi į notarę su prašymu atlikti notarinį veiksmą, hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) (bei hipotekos registre) atlikti pakeitimus, nurodant, kad kreditorius yra pareiškėjas UAB „LKU turto valdymas“, pateikė atsakovei reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2013-02-19 skelbimų kopijas, taip pat sutartinės hipotekos lakštą. Notarė 2014-10-22 priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėja, kaip naujasis kreditorius, kartu su prašymu pakeisti duomenis apie kreditorių Hipotekos registre, notarui pateikė ne notarinės formos hipotekos reikalavimo perleidimo sutartį. Savo atsisakymą notarė motyvavo CK 4.189 str. 1 d., kur nurodyta, kad perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipoteka. Mano, kad notarė atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, netinkamai aiškino ir taikė CK normas bei Hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimo ir vykdomųjų įrašų atlikimo taisykles, priėmė nepagrįstą sprendimą, nes Civiliniame kodekse nėra imperatyviai nurodyta, jog reikalavimo teisių perleidimo sandoriams (kai perleidžiamos reikalavimo teisės kartu su hipoteka) turi būti taikoma notarinė forma. Reikalavimo teisių perleidimo sandoriui yra taikoma tokia pati forma, kaip ir pagrindinei prievolei. CK 4.189 str. 1 d. nustatyta, jog hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių CK 6.101 - 6.110 str. nuostatų. Notarinė forma CK nustatoma tik remiantis CK 1.74 str. 1 d. 3 p., kai konkreti CK norma nustato privalomą notarinę formą. Reikalavimo perleidimui CK 6.101 - 6.110 str. notarinė forma nėra taikoma, jei pagrindinė prievolė nebuvo sudaryta notarine forma. Šiuo konkrečiu atveju, CK nėra imperatyviai nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sandoris į skolą, kuriuo perleidžiama ir hipoteka, privalo būti notarinės formos. Hipoteka yra tik užtikrinimo priemonė (akcesorinė prievolė), kuria yra užtikrinamas pagrindinis sandoris. CK 4.185 str. 2 d. nustatyta, jog hipotekos sandoris gali būti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl hipotekos gali būti įtrauktas į sutartį, iš kurios atsiranda pagrindinė prievolė. Hipotekos sandorio įtraukimas į sutarties, iš kurios kyla užtikrinta pagrindinė prievolė, turinį nereiškia, kad notariškai privalo būti tvirtinama visa užtikrinamas prievoles nustatanti sutartis. Pareiškėja, reikalavimo teisių perleidimo sutartimi nusipirkusi visas reikalavimo teises su visomis užtikrinimo priemonėmis, įgijo teisę ir prievolę (CK 6.104 str. 2 d.) pakeisti kreditorių hipotekos sutartyje ir tai paviešinti hipotekos registre.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24704-429/2014 pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų atmetė.
2015 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-24704-429/2014, priimti naują nutartį ir pareiškėjos skundą patenkinti - panaikinti Kauno miesto 14-tojo notarų biuro notarės D. M.-M. 2014 m. spalio 22 nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartyje yra padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų ir jos turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai UAB „LKU turto valdymas“ terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-24704-429/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai, 2015 m. spalio 28 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą dėl naujos nutarties priėmimo ir priėmė naują nutartį – pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. – M. 2014 m. spalio 22 d. nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigojo Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarę D. M.-Mieželienę atlikti notarinį veiksmą, hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) (bei hipotekos registre) atlikti pakeitimus, nurodant, kad kreditorius yra pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“. Taip pat teismas nurodė, kad priėmus šia nutartį netenka teisinės galios Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju hipotekos atsiradimo pagrindas yra kilęs iš paskolos sutarties, kuri patvirtinta šalių paprasta rašytine, bet ne notarine forma, ne iš notarinio sandorio. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaroma tokia forma, kaip ir pagrindinė prievolė, t. y. paskolos sutartis, kuri sudaryta rašytine forma netvirtinant jos notariškai (CK 6.103 str., 6.871 str.). Teismo vertinimu, daiktinių teisių suvaržymo apimtis po sandorio sudarymo nepakito, pasikeitė tik reikalavimo teisę į skolininką turinti pagrindinio sandorio šalis, kuria tapo pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“, Kadangi Civiliniame kodekse nėra imperatyviai nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sandoris į skolą, kuriuo perleidžiama ir hipoteka, privalo būti notarinės formos, ir tai nepažeidžia CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4.185 straipsnyje sandorio formai keliamų reikalavimų, todėl teismas sprendė, jog pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka įgijusi reikalavimo teises su jų užtikrinimo priemonėmis, turi teisę pakeisti kreditorių hipotekos sutartyje ir tai įregistruoti hipotekos registre.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo notarė D. M. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja, siekdama atnaujinti procesą CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir teigdama, jog teismas padarė imperatyvių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidų, paneigė savo prašyme išdėstytus argumentus, teigdama, jog yra labai suinteresuota šios bylos išnagrinėjimu iš esmės, kadangi šios civilinės bylos baigtis turės didelę įtaką pareiškėjos vykdomai veiklai bei veiklos specifikai - tai yra konstatavo, jog jos siekis yra pakartotinis bylos nagrinėjimas, dėl ko proceso atnaujinimas šiuo pagrindu nebuvo galimas.
2. Šiuo atveju notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėjos pateiktas tvirtinti reikalavimo teisės perleidimo sandoris nepatvirtina, kad hipotekos teisė pareiškėjui, kaip naujajam kreditoriui, buvo perduota įstatymo nustatyta tvarka. CK 4.189 str., 6.101 str. 2 d. ir 6.103 str. negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo dėl hipotekos, kaip pagrindinio sandorio įvykdymą užtikrinančios priemonės, perleidimo sandorio formos, nei numatyta CK 1.74 straipsnyje. Daiktinės teisės normos negali reglamentuoti prievolių civilinių teisinių santykių, ir atvirkščiai. CK 4.189 str. ir CK 6.101 - 6.110 str. normos reglamentuoja reikalavimo teisės perleidimą tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir iš esmės nustato, kokia apimtimi reikalavimo teisė gali būti perleista naujajam kreditoriui, tačiau negali pakeisti pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinančių sandorių formos. Vienos iš hipotekos sandorio šalių teisių perleidimas negali būti įformintas kitokia paprastesne sandorio forma, nei buvo sudarytas sandoris, iš kurio atsirandančias teises perėmė naujasis kreditorius, kadangi daiktinių teisių suvaržymų apimtis po tokio sandorio lieka nepakitusi, pasikeičia tik reikalavimo teisę turinti sandorio šalis. Todėl hipotekos teisės perėjimas pareiškėjai turi atitikti CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 4.185 str. sandorio formai keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjos nuomone, šis procesinis klausimas galutinai buvo išspręstas teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ir tai nėra šio teisminio ginčo nagrinėjimo dalykas.
2. Apeliantės argumentai, neva notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra galimas, nes reikalavimo teisių perleidimo sandoris, privalėjo būti notarinės formos (remiantis CK 4.185 str. 1 d. 6 p., 1.74 str.), yra neteisingi. Šios teisės normos nereglamentuoja reikalavimo teisių perleidimo, o nustato hipotekos sandorių pakeitimą arba sudarymą sandorių dėl daiktinių teisių suvaržymo. Tačiau šiuo atveju yra ginčijamas reikalavimo teisių perleidimas (CK 4.189 str. 1 d., 6.103 str.). Pareiškėja niekada ir nekvestionavo CK 4.185 str. 1 d. nuostatų, jog hipotekos lakštas, jame esantys duomenys turi būti keičiami notarine tvarka, tačiau aiškinimas, kad reikalavimo teisių perleidimas yra tolygus hipotekos sandorių keitimui yra neteisingas, pernelyg plečiamas ir prieštarauja kitoms CK nuostatoms. Pareiškėjos nuomone, toks teisės aiškinimas taip pat pažeistų ir bendruosius teisės aiškinimo principus (CK 1.9 str.), nes būtų nuneigtas CK 4.189 str. 1 d., 6.103 str. nuostatų veikimas. Teismas priėmė teisingą ir pagristą išvadą, jog šiuo atveju pagrindinė prievolė yra paskolos sutartis, kuriai taikoma paprasta rašytinė forma (CK 6.871 str.), o iš CK 4.189 str. ir 6.103 str. normų aiškiai išplaukia, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai yra taikoma tokia pati forma kaip ir pagrindinei prievolei - šiuo atveju paprasta rašytinė forma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl notarės procesinio veiksmo – atsisakymo hipotekos lakšte (bei hipotekos registre) atlikti pakeitimus, nurodant, kad kreditorius yra UAB „LKU turto valdymas“, teisėtumo.
Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad Aukštaitijos kredito unija ir UAB „LKU turto valdymas“ 2012-09-25 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „LKU turto valdymas“ perėmė iš Aukštaitijos kredito unijos visus reikalavimus ir užtikrinimo priemones pagal 2008-09-19 paskolos sutartį Nr. 08-00185, kuria V. J. suteikta paskola. Skolininkas V. J. sutartine hipoteka užtikrino prievolės įvykdymą, sutartinės hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skolininkas V. J. kreditoriaus Aukštaitijos kredito unijos naudai įkeičia žemės sklypą ir statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas UAB „LKU turto valdymas“ Kauno miesto 14-ąjį notarų biurui padavė prašymą dėl hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Notarė D. M. – M. 2014-10-22 nutarimu atsisakė hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) (bei hipotekos registre) atlikti pakeitimus, nurodant, kad kreditorius yra UAB „LKU turto valdymas“, kadangi naujasis kreditorius kartu su prašymu pakeisti duomenis apie kreditorių Hipotekos registre, notarui pateikė ne notarinės formos hipotekos reikalavimo teisės perleidimo sutartį.
Kauno apylinkės teismas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atnaujinęs procesą ir bylą išnagrinėjęs pakartotinai, 2015 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų patenkino, panaikino Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. – M. 2014 m. spalio 22 d. nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigojo notarę atlikti notarinį veiksmą, hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) (bei hipotekos registre) atlikti pakeitimus, nurodant, kad kreditorius yra pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“. Teismas konstatavo, jog nesant imperatyvios teisės normos dėl reikalavimo perleidimo sandorio į skolą, kuriuo perleidžiama ir hipoteka, tvirtinimo notarine tvarka, pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“, įstatymo nustatyta tvarka įgijusi reikalavimo teises su jų užtikrinimo priemonėmis, turi teisę pakeisti kreditorių hipotekos sutartyje ir tai įregistruoti hipotekos registre.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje suinteresuotas asmuo notarė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, esminiai atskirojo skundo argumentai yra susiję su tuo, jog hipotekos teisė turi būti perleidžiama, t. y. turi būti sudaromas jos perleidimo sandoris. Kadangi CK 4.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma notarinė forma hipotekos sandoriui, tai ir hipotekos teisės perleidimo sandoriui yra privaloma notarinė forma. Šiuo atveju pateiktas tvirtinti sandoris neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui, pats nustodamas būti prievolės šalis. Teisės doktrina tokias sutartis vadina cesijos sutartimis. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.104 straipsnio 2 dalį, kai perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas hipoteka, tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymėtas hipotekos registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos registre. CK 4.189 straipsnio 1 dalis numato, kad perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė, o hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių šio kodekso šeštosios knygos teisės normų. CK 6.103 straipsnis nustato, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. CK 6.871 straipsnis paskolos sutarčiai numato paprastą rašytinę formą ir nereikalauja notarinės sandorio formos. Kaip minėta ankščiau, šiuo atveju hipotekos atsiradimo pagrindas yra kilęs iš paskolos sutarties, kuri patvirtinta šalių paprasta rašytine forma. Daiktinių teisių suvaržymo apimtis po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo nepakito, pasikeitė tik reikalavimo teisę į skolininką turinti pagrindinio sandorio šalis, kuria tapo pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“ ir kuri kreipėsi dėl atitinkamo įrašo hipotekos registre pakeitimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, jog nesant imperatyvios teisės normos dėl reikalavimo perleidimo sandorio į skolą, kuriuo perleidžiama ir hipoteka, tvirtinimo notarine tvarka, 2012-09-05 reikalavimo perleidimo sutarties forma nepažeidžia įstatymų reikalavimų, ir pareiškėja UAB „LKU turto valdymas“ įstatymo nustatyta tvarka įgijusi reikalavimo teises su jų užtikrinimo priemonėmis, turi teisę pakeisti kreditorių hipotekos sutartyje ir tai įregistruoti hipotekos registre.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės atskirajame skunde nurodomų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino procesą nagrinėjamoje byloje, nes jie neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamos nutarties teisėtumui ir nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimo klausimas nagrinėjamoje byloje yra galutiniai išspręstas neskundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (CPK 344 str. 1 d., 370 str. 3 d.).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su notaro veiklos kompetencija, todėl konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.