Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. Trakai, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, našlys, pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 188 str. 2 d.;

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. Trakai, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas privataus kaltinimo tvarka pagal LR BK 188 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. sunaikino svetimą turtą dėl neatsargumo, padarant didelės turtinės žalos nukentėjusiems asmenims, o būtent: A. V. 2011-11-25 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas namo savininku, kūreno jo paties 2011 m. pavasarį įrengtą murinę krosnį su dūmtraukiu, pažeidžiant LR Aplinkos ministerijos kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998, patvirtintų 1998-08-31, LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 162, (VŽ 1998, Nr. 78-2212) pagrindinių reikalavimų 4.12 p.(kai dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparus betono -60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių-4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparus plieno-0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra), ir pagrindinių reikalavimų 4.15 p. (kai degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų) reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų, 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm., netvarkingai sumurijo krosnį su dūmtraukiu , dėl ko kilo gaisras, kurio metu ugniai išplitus, užsidegė šalia esantis kaimynui V. P. priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio metu sudegė 130 kv.m. pastato didžioji stogo dalis, išdegė mansardinio ir pirmo aukšto vidus, sudegė pastate buvę apyvokos daiktai, autoserviso įranga, ko pasekoje V. P. padaryta didelė 161420 Lt dydžio turtinė žala bei sudegė garažo viduje stovėjęs visureigis BMW X5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantis nukentėjusiajam A. P., tuo padarydamas jam didelę 71200 Lt turtinę žalą.

A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. pavasarį įrengė krosnį jam priklausančio namo priestate (duomenys neskelbtini) A. D. išmūrijo iš silikatinių plytų , sienelės storis buvo apie 12 cm, dūmtraukio aukštis buvo apie 5 metrus, tai yra 2,5-3 m. virš šiferinio stogo. Siena nuo dūmtraukio buvo apkalta skarda. Kadangi pats mokėjo mūryti krosnį, todėl dėl krosnies įrengimo projekto bei leidimo nesikreipė į jokias institucijas. Nurodė, kad krosnį naudojo maisto gaminimui, po to norėjo panaudoti namo šildymui. 2011-11-25 užkūrė krosnį, ir nuėjo į kambarį žiūrėti televizorių, tada išgirdo, jog dega, išėjęs į lauką, pamatė, kad iš kaimyno P. pusės kažkas dega, liepė anūkui nešti vandens. A. V. parodė, kad ugnis plito iš kaimyno P. šalia tvoros esančios malkinės į jo priestato stogą, kadangi kaimyno malkinė buvo pastatyta šalia jo priestato (apie 0,5 m), kuriame buvo įrengta krosnis. Nurodė, kad dūmtraukis nuo jo priestato buvo žymiai aukščiau už kaimyno malkinę, todėl nuo jo įrengto dūmtraukio negalėjo kilti gaisras. Nurodė, kad gaisras prasidėjo nuo kaimyno malkinės ir jo priestato sienos, po to užsidegė jo namo stogas, mansardą ir kaimyno P. namas, garažas ir jame stovintis automobilis. Nurodė, kad jo pastatytas priestatas buvo šalia tvoros apie 0,5 m. atstumu, o kaimynas V. P. malkinę padarė prie pat tvoros. Kaltu neprisipažįsta, kadangi mano, jog gaisras kilo nuo kaimyno V. P. malkinės.

R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyveno tėvui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo žmona gyvena kitu adresu, o jis tai pas žmoną tai pas tėvą su sūnumi gyveno, kai įvyko gaistas gyveno pas tėvą, Naujosios sodybos gatvėje. Nurodė, kad prieš du metus, maždaug prieš pusę metų iki gaisro, tėvas pats pastatė krosnį namo priestate, kuriame norėjo įrengti katelinę, ši krosnis taip pat buvo naudojama ir maistui gaminti. Dūmtraukį tėvas išmūrijo iš silikatinių plytų. Priestatas buvo pastatytas šalia namo, iki kaimyno P. tvoros apie 20 cm, o iš kitos pusės prie pat tvoros kaimynas V. P. pastatė malkinę. Įvykusio gaisro metu, vakare jis buvo namuose, kūrenosi krosnis. Žiūrėdamas televizorių, pajautė dūmų kvapą , išbėgo į lauką ir pamatė, kad tarpe tarp kaimyno malkinės ir jų priestato veržėsi ugnis, tada bandė gesinti, tačiau neturėjo žarnos vandeniui pilti, pradėjo degti stogas nuo malkinės. Dėl ko kilo gaisras nežino, mano, jog malkinėje buvo įrengta lemputė, galėjo užsidegti nuo jos. Nurodė, kad tėvas krosnį ir dūmtraukį mūrijo pats, visi jie tik padėjo tėvui, jis atvežė cemento, sūnėnas ir sesuo atvežė statybinių medžiagų, padėjo ir sesers vyras, todėl nesupranta, kodėl kaimynas jį kaltina, jis nieko nusikalstamo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. teismui parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jų žemės sklypas ribojasi su kaltinamojo A. V. žemės sklypu. Nurodė, kad jų namas yra apie 2-3 metrus A. V. sklypo ribos, o A. V. priestatas pastatytas apie 2 metrus nuo jų bendros tvoros. Apie 0,5 metro atstumu nuo tvoros jų sklype yra įrengta malkinė, kuri yra uždengta bitumine danga. Po to vėliau kaimynas A. V. šalia jų malkinės beveik prie pat tvoros pastatė priestatą, kuriame įrengė krosnį, kartu su sūnumi mūrijo dūmtraukį, kurio aukštis buvo apie 4-5 metrai ir buvo aukščiau nei jų malkinė. Nurodė, kad dūmtraukis buvo išmūrytas iš plytų, viršuje baigėsi vamzdžiu.

Nurodė, kad 2011-11-25, apie 17.15 val. grįžo namo po darbo, savo automobilį pastatė į garažą. Tuo metu jau buvo tėvas V. P., kuris pradėjo kūrenti pečių. Nurodė, kad jis su savo panele išvažiavo į parduotuvę ir po kurio laiko apie 18.15 val. jam paskambino ir pasakė, kad nuo kaimyno A. stogas dega ir liepė skubiai važiuoti namo, tada jis greitai nuvažiavo namo. Atvažiavęs pamatė, kad jau dega namas ir garažas, kuriame stovėjo jo automobilis BMW 2008 m. gamybos, kuris jam buvo perplukdytas iš Amerikos, tai jam kainavo 55000 lt su visais mokesčiais. Automobilis buvo daužtas, todėl jis remontavo automobilį, nes pats dirba autoservise, įrengė dujų įrangą. Po gaisro automobilį pardavė už 10000 Lt, prašo priteisti jam už sudegintą automobilį 71000 Lt turtinę žalą (pagal rinkos kainą) bei 5000 Lt neturtinę žalą, nes dėl gaisro patyrė didelį stresą, neteko automobilio. namas buvo „priduotas“. Nurodė, kad nuo jų malkinės negalėjo kilti gaisras, nes iš malkinės jie tik pasiimdavo malkas, ten nebuvo jokios elektros. Jo nuomone gaisras kilo dėl netinkamo dūmtraukio įrengimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. teismui parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype pastate namą, kuris buvo registruotas kaip ūkinis pastatas. Kaltinamasis A. V. yra jo kaimynas, santykiai jų buvo geri , draugiški. Namas, kurį jis pastatė buvo arčiau kaimyno ribos, nes jis leido jam statyti arčiau jo tvoros apie 2-3 metrus, ir dėl to nebuvo jokių ginčų. A. V. 2011 m. pavasarį kartu su sūnumi R. V. pastatė priestatą iš pabėgių apie 2-3 metrų atstumu nuo jo tvoros, uždengė šiferiu, išmūrijo iš silikatinių plytų 5 metrų aukščio dūmtraukį, o iš raudonų plytų krosnį. Nurodė, kad iš savo pusės šalia kaimyno priestato apie pusę metro buvo įrengta malkinė, kurį nuo lietaus uždengta bitumine danga. Šia malkine jis naudojosi apie 12 metų, kai statė namą, kurio statyba buvo baigta 2011 m. Nurodė, kad 2011-11-25 apie 18.20 val. jis grįžo namo po darbo, po jo grįžo sūnus, tada jis užkūrė katilą, ir sėdo pavalgyti apie 17.57 val., jokio dūmų kvapo nejautė tuo metu. Tada išgirdo kokį tai sprogimą, išbėgęs į lauką, pamatė, kad kaimynai šaukė, jog dega A. V. namo stogas, tada jis nubėgęs už savo namo, pamatė, kad atvira ugnimi dega A. V. pastatas, šiferis sproginėjo ir skeveldros krito į jo malkas, kurios staigiai užsidegė, tada suprato, kad gali kilti gaisras, liepė žmonai nešti iš namų daiktus, sugriebė televizorių, kedės. Sūnaus automobilis stovėjo garaže, o kadangi sūnus tuo metu buvo išvažiavęs, todėl negalėjo be jo išstumti automobilį iš garažo ir automobilis pradėjo degti. Neužilgo atbėgo sūnus, tačiau jau degė automobilio priekis. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, 2008 metų gamybos, BMW X5 modelio, ko dabartinė kaina apie 100000,00 litų. Gaisro metu sudegė jam priklausantis namas , jame buvo daiktai, sūnaus automobilis BMW. Nurodė, kad namo remonto atstatymo darbai kainavo 161000 Lt, pagal turto vertės nustatymo pažymą jam padaryta 161420 Lt turtinė žala, už įvertinimą jis sumokėjo 2000 Lt, bei negavo atlyginimo už penkias darbo dienas 553 Lt, todėl prašo priteisti iš kaltų asmenų 163973 Lt turtinę žalą, taip pat prašo priteisti iš kaltų asmenų 50000,00 Lt moralinę žalą, nes gaisro metu nukentėjo jo ranka, kuri yra nejautri iki šiol, dėl kojos gydėsi du mėnesius. Nurodė, kad gaisrininkai nustatė, kad nuo kaimyno A. V. kilo gaisras, o būtent nuo netvarkingos A. V. krosnies, nes degė kaltinamojo priestato, kuriame krosnis, stogas, ir tuo metu buvo stiprus vėjas į jų pusę, todėl šiferio skeveldros krito ant malkinės ir jų malkų, nuo ko jos ir užsidegė. Mano, kad kaltinamasis netinkamai įrengė dūmtraukį, dėl ko ir kilo gaisras.

Liudytojas S. P. teismui parodė, kad yra V. P. brolis. Nurodė, kad jis gyvenu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įvykio metu buvo Vilniuje, atvažiavęs į įvykio vietą, pamatė degančius brolio namą bei kaimyno A. V. pastatus. Nurodė, kad tuo metu buvo stiprus vėjas nuo kaimyno A. V. namo pusės į V. P. namo pusę, todėl degė brolio namo dalis nuo V. pusės. Matėsi kur buvo ugnies liepsna, visas A. V. pastatas liepsnojo ir ugnis plito link V. P. namo. Šalia tvoros degė V. P. malkos ir ugnis plito toliau. Matė, kad garaže. degė automobilis.

Liudytojas J. P. teisme parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gaisro metu buvo namuose, matė, kad nuo A. V. pusės dega pastatas, o kadangi tą dieną buvo didelis vėjas, todėl ugnis persimetė į V. P. namą, kuris pradėjo degti atvira ugnimi. Gaisro metu sudegė nukentėjusiojo V. P. namas, automobilis. Prisimena, kad skolino R. V. betono maišyklę, nes jis su tėvų statė priestatą.

Liudytojas A. T. parodė teismui, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra nukentėjusiųjų kaimynas. Gaisro metu buvo namuose, matė kaip degė kaltinamojo A. V. namas, prie jo esantis priestatas, kurį buvo pastatęs A. V.. Nuo V. namo ugnis persimetė į V. P. pastatus, nes pastatai praktiškai šalia vienas kito, stogai sueina. Žino, kad sudegė nukentėjusiojo V. P. sūnaus automobilis BMW X6, V. P. namas ir visas jame buvęs turtas.

Liudytoja N. K. teismui parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), V. P. yra jos artimiausia kaimynas. Prisimena, kad įvykio diena vakare apie 17.30 val., išgirdo lauke triukšmą ir išėjusi į balkoną, pamatė, kad ugnį iš kaltinamojo pusės, kurį plito link nukentėjusiųjų P. Kadangi tuo metu buvo stiprus vėjas į nukentėjusiųjų pusę, ir ugnis plito link P. pastatų. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų sklypų buvo malkinė su stogeliu, kuri degė, žino , kad sudegė V. P. sūnaus automobilis džipas. Liudytoja parodė, kad matė kaip kaltinamasis statė priestatą, kuriame buvo išmūrytas dūmtraukis.

L. M. G. teismui parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra nukentėjusiojo A. P. draugas. Nurodė, kad įvykio dieną A. P. jam pranešė, jog dega jo tėvo V. P. namas, todėl jis greitai nuvažiavo prie jo namų. Atvažiavęs į įvykio vietą, pamatė, kad dega pastato kampas, bandė išstumti A. P. automobilį, bet to padaryti nepavyko, nes nebuvo automobilio raktelių. Nurodė, kad gaisras kilo nuo kaltinamojo pusės, nes kai jis atvažiavo, P. namas tik pradėjo degti, o kaltinamojo jau degė. Gaisro metu sudegė nukentėjusiųjų namas, kuris buvo tik neseniai renovuotas, taip pat sudegė A. P. automobilis BMW X5, kurį jis jam padėjo suremontuoti

Liudytojas D. U. teismui parodė, kad jis yra kaltinamojo A. V. anūkas, gyvena šalia A. V., adresu (duomenys neskelbtini). Sužinojus apie gaisrą, atvyko į įvykio vietą ir matė, kaip tarp jo senelio ir P. pastatų stogų veržiasi ugnis, degė ir A. V. ir V. P. pastatai, malkinė. Kas statė priestatą pas senelį ir kada, nežino.

Liudytojas R. V. teismui parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) apie 100 m. nuo A. V., kurį gerai pažįsta. Kai įvyko gaisras , jis buvo namuose ir išėjęs į lauką, pamatė, kad dega pastatas prie R. V. namo. Nuo ko prasidėjo gaisras nežino, matė, kad degė iš vidinės kiemo pusės, tarp A. V. pastato ir kaimynų pastato buvo labai nedidelis atstumas.

Liudytojas V. D. teismui parodė, kad gyvena netoliese (duomenys neskelbtini), A. V. yra jo žmonos tėvas-jo uošvis. Gaisro metu jis buvo namuose, apie 18.00 val., jiems paskambino R. V. ir pasakė, kad įvyko gaisras ir jie iškarto nuėjo prie jo namų, kur pamatė atvirą liepsną tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo pastatų, degė P. malkinė. Nurodė, kad A. V. buvo pasistatęs priestatą, kuriame buvo dvi patalpos, antroje patalpoje buvo dūmtraukis, o pirmoji patalpa buvo tuščia, ten elektros nebuvo. Viduje buvo krosnelė, šalia jos siena buvo iškalta skarda. Dūmtraukis buvo apie 20 cm nuo sienos ir šalia jo siena buvo iškalta skarda. Priestatas buvo uždengtas šiferiu, o dūmtraukis išlindęs aukštai nuo stogo, dūmtraukis buvo apie 3 metrai nuo kaimyno stogo. Gaisro metu sudegė kaimyno automobilis.

Liudytoja J. D. teismui parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), priešais A. V. 2011 metais gerai datos neprisimena rudenį, grįžusi iš darbo, pamatė A. V. namo palėpės langelyje nedidelę liepsną, po to ugnis prasiplėtė, todėl ji supratusi, kad pastate kažkas dega, iškarto iškvietė gaisrininkus. Tą dieną buvo didelis vėjas, pūtė į nukentėjusiojo namo pusę, iškarto užsidegė A. V. namas, persimetė į L. pastatą-pirtį, po to į P. pastatą.

Liudytoja A. K. teismui parodė, kad dažnai tekdavo lankytis pas A. V., nes ten sodindavo daržus, todėl dažnai matydavo, kad kaimyno malkinėje, kuri buvo prie pat V. tvoros degdavo elektros lemputė.

Liudytojas I. L., teismui parodė, kad gyvena kaimynystėje, pažįsta nukentėjusiuosius, nurodė, kad toje vietoje kur jie gyvena namai yra šalia vienas kito ir jo malkinė buvo šalia V. P. malkinės. Gaisto pradžios jis nematė, nes atvažiavo kartu su gaisrininkais, matė, kad degė pastatas, kuriame gyveno kaimynas A. V., nuo jo ugnis plito link P. namo, nes buvo stiprus vėjas, kuris pūtė į P. pusę. Gaisro metu sudegė jo ūkinis pastatas.

Iš 2011-12-13 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad gaisro vietos apžiūros metu nustatyta, kad gaisro židinio zona yra A. V. priklausančio priestato palėpėje šalia dūmtraukio įrengimo vietos ir kad dūmtraukis priestate įrengtas nesilaikant LR Aplinkos ministerijos „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998, patvirtintų 1998-08-31, LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 162, (VŽ 1998, Nr. 78-2212) punkto 4.12 p. „Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami vertikalūs, be pakopų. Molio plytų kaminų sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono - 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių - 4 mm. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 ⁰c. Iš išorės šiluminė izoliacija turi buti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 ⁰C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm." ir punkto Nr. 4.15 „Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų;

250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus.

Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus.

Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm." reikalavimų. Gaisro kilimo priežastis nurodyta – kieto kuro krosnies dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas (b.l. 4).

Iš 20011-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių, schemų, papildomo apžiūros protokolo matyti, kad sudegęs namai (duomenys neskelbtini). Pastate Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) pietrytiniame kampe stovi silikatinių plytų dūmtraukis ir silikatinių plytų krosnis. (b.l. 41-46). Iš 2011-11-29 papildomo apžiūros protokolo išvados matyti, kad gaisro židinio zona yra priestato Nr. 1 ir Nr. 2 palėpėje šalia dūmtraukio įrengimo vietos. Labiausia tikėtina, kad gaisras kilo nuo įkaitusio kieto kuro krosnies dūmtraukio (įrengto priestate Nr. 1) (b.l. 53-69).

Apklaustas teisme specialistas Mark Daukševič teismui patvirtino savo duotą išvadą (b.l. 191-193).

Apklausti teisme specialistai Michail Jeruščenko ir Aurelijus Česūnas parodė, kad apžiūrėjus gaisro vietą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta gaisro židinio zona bei labiausia tikėtina gaisro priežastis.

Iš 2012-04-12 pažymėjimo apie turto arešto aktą matyti, kad A. V. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l. 122).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2013-01-10 pažymos matyti, kad Lentvaryje 2011-11-25 vakare buvo vėjas 5-7 m/s, vėjo kryptis – pietų.

Kaip matyti iš pateiktos teismui 2011-11-25 įvykusio gaisro tyrimo medžiagos, apklaustų teisme specialistų, gaisro židinio zona buvo priestato Nr. 1 ir Nr. 2 palėpėje šalia dūmtraukio įrengimo vietos ir labiausia tikėtina, kad gaisras kilo nuo įkaitusio kieto kuro krosnies dūmtraukio. Tai patvirtino ir apklausti teisme liudytojai-kaimynai S. P., J. P., A. T., N. K., M. G., J. D., I. L., kurie parodė, kad pirmiau užsidegė kaltinamojo A. V. priestatas, o kadangi buvo pietų krypties vėjas, tai ugnis plito link P. namų. Kaltinamasis A. V. įsirengė dūmtraukį nesilaikant priešgaisrinių saugos reikalavimų, nors teisme parodė, jog šį darbą išmano gerai ir jokio leidimo bei specialisto patarimo jam nereikia.

Tokiu būdu šiais aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis įsirengė dūmtraukį neatitinkantį priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir dėl to kilo gaisras. Kaltinamasis atlikdamas tokius veiksmus nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal savo gyvenimišką bei darbinę patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti ( BK 16 str. 3 d. ). Teismo nuomone nukentėjusiesiems V. P. ir A. P. buvo padaryta didelė turtinė žala, nes jie netik neteko name buvusio turto, bet ir gyvenamojo ploto, sunaikintas prabangus automobilis. Todėl šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone negalima vadovautis vien tik turtine prarasto turto ar namo verte. Todėl teismas, daro išvadą, kad kaltinamasis dėl neatsargumo sunaikindamas turtą padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiesiems asmenims. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 188 str. 1 d., kadangi kaltinamasis A. V. nėra tas asmuo , kuris privalo pagal savo darbines pareigas, užtikrinti, kad būtų laikomasi specialių saugumo taisyklių.

Nukentėjusieji V. P. ar A. P. kaltina R. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 str. 2 d. , o būtent, kad jis R. V. 2011-11-25 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame tėvui A. V. , dėl netvarkingos krosnies, kuria statė kartu su tėvu A. V., kilo gaisras, kurio metu ugniai išplitus, užsidegė šalia esantis ir V. P. priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio metu sudegė 130 kv.m. pastato didžioji stogo dalis, išdegė mansardinio ir pirmo aukšto vidus, sudegė pastate buvę apyvokos daiktai, autoserviso įranga, ko pasekoje padaryta 161,420 Lt dydžio turtinė žala bei garažo viduje stovėjęs visureigis BMW X5, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantis A. P., padarydamas 71200 Lt turtinę žalą A. P.. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pareigūnai konstatavus, jog tyčinio padegimo požymių nenustatyta, gaisro kilimo vieta yra žinoma gaisro kilimo priežastis - kieto kuro krosnies dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, tai yra kaltina R. V. dėl nusikaltimo , numatyto BK 188 str. 2 d. padarymo, nes nusikaltimu jiems yra padaryta didelė 163973,00 Lt bei 71200,00 Lt turtinė žala.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. V. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso ir jis nėra šio namo savininkas. Tai, kad R. V. padėjo tėvui pasirūpinti statybinėmis medžiagomis bei savo fizine jėga, negali būti pagrindu patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ta aplinkybė, ir visiškai neįrodyta, jog R. V. įrenginėjo tėvo name dūmtraukį, krosnį, to nepatvirtino nei vienas teisme apklaustas liudytojas, tokiu būdu jo veikoje nėra nusikaltimo , numatyto BK 188 str. 1 d., sudėties, todėl R. V. išteisintinas.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvina jo atsakomybę tai, kad jis yra senyvo amžiaus ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir pačių nukentėjusiųjų neapdairumas bei rizikingas elgesys, nes nukentėjusiojo V. P. malkinė buvo pastatyta prie pat kaltinamojo A. V. tvoros bei šalia kaltinamojo priestato, taip, kad jų stogai buvo labai arti vienas kito.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, jog A. V. padarė nesunkų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka (b.l. 116), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 118), yra senyvo amžiaus (b.l. 33), Trakų PSC stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l.111), todėl teismas skiria jam bauda.

Nukentėjusiojo V. P. ir A. P. civiliniai ieškiniai yra įrodyti esančiais byloje įrodymais-nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, automobilio rinkos vertės nustatymo, dujų įrangos pirkimo ir montavimo dokumentais, todėl tenkintini. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė jiems žalą, todėl ir privalo ją atlyginti ( CK 6.18 str., 6.263 str. 2 d. ). Teismas atmeta V. P. prašymą atlyginti 553 Lt patirtų nuostolių dėl nemokamų atostogų, kaip nepagrįstą. Tačiau, nukentėjusiųjų nurodytas turtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl jų nurodytos sumos priteistinos iš kaltinamojo.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarytos nukentėjusiesiems tenkintinas iš dalies. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, V. P. ir A. P. civilinius ieškinius tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. V. 5000 Lt V. P. ir 1000 Lt A. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, jog būtent ši suma būtų adekvati ir protinga atsižvelgiant į nukentėjusiųjų moralinius išgyvenimus dėl nusikaltimo įvykdymo, o prašoma priteisti 50000 Lt suma V. P. ir 5000 Lt A. P. yra nepagristai didelė, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamojo taip pat priteistina 2000 Lt suma už advokato atstovavimą nukentėjusiajam A. P..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d. ir nubausti jį 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda.

R. V. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 188 str. 1 d., išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

163420 Lt turtinei žalai bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. P.;71200 Lt turtinei žalai bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. P.;

Priteisti iš A. V. 2000 Lt už advokato atstovavimą teisme nukentėjusiajam A. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti taikytą R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. Trakai, gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių apribojimą, uždėtą 2012-12-07 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (teisėja Česlava Malinovska) (bylos Nr. PK-1483-231/2012 m.)..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.