Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai N. C., jos atstovei pagal įstatymą J. C., gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,

kaltinamajai V. K., jos atstovei pagal įstatymą A. K., gynėjams advokatams Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij), A. J.,

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialino departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui A. V., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, mokosi A. Rubliovo pagrindinėje mokykloje, 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, 2012-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 178 str. 2 d.. Paskirtas įspėjimas ir elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant N. C. nuo 22.00 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu bei tęsti mokslą, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d..

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, mokosi I. Simonaitytės pagrindinėje mokykloje, 10 b klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamosios N. C. ir V. K., 2012-06-17, apie 15.00 val., veikdamos bendrininkų grupėje, panaudodamos fizinį smurtą, prie I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos, esančios adresu Naikupės 25, Klaipėdos m., turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, pareikalavo einančios keliu E. B. duoti mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiajai atsakius, kad telefono neturi, N. C. sugriebė ją už plaukų ir parvertė ant žemės. E. B. bandant atsistoti, N. C. ir V. K. sėdinčiai nukentėjusiajai bendrai įspyrė į galvą ne mažiau 20 kartų bei suduodant smūgius iš E. B. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson T500“, 200,00 Lt vertės, su SIM kortele, 10,00 Lt vertės. Tokiu būdu V. K. ir N. C., veikdamos bendrininkų grupėje, panaudojusios fizinį smurtą, pagrobė iš E. B. mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, 210,00 Lt vertės, priklausančius V. B. ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamoji N. C. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012-06-17 apie 13.00 val. V. K. jai parašė SMS žinutę, kviesdama ją išeiti į koridorių. Po to prašė, kad ji eitų kartu iki I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos pasikalbėti su E. B.. E. ji pažinojo, nes E. buvo jos draugės klasiokė. V. jai pasakojo, kad E. paėmė iš E. M. cigaretes ir piniginę. Ji su V. sėdėjo už mokyklos ant laiptų, V. pakvietė E. parašydama SMS žinutę ir ji atėjo. E. pasakė V. „Einam pasikalbėti“, o V. nenorėjo su ja kalbėtis ir trenkė E. kumščiu į veidą. Tada ji (N. C.) paėmė E. už plaukų ir paguldė ją ant žemės, ji kartu su V. spardė E. kojomis, E. gynėsi, buvo užsidengusi veidą rankomis, klykė. Ji su V. neprašė E., kad atiduotų joms savo telefoną, E. telefono neėmė, piniginės iš jos taip pat neatėmė. E. mušė dėl to, kad kažkas iš vaikų namų pasakė, kad E. paėmė E. M. piniginę ir cigaretes. Supykusi, kad E. parašė pareiškimą policijoje, portale Facebook parašė jai grasinančią žinutę. Mokyklą lanko, turi keturis brolius.

Kaltinamoji V. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-06-17 apie 12-14 val. susirašinėjo su N. C. SMS žinutėmis, jos susitiko ir ji pasiūlė N. nueiti pasivaikščioti. Kai ėjo pro mokyklą, pro šalį ėjo E. su drauge. Ji su N. priėjo prie E. ir norėjo paklausti, kodėl ji pavogė E. M. cigaretes ir piniginę. Tuo metu E. M. buvo jos draugas, apie tai, kad dingo E. M. daiktai ji sužinojo iš E. M. draugų, ne iš E. M.. E. iškoliojo jas necenzūriniais žodžiais ir čiupo už N. megztinio, po to jos pradėjo muštis, E. gynėsi nuo N., ji bandė jas išskirti, gynė E., bandė atitraukti N. C. nuo jos, galėjo gindama E. netyčia jai įspirti ar trenkti su ranka. Pamačiusi, kad iškrito telefonas iš E. striukės, pakėlė jį ir atidavė E.. E. įsidėjo telefoną į kišenę. Kai E. atsistojo, jos su N. C. nuėjo. Iš E. jos nieko nereikalavo ir nieko nepaėmė. Iš bylos medžiagos sužinojo, kad po įvykio E. telefonu naudojosi J. C., kaip tai atsitiko, negali paaiškinti. Taip pat parodė, kad tėtis miręs, gyvena su mama, mokslai jai sekasi gerai, atlygino 50 Lt civilinį ieškinį ligonių kasoms. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes E. sužalojo N., galėjo suduoti iki 10 smūgių. Nukentėjusioji piniginės neturėjo, turėjo rankoje telefoną.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2012-06-13 ėjo pro I. Simonaitytės mokyklą, ten sėdėjo V. ir N.. Kažkuri iš jų jai pasakė „Duok telefoną“. Telefoną ji turėjo kišenėje, pasakė kaltinamosioms, kad telefono neduos. Tada kažkuri, atrodo V. K., parvertė ją už plaukų ant žemės, ilgai ją spardė. N. taip pat ją spardė. Kai ji bandė atsistoti, V. K. pradėjo ją daužyti kumščiu, vadino „žertva“, „auka“, iš jos paėmė telefoną. Stodamasi nuo žemės, pastebėjo, kad sijono kišenėje nebebuvo telefono, nerado jo ir apsidairiusi aplinkui. Telefono pamesti ji negalėjo, nes prieš įvykį kalbėjosi su mama. Telefoną galėjo ištraukti tuo metu, kai ją spardė. V. taip pat buvo išplėšusi iš jos pininginę, kurioje buvo tik smulkūs pinigai iki 1 lito bei žiebtuvėlis, iškratė ir numetė jai po kojomis. Piniginę ji pasiėmė nuo žemės. Anksčiau ji draugavo su E., po to su juo draugavo V.. E. jai buvo sakęs, kad kai gėrė su draugais, buvo dingusi jo piniginė, bet ji su tuo neturi jokio ryšio, ji piniginės neėmė. Po įvykio ji iškart nuėjo pas močiutę, paskambino mamai, kuri nuvežė ją į ligoninę. Ligoninėje ji gulėjo dvi savaites, jai statė lašelines, buvo sumušta galva, prakirsta lūpa, 3 savaites matėsi mėlynės. Po telefono vagystės ji skambino į savo telefoną ir atsiliepdavo vaikiški balsai. Advokatas privertė N. C. atsiprašyti, tai ji padarė nesavanoriškai. Jai galėjo būti suduota daugiau nei 20 smūgių. Telefoną jai buvo nupirkęs senelis už 200 litų, SIM kortelė kainavo 10 litų, be to, buvo sulankstyti jos auskarai. Prašo priteisti 20000 litų neturtinę žalą.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kalbėjo su dukra telefonu prieš pusę valandos iki įvykio, dukra jai sakė, kad eis pas močiutę. Po pusės valandos paskambino ir sakė, kad ją užpuolė ir ji nebeturi telefono. E. veidas, galva sudaužyta, lūpa prakirsta, išplėštas auskaras. Ji nuvežė dukrą į vaikų ligoninę, ligoninėje gulėjo 2 savaites, 4 dienas jai lašino lašelines, sužalojimai buvo padaryti arti akies. Dukra pasakojo, kad ėjo namo, prie mokyklos sėdėjo dvi merginos, jos paprašė jos mobilaus telefono, pagriebė už plaukų, parvertė ją ant žemės. Kai spardė, E. užsidengė veidą rankomis, jai buvo suduota daug smūgių į veidą. Dukra galvojo, kad ją mušė dėl to, kad norėjo atimti jos telefoną. Kaltinamosios sugalvojo versiją, kad visa tai padarė dėl E. piniginės, nors tai netiesa. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, kaltinamosios jos dukters atsiprašė, bet nenuoširdžiai, todėl taikytis nesutinka.

Liudytojas E. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąsias, jos – jo draugės, E. B. taip pat pažįsta, ji yra jo sesers buvusi klasiokė. Vasarą jis draugavo su V. K.. V. K. apie dingusią piniginę nieko nepasakojo, neprašė jos ką nors dėl to išsiaiškinti. Jo piniginė be pinigų, su dokumentais, buvo dingusi 2012 metų balandžio mėnesį, kai buvo pas draugus, tačiau po paros ji atsirado. Kad buvo dingusi jo piniginė, žinojo jo draugai, jiems taip pat papasakojo, kad piniginė atsirado. E. B. jokių žinučių jis nerašė ir jokių pretenzijų dėl dingusios piniginės neturėjo.

Kaltinamosios N. C. atstovė pagal įstatymą J. C. parodė, kad yra kaltinamosios mama. N. gavo SMS žinutę ir išėjo susitikti su V.. Į namus N. grįžo agresyvi, ji iškvietė greitąją pagalbą ir N. nuvežė į psichiatrinę ligoninę, gydytojai nustatė, kad N. yra impulsyvi ir agresyvi. Dukra rūko, narkotikų nevartoja, mokslai jai sekasi gerai. Dukra vėliau jai pasakojo, kad ėjo aiškintis su E. dėl piniginės, iš kurios dingo 100 litų. Svetimo mobilaus telefono N. į namus nebuvo parsinešusi, turi savo telefoną. Civilinį ieškinį dėl 240 litų turtinės žalos atlyginimo ir Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, atlyginti 20000,00 Lt neturtinę žalą atlyginti nesutinka, mano, kad ieškinio suma yra per didelė. Pinigų žalai atlyginti neturi, šeimoje taip pat auga 4 sūnus, alkoholio šeimoje nevartoja. Taip pat parodė, kad 10 metų naudoja tą patį mobilaus telefono numerį, tuo numeriu naudojasi tik ji, namuose telefoną gali pasiimti ir sūnus su N.. Kartais telefoną ji užstato lombarde kelioms dienoms, kai trūksta pinigų, vėliau jį išperka. Kaip jos SIM kortelė atsirado kitame telefone pasakyti negali. Dukra sakė, kad nežino kaip į jos telefoną buvo įdėta kita kortelė. Birželio 17 d. V. K. buvo atėjusi pas juos į namus, tą dieną ji (J. C.) buvo išvykusi į ligoninę su N., iš ligoninės grįžo apie 22 val., V. K. tik tada išėjo iš jų namų, nes prižiūrėjo N. brolį tuo metu, kol ji buvo išvykusi su N. į ligoninę. Nei birželio 17, nei dieną po to ji savo telefonu nesinaudojo. Išvykdama į ligoninę, telefoną paliko namuose, nes galvojo, kad namuose likusiam sūnui gali jo prireikti. Birželio 19 d. savo telefoną ji užstatė lombarde. Gali būti, kad kažkas išėmė kortelę iš jos telefono ir įdėjo ją į kitą telefoną, o ji šito nežinodama galėjo naudotis telefonu su kita SIM kortele.

Kaltinamosios V. K. atstovė pagal įstatymą A. K. parodė, kad yra kaltinamosios motina. 2012-06-17 V. buvo su N. C., V. jai sakė, kad mergaitės tą dieną susipešė, dieną prieš tai visi gėrė, dingo piniginė, kitą dieną sutiko E. ir norėjo paklausti, kur yra piniginė. E. buvo su kita mergaite, jos viena kitą išprovokavo. V. jokio telefono į namus neparnešė, sakė, kad E. padavė iškritusį telefoną ir piniginę, liepė jai dingti, kol N. jos neužmušė. V. yra jai pasakojusi, kad N. dažnai vogdavo telefonus, užstatydavo juos lombarde. Kad iš E. buvo pavogtas telefonas sužinojo iš tyrėjos. Mano, jog dukra negalėjo paimti draugės mamos SIM kortelės. Vėliau V. uždraudė bendrauti su N.. Po įvykio V. pasikeitė, lanko mokyklą. Telefoną nukentėjusiajai turėjo grąžinti N. su mama, V. telefono neėmė. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta, ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo – ne.

Iš 2012-06-19 protokolo – pareiškimo matyti, kad V. B. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 policijos komisariatą ir pranešė, kad 2012-06-17 apie 15 val. jos dukrą E. B. pėsčiųjų takelyje prie I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos sumušė ir apiplėšė dvi nepažįstamos merginos ir atėmė mobilaus tyšio telefoną, 200 Lt vertės (t. 1, b.l. 1).

Iš 2012-07-02 apžiūros protokolo matyti, kad 2012-07-02, 09.50 val. buvo apžiūrėtas interneto puslapyje www.facebook.com 2012-07-02 E. B. gautas pranešimas iš N. C., kuriame E. B. grasinama susidorojimu dėl to, kad ji kreipėsi į policiją dėl jos sumušimo, vartojami necenzūriniai žodžiai (t. 1, b.l. 43-47).

Iš 2012-09-14 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. B. pateikė du E. B. auskarus, kuriuos E. B. buvo įsivėrusi 2012-06-17, vienas iš jų buvo sulankstytas (t. 1, b.l. 48).

Iš 2012-09-14 apžiūros protokolo ir foto lenetelės matyti, kad buvo apžiūrėti E. B. auskarai, pateikti V. B. (t. 1, b.l. 49-51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr.G 1354/12 (03) matyti, kad E. B. buvo nustatytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Nurodytus galvos sužalojimus E. B. galėjo patirti neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigą, t.y. iki 2012-06-17, 16.25 val. Nurodytą galvos sužalojimą E. B. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus galvą kietais bukais daiktais. E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 53, 54).

Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl E. B. gydymo patyrė 384,56 Lt gydymo išlaidas (t. 1, b.l. 62).

Iš telefono „Sony Ericsson T500“ IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės matyti, kad telefone E. B. SIM kortelė buvo iki 2012-06-17 15.12 val. Po to, 2012-06-17 15.49 val. į E. B. telefoną buvo įdėta SIM kortelė su numeriu 37060303568 (išankstinio apmokėjimo paslauga). Po to, 2012-06-17 16.11 val., į E. B. telefoną buvo įdėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso R. B. (t. 1, b.l. 78-80).

Iš E. B. SIM kortelės (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės matyti, kad minėta SIM kortelė po nusikalstamos veikos padarymo dienos 2012-06-17 dar buvo įdėta į kitą telefoną IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį L. D., kuri minėtą telefoną 2012-06-16 pametė (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje. Atlikus minėto telefono IMEI kontrolę, nustatyta, kad į telefoną 2012-06-17 buvo įdėta J. C. SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), o po to nuo 2012-06-17 iki 2012-06-21 tame pačiame telefone buvo E. B. SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) ir nuo 2012-06-26 iki 2012-07-01 tame pačiame telefone vėl buvo J. C. SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 96).

Iš E. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad po 2012-06-17 į iš E. B. pagrobtą SIM kortelę, t.y. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), buvo skambinta (išklotinės puslapiai 20, 23, 26, 27, 30, 32, 33) iš J. C. (N. C. mamos) telefono numerio (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 103-146, 160).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų N. C. ir V. K. kaltė dėl joms inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, telefono ir SIM kortelės kontrole, specialisto išvada.

Kaltinamoji N. C. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nukentėjusiąją paėmusi už plaukų paguldė ant žemės ir kartu su V. K. spardė ją, tvirtino, jog nukentėjusiąją mušė dėl to, kad ji paėmė iš kaltinamosios V. K. draugo E. M. cigaretes ir piniginę. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji N. C. tvirtino, kad matė, jog ant žemės buvo iškritę E. B. daiktai, tarp kurių buvo ir jos telefonas. Šias aplinkybes ji patvirtino apklausiama įtariamąja 2012-07-24 (t.1, b.l. 167, 168), akistatos su E. B., vykusios 2012-09-14, metu (t.1, b.l. 169-171), taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau kategoriškai neigė, kad paėmė E. B. telefoną ir tvirtino, jog neturėjo tikslo apiplėšti nukentėjusiąją. Kaltinamosios N. C. teiginius, kad telefono ji negrobė paneigia byloje esantys įrodymai: iš E. B. pagrobto telefono kontrolės (t. 1., b.l. 78-80) matyti, kad netrukus po nukentėjusiosios nurodyto laiko, kai ji buvo sumušta ir pagrobtas jos telefonas, iš pagrobto telefono buvo išimta nukentėjusiosios mamai V. B. priklausiusi SIM kortelė ir į telefono aparatą įdėta kita SIM kortelė, be to, E. B. telefono numerio išklotinės (t. 1, b.l. 103-146, 160), SIM kortelės kontrolė (t. 1, b.l. 96) patvirtina, kad iš E. B. su telefonu pagrobta SIM kortelė po nusikalstamos veikos padarymo nuo 2012-06-17 iki 2012-06-21 buvo įdėta į tą patį telefono aparatą, kuriuo naudojasi kaltinamosios N. C. mama J. C. (t.1, b.l. 96). Taip pat nustatyta, kad į E. B. telefono numerį po 2012-06-17 buvo skambinta iš J. C. telefono numerio (t. 1, b.l. 103-146, 160). J. C. patvirtino, kad jai priklausančiu telefono numeriu ji naudojasi jau 10 metų ir kaltinamoji N. C. galėjo pasinaudoti jos telefono aparatu. Paaiškinti kas ir kada galėjo įdėti iš E. B. pagrobtą SIM kortelę į J. C. naudojamą telefono aparatą ir kas skambino iš J. C. telefono numerio į E. B. telefono numerį nei N. C., nei J. C. negalėjo. Nors kaltinamoji V. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo kategoriškai neigė, teigdama, kad nukentėjusiosios nemušė ir telefono iš jos nereikalavo, jo nepagrobė, padavė nukentėjusiajai jos iškritusį telefoną. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiąją gynė nuo N. C. ir ją gindama galėjo netyčia įspirti nukentėjusiajai koja ar trenkti ranka. Šiuos kaltinamosios parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusioji E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad smurtą prieš ją naudojo abi kaltinamosios, be to, tvirtino, kad V. K. buvo aktyvesnė plėšimo metu nei N. C. (t. 1, b.l. 185). Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad V. K. išplėšė iš jos piniginę, iškratė piniginėje buvusius centus ir numetė ant žemės. Kad V. K. naudojo fizinį smurtą prieš E. B. tvirtino ir kaltinamoji N. C., kuri taip pat teigė, jog matė kaip E. B. telefonas su kitais daiktais buvo iškritęs ant žemės. Kaltinamoji N. C. nepatvirtino V. K. parodymų apie tai, kad nukentėjusioji E. B. iškoliojo kaltinamąsias necenzūriniais žodžiais ir griebė N. C. už megztinio, tokiu būdu išprovokuodama muštynes. Kad kaltinamosios naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. B. buvo nustatytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu ir nurodytą galvos sužalojimą E. B. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus galvą kietais bukais daiktais. Dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad apie trauminių poveikių kiekį nėra galimybės pasisakyti, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios E. B. parodymais dėl jos atžvligiu naudoto smurto apimties.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad fizinį smurtą naudojo abi kaltinamosios, jos veikė kartu. Bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad iš nukentėjusiosios po panaudoto fizinio smurto buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele. Pati nukentėjusioji teigė, jog nežino tiksliai kuri iš kaltinamųjų paėmė jos telefoną, nes gynėsi nuo jų smūgių ir buvo užsidengusi veidą, o pamesti telefono negalėjo, nes prieš įvykį kalbėjosi su mama, po įvykio paėmė nuo žemės numestą piniginę, ieškojo telefono, bet telefono nerado. Abi kaltinamosios telefono pagrobimo iš nukentėjusiosios faktą kategoriškai neigė, nurodė, kad jos neturėjo tikslo pagrobti telefoną, o nukentėjusiąją sumušė dėl to, kad manė, jog nukentėjusioji buvo pagrobusi iš V. K. draugo E. M. piniginę ir cigaretes, aiškinosi dėl to su nukentėjusiąja santykius. Apklaustas liudytojas E. M. patvirtino, kad buvo dingusi jo piniginė, tačiau ji atsirado po paros ir visa tai vyko gerokai anksčiau, nei buvo padaryta nusikalstama veika, be to, jis nei V. K., nei N. C. apie piniginės dingimą nepasakojo, jų neprašė dėl to išsiaiškinti, o nukentėjusiosios dėl savo piniginės dingimo nekaltino. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad tik akistatų su kaltinamosiomis metu išgirdo iš kaltinamųjų, jog jos ją sumušė ne dėl to, kad norėjo pagrobti telefoną, o manydamos, kad ji pagrobė E. M. telefoną. Nors kaltinamosios neigia pavogusios nukentėjusiosios telefoną, tačiau nukentėjusioji visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad kaltinamosios reikalavo atiduoti telefoną ir po to panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, kas leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos motyvas buvo svetimas turtas. Nukentėjusioji nurodė, kad fizinį smurtą naudojo abi kaltinamosios, taigi laikytina, kad jos veikė kartu. Pažymėtina, jog teismų praktikoje plėšimo vykdytojais laikomi ne tik asmenys, tiesiogiai užvaldę turtą, bet ir asmenys, naudoję prievartą prieš nukentėjusįjį. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas, tačiau, šiuo atveju, pagrindo konstatuoti buvus kurios nors kaltinamosios veiksmuose ekscesą nėra. Bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad iš nukentėjusiosios panaudojus fizinį smurtą buvo pagrobtas telefonas. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų, liudytojo E. M. ir nukentėjusiosios parodymus, tiki, pastarosios parodymais, kad iki įvykio tarp jos ir kaltinamųjų nebuvo jokio konflikto, kad kaltinamosios reikalavo atiduoti tefeloną ir, kai ji tai padaryti atsisakė, panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir telefoną atėmė, kadangi ir kitos nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitiko byloje esančius kitus įrodymus, dėl ko teismas neturi pagrindo jais abejoti, tuo tarpu kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs ir kai kurios jų nurodytos aplinkybės prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamosios panaudodamos fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją pagrobė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson T500“, 200,00 Lt vertės, su SIM kortele, 10,00 Lt vertės, t.y. įvykdė plėšimą. Ši kaltinamųjų N. C. ir V. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas skirdamas bausmes kaltinamosioms, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kiekvienos jų vaidmenį darant nusikaltimą, į kaltinamųjų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.).

Kaltinamųjų N. C. ir V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji N. C. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji mokosi A. Rubliovo pagrindinėje mokykloje, charakterizuojama kaip vangi, mažai bendraujanti mokinė, neskirianti pakankamai laiko namų darbams, neturinti noro dalyvauti klasės ir mokyklos gyvenime. Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdama nepilnametė, į jos gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jos elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į kaltinamosios amžių, į jos asmenybę, į tai, kad neatlygino padarytos žalos, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamosios atstovė pagal įstatymą J. C. parodė, kad tiki, jog dukra pasitaisys, bendrauja su ja, dukra yra impulsyvi, agresyvi, mokosi gerai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas parodė, kad N. C. auga socialinės rizikos šeimoje, jos gyvenimo sąlygos yra labai prastos, jos motinai buvo ketinama apriboti motinystės teises. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. N. C. skirtina laisvės atėmimo bausmė žymiai mažesnė nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, artima minimaliai sankcijos ribai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, yra nepilnametė, mokosi, jos atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajai auklėjamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą N. C. atidėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str.). N. C. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.

N. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamoji V. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, ji mokosi I. Simonaitytės pagrindinėje mokykloje, prieš tai mokėsi Klaipėdos Baltijos gimnazijoje. Iš mokyklos charakteristikos matyti, kad gimnazijoje ji mokėsi labai silpnai, dažnai praleisdavo pamokas, dalį iš jų – be pateisinamos priežasties. Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdama nepilnametė, į jos gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jos elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į kaltinamosios amžių, į jos asmenybę, į tai, kad atlygino dalį Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamosios atstovė pagal įstatymą A. K. parodė, kad tiki, jog dukra pasitaisys, bendrauja su ja, dukra yra lengvabūdė, po įvykio jos elgesys pagerėjo, ji lanko mokyklą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas parodė, kad V. K. auga socialinės rizikos šeimoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė žymiai mažesnė nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, artimą minimaliai sankcijos ribai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, yra nepilnametė, mokosi, jos atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajai auklėjamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą V. K. atidėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str.). V. K. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 384,56 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios E. B. gydymo išlaidų, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b.l. 60-62). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją naudojo abi kaltinamosios, nusikaltimas padarytas abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšis, ieškinio dydis yra pagrįstas. Kadangi dalį pareikšto ligonių kasų ieškinio – 50,00 Lt, kaltinamoji V. K. atlygino (t. 2, b.l. 102), todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio toje dalyje nutraukiamas (BPK 107 str.). Likusi Valstybinei ligonių kasai neatlyginta 334,56 Lt turtinė žala priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų N. C. ir V. K., o nepilnametėms nuteistosioms neturint turto ir pajamų, išieškant N. C. dalį – 167,28 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą J. C., o V. K. dalį – 167,28 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys dėl 240,00 litų turtinės žalos, kurią, kaip nurodė nukentėjusioji, sudaro patirtos išlaidos dėl telefono, SIM kortelės pagrobimo ir E. B. auskarų sugadinimo. Byloje nepateikti šių išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai, tačiau nurodytos patirtos turtinės žalos sumos atitinka protingumo kriterijus, nėra nepagrįstai didelės, todėl nukentėjusiosiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajai V. B. 240,00 Lt turtinės žalos atlyginimo solidariai iš abiejų kaltinamųjų N. C. ir V. K., o nepilnametėms nuteistosioms neturint turto ir pajamų, išieškant N. C. dalį – 120,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą J. C., o V. K. dalį – 120,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą A. K..

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosiosios E. B. atstovės pagal įstatymą V. B. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajai nepilnametei E. B. nežymiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, dėl ptirtų sužalojimų jai teko gydytis ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų ji buvo iš dalies nedarbinga, buvo sumuštas jos veidas, jame buvo mėlynės, nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, šiuo metu pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį – jos yra nepilnametės, nedirba, yra moksleivės, jas išlaiko tėvai, turto ir nuolatinių pajamų neturi. Atsižvelgiant į kaltinamųjų ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. B.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Nukentėjusiajai E. B. priteistina 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš abiejų kaltinamųjų N. C. ir V. K., o nepilnametėms nuteistosioms neturint turto ir pajamų, išieškant N. C. dalį – 1000,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą J. C., o V. K. dalį – 1000,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą A. K.. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai. Nukentėjusiajai E. B. iš kaltinamųjų priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jos atstovę pagal įstatymą V. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu (1 t., b.l. 73) ir telefoninių skambučių išklotine (t.1, b.l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, o E. B. priklausantys auskarai, saugomi voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes nukentėjusios E. B. atstovė pagal įstatymą V. B. patvirtino, kad nenori, jog auskarai būtų grąžinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. C. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. N. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 87 str. paskirti N. C. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąją šešis mėnesius tęsti mokslą ir būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu.

Kaltinamajai N. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 87 str. paskirti V. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąją šešis mėnesius tęsti mokslą ir būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu.

Kaltinamajai V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti 334,56 Lt turtinės žalos solidariai iš N. C. ir V. K., o nepilnametėms nuteistosioms neturint turto ir pajamų, išieškant N. C. dalį – 167,28 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą J. C., o V. K. dalį – 167,28 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Kitoje ieškinio dalyje procesą dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti nukentėjusiajai V. B. 240,00 Lt turtinės žalos atlyginimą solidariai iš N. C. ir V. K., o nepilnametėms nuteistosioms neturint turto ir pajamų, išieškoti N. C. dalį – 120,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą J. C., o V. K. dalį – 120,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą A. K..

Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti E. B. 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš N. C. ir V. K., o nepilnametėms nuteistosioms neturint turto ir pajamų, išieškoti N. C. dalį – 1000,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą J. C., o V. K. dalį – 1000,00 Lt, iš jos atstovės pagal įstatymą A. K.. Kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiajai E. B. iš kaltinamųjų priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jos atstovę pagal įstatymą V. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir telefoninių skambučių išklotine, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, o E. B. priklausančius auskarus, saugomus voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.