- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 1-577-408/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01616-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- M. J., E. K.
- Civilinis ieškovas
- P. B., M. B.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, kaltinamiesiems M. J., E. K., jų gynėjams advokatams L. S. Bagdonui, A. G. Šalavkai, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams P. B., M. B., jų atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p.;
M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis – registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas: 1) 2007-02-28 Kauno r. apyl. teismo pagal LR BK 287 str. 2 d., – 20 MGL (2600Lt) dydžio bauda (apie baudos sumokėjimą duomenų nėra),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. K. 2011-10-16 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J. ir T. L., tarpusavio konflikto metu su M. B. ir P. B., kartu su T. L. ir M. J., tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip 11 kartų sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. B., padarydami nosies sumušimą, kairio žastikaulio galvos išnirimą, kairiosios sąnarinės lūpos plyšimą, odos nubrozdinimus juosmens srityje, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, kairio riešo srityje, galvoje, dešinio smilkinio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sumušęs M. B., kartu su T. L. tyčia bendrais veiksmais pargriovė nukentėjusįjį P. B. ant žemės ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam P. B., padarydami kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas po abiejų akių junginėmis, pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje – momeninėje srityje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tuo jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p.
Kaltinamasis M. J. 2011-10-16 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K. ir T. L., tarpusavio konflikto metu su M. B. ir P. B., kartu su E. K. ir T. L., tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip 11 kartų sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. B., padarydami jam nosies sumušimą, kairio žastikaulio galvos išnirimą, kairiosios sąnarinės lūpos plyšimą, odos nubrozdinimus juosmens srityje, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, kairio riešo srityje, galvoje, dešinio smilkinio srityje kas atitinka nesunkų sveikatos.
Tuo jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2011-10-16 apie 22.00-23.00 val. kartu su T. L., kuris miręs, ir M. J. stovėjo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini)ateina P. B. ir M. B.. Kadangi visi buvo išgėrę, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi M. B. juos pradėjo vadinti „gaidžiais“ ir visokias kitokiais negražiais žodžiais, todėl M. J. su juo pradėjo stumdytis bei muštis. Jis ir T. L. stovėjo šalia, tačiau M. B. nemušė. Kilus muštynėms, pamatė, kaip P. B. atbėgęs prie automobilio “Audi 80”, kuris priklauso M. J. sesei, su buteliu išdaužė šoninį galinį dešinės pusės langą ir puolė bėgti. Tada jis su T. L. nusivijo P. B., kuris bėgo link (duomenys neskelbtini). Apibėgęs ratelį jis grįžo beveik į tą pačią vietą, kur jis su T. L. jį pagavo. Tada jie P. B. pargriovė ir pradėjo klausti, kodėl išdaužė mašinos langą, o po to pradėjo mušti. Kuris pirmas iš jų sudavė P. B. smūgį, jis nepamena. Kiek pamena, jis P. B. nespardė. Smūgiai buvo suduoti tik rankomis. Kiek tiksliai smūgių sudavė P. B., pasakyti negali, tačiau mano, kad ne daugiau penkis kartus. Suduoti smūgiai buvo į galvos sritį ir į pilvą. Kiek kartų sudavė T. L., jis nežino. Tuo metu, kol jie mušė P. B., M. J. stovėjo prie M. B.. Kiek pamena, kai jie baigė mušti P. B., tai jis atsistojo ir nuėjo, o jis su T. L. nuėjo link M. J.. Eidamas matė, kaip M. B. išsivežė jo tėvas. Apie tai, kad P. B. yra išvežtas į ligoninę jis sužinojo 2011-10-18, nes pasakė jo brolis. Nei jis, nei T. L. M. B. nemušė, buvo išsigandęs, ištiktas šoko, galvojo, kad tiesiog visi draugiškai apsiims šį nusikaltimą, todėl prisipažino, kad ir jis mušė M. B.. Tačiau vėliau pagalvojo, kodėl jis turėtų apsiimti kitų padarytus nusikaltimus. Todėl šiuo metu jis sako tiesą.
Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2011-10-16 apie 22.00 val. jis kartu su T. L. ir E. K. stovėjo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės, kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini)ateina du vaikinai, kuriuos jis žinojo iš matymo kaip (duomenys neskelbtini) gyventojus, tačiau jų vardų ir pavardžių nežinojo. Tiek jie tryse, tiek ateinantys vaikinai, buvo neblaivūs. Kadangi visi buvo neblaivūs, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Vienas iš ateinančių vaikinų juos pradėjo vadinti „gaidžiais“ ir visokiais kitokiais negražiais žodžiais. Pirmas konfliktas prasidėjo tarp jo ir M. B., kuris palaipsniui peraugo į susistumdymą. Jie abu susikibo, o kadangi jis buvo už tą vaikiną didesnis ir sunkesnis, tai parvertė jį ant žemės ir kokius penkis kartus kumščiu sudavė į krūtinės sritį, kiek pamena, į veidą smūgių lyg nesudavė. Ką darė kiti du jo draugai, tiksliai nematė. E. K. buvo šalia ir galėjo būti, kad ir jis sudavė smūgius tam vaikinui, tačiau nei kiek kartų, nei kur pataikė, pasakyti negali. Ką darė T. L., pasakyti negali. Kur tuo metu buvo P. B., jis nematė. Jam su tuo vaikinu besivoliojant ant žemės, pamatė automobilio šviesas ir kai pakėlė galvą, šalia jų sustojo automobilis, o ir iš jo išlipo to mušamo vaikino tėvas, kuris turėjo beisbolo lazdą, su kuria jam smogė ir pataikė į koją. Jis tada pašoko ir nušlubavo prie savo namo kampo. Matė kaip tas vyriškis pakėlęs savo sūnų nuo žemės, įmetė į automobilį ir išvažiavo. Kur tuo metu buvo kiti du jo draugai, nematė. Tada jis parėjo į namus ir savo tėvo paprašė, kad nueitų ir parvarytų automobilį Audi 80, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių nepamena, kuris priklauso jo sesers vyrui. Tas automobilis stovėjo aikštelėje prie parduotuvės. Grįžęs tėvas pasakė, kad to automobilio langas yra išdaužytas. Jį tėvas dar apramino ir jis nuėjo miegoti. Tą vakarą jis daugiau nei T. L., nei E. K. nematė. Dėl savo sužalojimo ir automobilio apgadinimo pretenzijų niekam neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. K. dalinio ir kaltinamojo M. J. pilno prisipažinimų dėl nusikalstamų veikų padarymo, jų kaltė įrodoma šiais įrodymais:
Iš nukentėjusiojo P. B. parodymų matyti, kad 2011-10-16 apie 22.00 val. jis su draugu M. B. ėjo į namus ir aikštelėje prie parduotuvės netoli policijos nuovados pamatė stovinčius tris jaunuolius: T. L., E. K., ir M. J., kurie buvo neblaivūs. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kas pirmas jį pradėjo, nepamena, tačiau jo draugą M. B. visi trys jaunuoliai pradėjo mušti, dėl to jis išsigando ir nuo jų atsitraukė. Stovėjo atokiau ir galvojo ką daryti, kaip išgelbėti M. B.. Kadangi rankoje turėjo beveik tuščią šampano butelį, tai sugalvojo atkreipti tų jaunuolių dėmesį. Tuo tikslu su buteliu ir trenkė į šalia stovėjusio automobilio Audi 80, nes žinojo, kad jis priklausė M. J., kažkurį šoninį stiklą. Kiek pamena stiklas išdužo. Taip darydamas jis pamanė, kad tie jaunuoliai atstos nuo M. B. ir puls jį vytis, o jis pabėgs. Kaip jis galvojo, taip ir nutiko. Jį pradėjo vytis T. L. ir E. K.. Jis bėgo į Barsūniškio gatvę ir apibėgęs ratą atsidūrė beveik toje pačioje vietoje, kur jį pasivijo T. L. ir E. K.. Tada jis pajuto smūgį nuo kurio parkrito ant žemės ir toliau juto smūgių laviną, po to jis jau prarado sąmonę ir nieko nebepamena. Kiek tiksliai smūgių ir į kurias kūno vietas jam buvo suduota, detaliai papasakoti negali, nes neprisimena, pamena tik, kad jam pirmą smūgį sudavė kažkur į nugaros pusę ir į galvą, tačiau į kurią tiksliai vietą neprisimena. Berods jį buvo paėmę už kaklo iš už nugaros ir taip parvertė ant žemės. Gulėdamas ant žemės juto smūgių laviną, tie smūgiai galėjo būti suduoti kojomis, tačiau kiek tiksliai buvo tų smūgių nežino, be to mano, kad kažkuriuo momentu buvo be sąmonės. Iki šiol negali prisiminti kokiu būdu grįžo į namus. Jį mušė E. K. ir T. L..
Iš nukentėjusiojo M. B. parodymų matyti, kad 2011-10-16 apie 22.00 val. jis su P. B. ėjo į namus iš draugo, abu buvo šiek tiek išgėrę. (duomenys neskelbtini)prie parduotuvės pamatė stovinčius tris jaunuolius, kurie stovėjo prie savo automobilio. Tai buvo T. L., E. K. ir M. J.. Jie taip pat buvo gerokai išgėrę. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau dėl kokių priežasčių jis įvyko, pasakyti negali. Tada tie trys jaunuoliai iš karto puolė jį mušti, dar jis bandė bėgti, tačiau jie jį pasivijo ir visi trys pradėjo mušti. Kai tik jį pasivijo, kažkuris iš jų jam per galvą trenkė su buteliu, jis parkrito ant žemės, ir prarado sąmonę, o jie jį mušė toliau, kiek kartų ir kur sudavė, tiksliai nežino, nes nieko nepamena. Tik kažkuriuo momentu, kai jis šiek tiek atsigavo, matė, kaip du iš tų jaunuolių, t.y. T. L. ir E. K. nusivijo P. B.. Tuo metu M. J. liko stovėti prie jo ir paėmęs už drabužių tampė po asfaltą. Kas vyko su P. B., jis nematė, todėl pamanė, kad jis pabėgo. Dar bandė skambinti P. B., tačiau niekas neatsiliepė. Jo atvažiavo pasiimti tėtis ir iš karto nuvežė į Kauno klinikas. Jį klinikose apžiūrėjo ir pasakė, kad išnirusi ranka, įdėjo įtvarą. Grįžęs į namus, kitą dieną apie 8 val., nuvažiavo pas P. B., kurį nuvežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę, o po to pervežė į Kauno klinikas. Papildomai parodė, kad kiek tiksliai smūgių ir į kurias kūno vietas jam buvo suduota, detaliai papasakoti negali, nes ne viską prisimena, be to buvo ir be sąmonės, tačiau gali pasakyti, kad jam bendrai buvo suduoda tikrai ne mažiau kaip dešimt smūgių, tie smūgiai buvo į galvos sritį, keli tiksliai smūgiai buvo suduoti į galvos sritį negali pasakyti. Taip pat smūgiai buvo suduoti į juosmenį, krūtinę, buvo tąsomas už rankų. Tačiau taip pat detaliai pasakyti keli smūgiai ir į kurias kūno vietas buvo suduoti neprisimena, nes jau kaip ir minėjo buvo be sąmonės.
Liudytojas V. B. parodė, kad 2011 m. spalio mėn., tikslios dienos nepamena, jam galimai apie 22.00 val. į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo sūnaus M. B. draugas P. B. ir pasakė „gelbėkit, mus užpuolė prie kiosko“. Iš šių žodžių jis suprato, kurioje vietoje jie randasi, t.y. netoli policijos nuovados, (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu jis jau miegojo, todėl greitai apsirengė, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į minėtą vietą. Privažiavęs prie savo sūnaus matė, kad M. J. buvo įsikibęs jo sūnui už kelnių, tačiau, kad suduotų kokius nors smūgius nematė. Tuo metu jo sūnus gulėdamas ant žemės garsiai šaukė iš skausmo, dejavo. Sūnus iki pusės buvo išrengtas, todėl kai sūnų įkėlė į automobilį, lauke dar susirinko jo drabužius, ir vieną batą, nes sūnus tuo metu avėjo tik vieną batą. Jis dar M. J. pasakė, „ką tu čia išdarinėji“, tada pastarasis šiek tiek atsitraukė, tačiau visiškai nuo jų nenuėjo. Po to jis greitai savo sūnų nuvežė į Kauno klinikas. Tą vakarą toje vietoje, be savo sūnaus ir M. J., jis daugiau nieko nematė. Tik vėliau iš sūnaus sužinojo, kad dar kažkur turėjo būti ir sūnaus draugas P. B..
Iš 2012-04-27 akistatos protokolo tarp E. K. ir T. L. matyti, kad E. K. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad nei jis nei T. L. M. B. nemušė. M. B. mušė tik M. J. (t. 1, b. l. 95-96).
Iš 2012-05-07 akistatos protokolo tarp M. B. ir T. L. matyti, kad akistatos metu jie abu pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 97-98).
Iš 2012-05-07 akistatos protokolo tarp M. B. ir E. K. matyti, kad E. K. nurodė, jog M. B. nei jis nei T. L. nemušė. M. B. liko prie savo ankščiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 99-100).
Iš 2012-05-14 įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 9-13).
Iš 2012-04-11 nukentėjusiojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. B. parodė vietą, kur buvo sumuštas ir paaiškino sumušimo aplinkybes, nurodė, kad jį sumušė visi trys įtariamieji (t. 1, b.l 39-44).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-3128/11(02), matyti, kad P. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos po abiejų akių junginėmis, pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje – momeninėje srityje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti kumštis, koja ar kiti panašaus pobūdžio kieti buki daiktai. Sužalojimai griovimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu kreipimosi į Kauno klinikinę ligoninę metu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-10-16. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių pasakoje. Nesant sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančių kriterijų, sužalojimas dėl pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po voratinkliniu dangalu kairėje – momeninėje srityje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimo vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 26-27).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-2850/11(02), matyti, kad M. B. konstatuota nosies sumušimas, kairio žastikaulio galvos išnirimas, odos nubrozdinimai juosmens srityje, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, kairio riešo srityje, galvoje, dešinio smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 11 ar daugiau trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-10-16. Kairio žastikaulio galvos išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (t. 1, b. l. 51-52).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG-1095/12(02), matyti, kad M. B. konstatuota nosies sumušimas, kairio žastikaulio galvos išnirimas, kairiosios sąnarinės lūpos plyšimas, odos nubrozdinimai juosmens srityje, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, kairio riešo srityje, galvoje, dešinio smilinio srityje. Kairio žastikaulio išnirimas, kairiosios sąnarinės lūpos plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (t. 1, b. l. 66).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, jeigu dėl to nukentėjusieji asmenys prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jiems nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – kaltinamojo E. K. paaiškinimus, nukentėjusiųjų parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. Iš byloje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, jog kaltinamasis E. K. 2011-10-16 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J. ir T. L., tarpusavio konflikto metu su M. B. ir P. B., kartu su T. L. ir M. J., tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip 11 kartų sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. B., padarydami nosies sumušimą, kairio žastikaulio galvos išnirimą, kairiosios sąnarinės lūpos plyšimą, odos nubrozdinimus juosmens srityje, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, kairio riešo srityje, galvoje, dešinio smilkinio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sumušęs M. B., kartu su T. L. tyčia bendrais veiksmais pargriovė nukentėjusįjį P. B. ant žemės ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam P. B., padarydami kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas po abiejų akių junginėmis, pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje – momeninėje srityje, kairės kaktinės galvos smegenų skilties sumušimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p.
Teismas netiki kaltinamojo E. K. aiškinimu, kad nei jis, nei T. L. M. B. nemušė, kad M. B. mušė tik M. J., jog pirminius neteisingus parodymus davė bijodamas T. L.. Paties kaltinamojo parodymai prieštaringi, prieštarauja surinktiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms. Štai apklausiamas 2011-10-20 įtariamuoju jis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad M. B. juos pradėjo vadinti „gaidžiais“ ir visokias kitokiais negražiais žodžiais, todėl jie visi trys puolė jį mušti, o tiksliau M. B. atbulomis ėjo nuo jų, o jie visi link jo. Kažkuris iš jų pirmas puolė ant M. B. ir sudavė, kur pataikė, nematė, nes buvo tamsu, dėl ko M. B. parkrito. Tada jie visi trys pradėjo mušti gulintį M. B., mušė rankomis. Kiek tiksliai smūgių sudavė M. B., tiksliai pasakyti negali, tačiau galėjo būti ne mažiau kaip du smūgiai ir ne daugiau kaip penki. Kiek pamena jis M. B. sudavė į pilvą. Kur tiksliai pataikė mušdami kiti du jo draugai, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi (t. 2, b l. 11-12). Ir tik vėliau, 2012-05-07 įtariamojo papildomos apklausos metu, jis kaltu prisipažino dalinai ir į klausimą, kodėl 2011-10-20 apklaustas įtariamuoju dalyvaujant advokatui parodė, kad M. B. mušė visi trys įtariamieji, t.y. jis, T. L., M. J. ir tai patvirtino parašu, o 2012-04-27 akistatos metu su T. L. savo parodymus pakeitė ir parodė, kad nei jis, nei T. L. M. B. nemušė, atsakė, kad tiesiog išsigando, buvo ištiktas šoko, galvojo, kad tiesiog visi draugiškai apsiims šį nusikaltimą, tačiau vėliau pagalvojo, kad kodėl jis turėtų apsiimti kitų padarytus nusikaltimus (t. 2, b. l. 13).
Nukentėjęs M. B. parodė, kad jį mušė ne tik M. J., bet ir E. K. bei T. L.. Šie jo nuoseklūs parodymai pilnai paneigia kaltinamojo aiškinimą, jai netikėti pagrindo nėra. Teismas netiki, kad pirminius melagingus parodymus jis davė todėl, kad bijojo T. L., kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Seka išvada, kad kaltinamasis E. K. duodamas teismui neteisingus parodymus, siekia sušvelninti savo atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamojo M. J. paaiškinimus, nukentėjusiųjų parodymus, specialisto išvadą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. J. 2011-10-16 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K. ir T. L., tarpusavio konflikto metu su M. B. ir P. B., kartu su E. K. ir T. L., tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip 11 kartų sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. B., padarydami jam nosies sumušimą, kairio žastikaulio galvos išnirimą, kairiosios sąnarinės lūpos plyšimą, odos nubrozdinimus juosmens srityje, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, kairio riešo srityje, galvoje, dešinio smilkinio srityje kas atitinka nesunkų sveikatos. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., jo kaltė pilnai įrodyta.
Bausmių skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų E. K. ir M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančios- tai, kad nusikaltimą padarė būdami neblaivūs, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupėje.
Atsižvelgtina į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad kaltinamasis M. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, abu kaltinamieji bausti administracine tvarka, psichiatrijos bei narkologinėse įstaigose neįrašyti, seniūnija nusiskundimų neturi.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie kaltinamųjų asmenybes, į tai jog padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, jie baustini laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau jų vykdymą atidedant (BK 75 str.).
Kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Civiliniai ieškiniai.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM dėl nukentėjusiųjų M. B. ir P. B. gydymo metu patirtų išlaidų pareiškė 1877,87 Lt civilinį ieškinį (t-1, b.l. 73-75). Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamųjų E. K. ir M. J. priteistina 1877,87 Lt už nukentėjusiųjų gydymą.
Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų E. K. ir M. J. priteisti 7371,46 Lt turtinės žalos ir 20000,00 Lt neturtinės žalos bei 1200, 00 Lt bylos vedimo išlaidų (t.3, b.l. 28-44).
Nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo E. K. priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos ir 800,00 Lt proceso išlaidų sumokėtų advokatui (t.3, b.l. 18-20).
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Teismas pripažįsta, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė žalą, tačiau atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad civiliniai ieškiniai yra tenkintini dalinai, iš kaltinamųjų nukentėjusiajam M. B. priteisiant 8000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 7371,46 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1200,00 Lt bylos vedimo išlaidų. Nukentėjusiajam P. B. iš kaltinamojo E. K. priteistina 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 800,00 Lt proceso vedimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais
nusprendžia:
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme jo iš būtą laiką – nuo 2011-10-19 iki 2011-10-21 ir nuo 2013-05-13 iki 2013-05-14.
Kardomąją priemonę – periodinį registravimasį policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti.
M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme jo iš būtą laiką – nuo 2013-05-13 iki 2013-05-14.
Kardomąją priemonę – periodinį registravimasį policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus -panaikinti
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. K. ir M. J. 1877,87 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, naudai.
Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti jam iš kaltinamųjų E. K. ir M. J. 8000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 7371,46 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1200, 00 Lt bylos vedimo išlaidų.
Nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti jam iš kaltinamojo E. K. 3000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 800,00 Lt proceso vedimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.