- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-422-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tyrana“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrologistika ir ko“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tyrana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrologistika ir ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tyrana“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Agrologistika ir ko“ ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 28 181,86 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, siekdama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, teismo prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį 28 181,86 Eur vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant ar nepakankant – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, ne mažesnei nei 28 181,86 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant bet neapsiribojant draudimu areštuotą turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti iš jo kylančias teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017‑11-28 nutartimi ieškovės prašymas tenkintas, nutarta ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Tyrana“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją ir / ar trečiuosius asmenis, neviršijant 28 181,86 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su atsakovės darbuotojais ir atsiskaityti su ieškove.Teismas pažymėjo, kad pradinėje bylos stadijoje atsakovo pozicija ir jo finansinis pajėgumas teismui dar nėra žinomas. Ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl daryta išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Tyrana“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017‑11-28 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia tokiais argumentais:Ieškovė nepateikė motyvų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė galėtų bandyti savo turimą turtą paslėpti ar išvaistyti ir todėl patenkinus ieškinį būtų realiai apsunkintas sprendimo įvykdymas.Remdamasi turtiniais rodikliais atsakovė teigia, kad 28 181,86 Eur suma jai, kaip juridiniam asmeniui, nėra didelė. Atsakovės finansinė padėtis yra stabili, turimas turtas, vykdomi pardavimai, planuojamos gauti pajamos bei pelnas yra stabilūs, viršijantys ieškinio reikalavimą, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Aplinkybė, kad atsakovė geruoju neatsiskaito su ieškove bei ieškinio pateikimas teismui nepreziumuoja tikimybės, kad atsakovė vengs įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Kreipimasis į teismą, pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas priklauso nuo ieškovės valios.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdys įmonės veiklą. Įrašas turto areštų aktų registre bei piniginių lėšų areštas gali padaryti neigiamą ir neatitaisomą poveikį įmonės reputacijai bei pelningumui.Atsiliepimu ieškovė UAB „Agrologistika ir ko“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė pažymi, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškove ir neketina gražiuoju atlyginti nuostolių. Atsakovės pateikti dokumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principai lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą (CPK 12, 17 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą / poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kuriai prašoma pritaikyti tokias priemones, siekdama išvengti jų taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Tyrana“ neginčija sąlygos, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, egzistavimo, dėl to dėl jos plačiau nepasisakytina. Atsakovė UAB „Tyrana“ atskirąjį skundą grindžia motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra antrosios būtinos sąlygos prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, t. y. realios grėsmės būsimo, gal būt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės įvykdyti būsimą teismo sprendimą, vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija ir aplinkybe, kad pradinėje bylos stadijoje nėra žinoma atsakovės finansinė padėtis. Pažymėtina, kad ieškinio sumos dydžio įtaka grėsmei įvykdyti būsimą teismo sprendimą gali būti paneigta įrodžius gerą atsakovo turtinę padėti, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Pirmosios instancijos teismui ieškinio sumos prezumpcija pasivadovavus taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė UAB „Tyrana“ teigia, kad ieškovės pareikšto ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir, įrodinėdama atskirajame skunde dėstomus argumentus, pateikė rašytinius įrodymus apie įmonės turtinę padėtį. Siekiant nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei, būtina vadovautis visapusiška informacija apie apeliantės finansinę padėtį. Ieškovė su atsakovės pateiktais duomenimis susipažino, savo poziciją dėl jų išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei pareikšto reikalavimo suma vertintina atsižvelgiant ir į atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus.Pateiktais Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Tyrana“ nėra naujai įsteigta įmonė, ši įmonė įregistruota 1993 m. Atsakovė pateikė duomenis, kad darbuotojų skaičius jos įmonėje 2014–2017 m. didėjo. Atsakovė pateikė banko sąskaitos išrašo duomenis, kad 2017-12-08 dieną UAB „Tyrana“ banko sąskaitoje turėjo 49 390,55 Eur lėšų. Sutiktina su ieškovės akcentuojamais aspektais, kad darbuotojų masto didėjimas lemia ir išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui, o atsakovės banko sąskaitos likučio duomenys gali būti nebeaktualūs, tačiau iš pateiktų duomenų ir 2017-12-01 atsakovės UAB „Tyrana“ su užsakovu sudarytos krovinio vežimo sutarties duomenų visumos galima daryti išvadą, kad atsakovė aktyviai vykdo savo veiklą. Apyvartinės lėšos reikalingos įmonei vykdant savo veiklą, todėl ieškovės atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, kad atsakovė nesumokėjo reikalaujamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą, nepateisina būtinybės taikyti atsakovės turto areštą.Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017‑12-05 pažymos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-12-08 pažymos duomenų nustatyta, kad atsakovė neturėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams. Byloje pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina tai, kad pareiškėjai turto areštas taikytas tik šioje byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovei UAB „Tyrana“ nėra iškelta kitų civilinių bylų. Iš 2017-12-07 sudarytos atsakovės UAB „Tyrana“ 2017-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad praėjusiais metais ir ataskaitiniu laikotarpiu įmonė veikė pelningai, ataskaitiniu laikotarpiu įmonės grynasis pelnas sudarė 77 201 Eur. Iš 2017-12-07 sudaryto UAB „Tyrana“ 2017‑09-30 balanso matyti, kad bendra UAB „Tyrana“ turto vertė yra 508 011 Eur, iš jų – ilgalaikio materialaus turto vertė 252 170 Eur, trumpalaikio turto vertė – 243 547 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 235 189 Eur, o turto vertė – 508 011 Eur. Taigi ieškovė atsiliepime į atskarąjį skundą nepagrįstai nurodo, kad atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Įvertintina ir tai, kad iš nurodytos atsakovės mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų sumos (t. y. 235 189 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro mažiau nei 1/3 dalį – 67 096 Eur. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos ir yra tikimybė, kad atsakovė šios sumos gali negauti. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė turi materialiojo turto, kurį sudaro transporto priemonės ir kita įranga, šio turto vertė, įvertinus ir duomenis apie ilgalaikio turto nusidėvėjimą, gerokai viršija ieškovės reikalavimo sumą.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė pažymi, kad finansinės atskaitomybės duomenys yra preliminarūs, o finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašyti ne įmonės buhalterio, o tik įmonės vadovo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teiginius apie atsakovės turimą turtą pagrindžia ir kiti bylos duomenys. Atsakovės pateiktas ilgalaikio turto sąrašas ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo lentelė pasirašyti atsakovės direktoriaus ir finansininkės. Įvertinus pateiktų rašytinių įrodymų visumą nenustatyta pagrindo abejoti pateiktų finansinių ataskaitų tikslumu. Pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, atsakovė negalėtų jo įvykdyti.Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017‑11‑30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017‑12-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; ir kt.). Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Aplinkybė, kad atsakovė nepatenkinto ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius ir ieškovė reikalavimus atsakovei reiškia teismine tvarka savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Kitos objektyviais duomenimis pagrįstos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, t. y. jos ketinimų perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nenurodytos ir byloje nenustatytos.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog, nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta sąlygų visuma, kuri būtina tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės UAB „Agrologistika ir ko“ prašymą netinkamai pritaikytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančios proceso teisės normos, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantė UAB „Tyrana“ pateikė įrodymus, kad už atskirąjį skundą sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, todėl nėra pagrindo šioje bylos stadijoje spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-11-28 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrologistika ir ko“ (įmonės kodas 302301350) prašymą taikyti atsakovei UAB „Tyrana“ (įmonės kodas 233857910) laikinąsias apsaugos priemones.
Šios teismo nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartį vykdyti skubiai.