Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant bankrutuojančių asmenų E. D. ir D. D. bankroto administratoriui Vidmantui Švažui,

suinteresuotam asmeniui kreditorei Stanislavai K. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančių asmenų E. D. ir D. D. bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą civilinėje byloje dėl fizinių asmenų E. D. ir D. D. bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, J. K. B., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, S. K. B., D. M., antstolė Elena Miliauskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, valstybės įmonė „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bankroto administratorius 2018 m. gegužės 28 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių asmenų D. D. ir E. D. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. įvyko kreditorių pirmasis susirinkimas, kuriame balsų dauguma nutarta nepritarti E. D. ir D. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Atsižvelgiant į kreditorių išdėstytas pastabas, bankroto administratoriui buvo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas. 2018 m. gegužės 25 d. įvyko E. D. ir D. D. kreditorių antrasis susirinkimas dėl pritarimo patikslintam plano projektui, kuriame kreditorių balsų dauguma nutarta nepritarti pateiktam patikslintam plano projektui.

Teismo posėdžio metu E. D. ir D. D. bankroto administratorius Vidmantas Švažas palaikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo planą. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. gegužės 25 d. vyko antrasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kurio metu balsavusiųjų kreditorių balsų dauguma mokumo atkūrimo planui buvo nepritarta. Kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas reiškė pastabas, kurių dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos fizinio asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnį, o kitos yra subjektyvios. Pažymi, kad šioje byloje bankrutuoja du fiziniai asmenys, kreditorių yra trylika, todėl mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, jos nėra per didelės ir atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus, be to, kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas, nesutikdama tvirtinti plano nurodė, kad bankroto administratorius turėtų nurodyti, kiek lėšų yra sukaupta depozitinėje sąskaitoje, tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamas tvirtinant mokumo atkūrimo planą ir tokia informacija būna pateikiama administratoriaus ataskaitose. Kreditorė „General Financing“, netvirtindama mokumo atkūrimo plano, nenurodė jokių nepritarimo priežasčių, o S. K. B. tiesiog teigė, kad mokumo atkūrimo plane pateikta informacija neatitinka tikrovės, D. yra nesąžiningi, vengia atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto administratorius patvirtino, kad jo žiniomis, D. kai kuriuos darbus atlieka Norvegijoje. Jie ten dirba „nelegaliai“. Bankroto administratorius neturi duomenų, kaip dažnai jie išvyksta į Norvegiją, taip pat neturi pateiktų sąskaitų išrašų ir nėra žinoma, kokias pajamas D. gauna Norvegijoje. Išvykdami dirbti į užsienį, bankrutuojantys asmenys stengiasi gauti didesnes pajamas ir didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą pinigus gali pervesti arba „įnešti grynais“. Su D. jis paskutinį kartą matėsi 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Jiems buvo išaiškinta, kad jie turi elgtis sąžiningai. Jis negali pasakyti, kur tiksliai šiuo metu gyvena D. Gali būti, kad šiuo metu jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, jei bankrutuojančių asmenų pajamos padidės.

Kreditorė S. K. B. teismo posėdžio metu prašė teismo E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Papildomai paaiškino, kad bankrutuojantys asmenys Lietuvoje negyvena, jie gyvena Norvegijoje nuomojame bute. Kartais D. grįžta į Lietuvą, čia jie važinėja prabangiomis mašinomis, apsistoja viešbučiuose ir jokios individualios veiklos jie čia nevykdo. E. ir D. D. yra nesąžiningi, apgaule ir tyčiniais piktybiškais veiksmais vengia atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimo metu jie nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau teismui pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tokiu adresu E. ir D. D. negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi D. D. ir E. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Vidmantas Švažas. 2018 m. kovo 20 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų D. D. ir E. D. kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

2018 m. kovo 22 d. E. D. ir D. D. 2018 m. kovo 22 d. pateikė bankroto administratoriui plano projektą. 2018 m. balandžio 13 d. įvyko kreditorių pirmasis susirinkimas, kuriame balsų dauguma nutarta nepritarti E. D. ir D. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui.

2018 m. gegužės 7 d. E. D. ir D. D., atsižvelgdami į kreditorių susirinkime išdėstytas pastabas, 2018 m. gegužės 7 d. pateikė bankroto administratoriui patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. 2018 m. gegužės 25 d. įvyko E. D. ir D. D. kreditorių antrasis susirinkimas dėl pritarimo patikslintam plano projektui, kuriame kreditorių balsų dauguma nutarta nepritarti pateiktam patikslintam plano projektui.

Bankroto administratorius 2018 m. gegužės 25 d. išvadoje dėl mokumo atkūrimo plano nurodė, kad E. D. ir D. D. pateiktame mokumo atkūrimo plano projekte atsižvelgta į kreditorių 2018 m. balandžio 13 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu pateiktas pastabas ir siūlymus. Mokumo atkūrimo plano projektas atitinka visus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje.

Iš teismui pateiktų balsavimo biuletenių nustatyta, jog 2018 m. gegužės 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime prieš siūlymą pritarti patikslintam E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo plano projektui balsavo šie kreditoriai: akcinė bendrovė SEB bankas (44,50 proc.), uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ (12,51 proc.), S. K. B. (2,93 proc.). Pagrindiniai kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai: 1) bankas nesutinka su administravimo išlaidų sąmata; 2) nepagrįstos bankrutuojančių asmenų pajamos ir išlaidos; 3) nenurodyta, kokios piniginės lėšos yra sukauptos depozitinėje sąskaitoje. Uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, balsuodama prieš siūlymą pritarti mokumo atkūrimo plano projektui, jokių priežasčių nenurodė, o kreditorė S. K. B. nurodė, kad bankrutuojantys asmenys savo nesąžiningais tyčiniais veiksmais vengia vykdyti prievoles kreditoriams, nuo 2011 metų gyvena ir dirba Norvegijoje, o Lietuvoje jokios individualios veiklos nevykdo.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 29 straipsnis).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnis įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą bankrutuojančių E. D. ir D. D. mokumo atkūrimo planą, sutinka su bankroto administratoriaus išvada, kad kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pastabos dėl administravimo išlaidų sąmatos yra nepagrįstos, nes plano projekte nurodyta bankroto administravimo išlaidų lėšų suma yra realiai atspindinti bankroto procese būtinus atlikti darbus, išlaidos nėra per didelės ir atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Taip pat sutiktina su bankroto administratoriaus argumentu, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato reikalavimo plane pateikti informaciją, kiek lėšų yra sukaupta depozitinėje sąskaitoje, nes tokią informaciją bankroto administratorius pateikia savo teikiamose ataskaitose, todėl ši kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pastaba taip pat neturėtų būti priežastimi netvirtinti mokumo atkūrimo plano. Tačiau teismas turi pagrindo pritarti kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pastabai, kad bankrutuojančių asmenų pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu paaiškėjusių aplinkybių, kurias patvirtina ir byloje pateikti duomenys, bankrutuojantys asmenys ne visas savo gaunamas pajamas pagrindžia jas patvirtinančiais įrodymais. Pažymėtina, kad mokumo plane nurodyta, kad visos bankrutuojančių asmenų gaunamos ir numatomos gauti pajamos sudaro 663,14 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), tačiau atsižvelgiant į kreditorės S. K. B. pateiktus duomenis apie tai, kad bankrutuojantys asmenys Lietuvoje iš tikrųjų negyvena, bei teismo posėdžio metu pateiktus bankroto administratoriaus paaiškinimus, teismas turi pagrindo manyti, kad duomenys apie bankrutuojančiųjų gaunamas realias pajamas, nurodytas mokumo atkūrimo plane nėra teisingi. Kaip paaiškino bankroto administratorius teismo posėdžio metu, E. D. ir D. D. išvyksta padirbėti į Norvegiją, jų atlyginimo dydis nėra pastovus, nėra duomenų apie gaunamą bankrutuojančių asmenų uždarbį bei kiek konkrečiai valandų per mėnesį E. D. ir D. D. dirba Norvegijoje ir numato dirbti ateityje. Taigi, esant šioms aplinkybėms, mokumo atkūrimo plane nėra pateikta pakankamai tikslios informacijos apie bankrutuojančių asmenų gaunamas pajamas. Be to, pažymėtina tai, kad pats bankroto administratorius paaiškino, kad bankrutuojantys E. ir D. D. Norvegijoje dirba „nelegaliai“, taigi, esant neapskaitytoms pajamoms, nėra pagrindo teigti, kad visos jų gaunamos ir numatytos gauti pajamos sudaro tik 663,14 Eur per mėnesį. Fizinio asmens bankroto proceso tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą ir bankroto administratoriui bei kreditoriams padedant, kontroliuojant fizinių asmenų turto ir finansinių srautų valdymą išugdyti jų didesnę finansinę atsakomybę už prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Be to, preziumuojama, kad fizinio asmens bankroto proceso metu fizinis asmuo elgiasi sąžiningai ir tinkamai vykdo nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo plane turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdys. Pareiga nurodyti visas bankrutuojančių asmenų gaunamas pajamas kildinama iš siekio kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, nes tik nuo fizinių asmenų gaunamų pajamų tiesiogiai priklauso kiek konkrečiai kreditoriams bus padengta skola ir ar ji išvis bus padengta. Šioje situacijoje bankrutuojantys E. ir D. D., gaunantys pajamas Norvegijoje, kurios nėra niekur fiksuojamos elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Ir nors bankroto administratorius nurodo, kad dirbdami Norvegijoje ir tokiu būdu gaudami papildomas didesnes pajamas, jie siekia kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nei mokumo atkūrimo plane, nei bankroto byloje esančioje medžiagoje nėra jokių duomenų, kokio dydžio pajamas Norvegijoje jie gauna ir kiek bankrutuojantys asmenys perveda ar įneša į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Be to, pažymėtina ir tai, kad dirbant Norvegijoje ir ten gaunat neoficialias pajamas, nepagrįstos tampa ir mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nes nėra aišku, kiek savo būtinųjų poreikių bankrutuojantys asmenys patenkina iš gaunamų pajamų, kurios nėra niekur fiksuojamos. Šiuo atveju situacija susiklosto tokia, kad bankrutuojantys asmenys Norvegijoje gauna tikėtinai nemažas pajamas, kurios oficialiai nėra įtrauktos į apskaitą, iš jų patenkina visas ar dalį savo būtinųjų poreikių, ir dar papildomai pagal mokumo atkūrimo planą jiems numatyta skirti 534 Eur būtinųjų poreikių tenkinimui. Tokiu būdu bankrutuojantys asmenys gali gyventi nevaržydami savęs, o trylikos kreditorių interesų tenkinimui tenkanti suma – 66,26 Eur per mėnesį. Kaip jau minėta, bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų.

Teismui abejoti bankrutuojančių asmenų sąžiningumu suteikia pagrindo ir ta aplinkybė, kad bankrutuojantys asmenys nenurodo tikrosios savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Tiksliai pasakyti, kur šiuo metu gyvena E. ir D. D., teismo posėdžio metu negalėjo ir bankroto administratorius. Pažymėtina, kad teikdami teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 7 d., bankrutuojantys asmenys savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau iš kreditorės S. K. B. pateikto faktinių aplinkybių 2017 m. rugsėjo 12 d. konstatavimo protokolo matyti, kad jame nurodyta, jog D. D. ir E. D. nurodytu adresu negyveno, jų vardu gaunamą korespondenciją buto nuomininkė (nuomos sutartis valstybės įmonėje „Registrų centras“ įregistruota 2017 m. birželio 5 d.) perduoda buto savininkei A. J. (kuri, kaip teismo posėdžio metu patvirtino bankroto administratorius, dirba kartu su bankroto administratoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje „Centrinis bankroto biuras“). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane bankrutuojantys asmenys nurodo, kad šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą žodinę panaudos sutartį mainais už buto priežiūrą. Teismas pripažįsta, kad asmenys turi teisę laisvai judėti ir pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienos valstybės teritorijoje, tačiau bankroto proceso metu, bankrutuojantys asmenys turi būti sąžiningi ir pateikti visą reikiamą informaciją apie save, tuo pačiu ir apie savo tikrąją gyvenamąją vietą. Šiuo atveju bankrutuojančių asmenų vengimas nurodyti savo nuolatinę gyvenamąją vietą suponuoja išvadą, kad E. D. ir D. D. Lietuvoje nuolatos ir negyvena arba Lietuvoje apsistoja ganėtinai trumpą laiką, nes jų pagrindinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į kreditorės S. K. B. pateiktus duomenis apie tai, kad ji, turėdama informacijos, kad Edmundas ir D. D. gyvena ir dirba Norvegijoje, žinodama tikslų jų gyvenamosios vietos adresą Norvegijoje (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Norvegijos kompetentingą teismą dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, be to pats E. D. Akmenės rajono apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą teismo procesinius dokumentus siųsti jam elektroniniu paštu, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Pažymėtina, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto bylą, sąžiningų pastangų priklauso bankroto proceso įvykdymo sėkmingumas ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamų tikslų įgyvendinimas. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti. Tai pirmiausia reiškia, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam suteiktas pareigas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnis).

Kasacinis teismas nurodė, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti proceso ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darytina išvada, kad fiziniai asmenys teismui buvo pateikę neteisingą informaciją apie savo pajamas, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (t. y. bankrutuojantys asmenys, gaudami neoficialias pajamas, jų neįtraukė į mokumo atkūrimo plane numatytas gauti pajamas ir tokiu būdu išvengiama atsiskaitymo su kreditoriais kuo didesne apimtimi). Teismas pažymi, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), todėl bankrutuojantiems asmenims gaunant „nelegalias“ pajamas, t. y. dirbant neoficialiai, ir už gautą atlygį nemokant privalomųjų mokėjimų valstybei, negali būti įgyvendinama pagrindinė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme 1 straipsnyje numatyta paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Svarbu akcentuoti tai, kad pateikiant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nebuvo žinoma informacija, kad E. ir D. D. nelegaliai dirba užsienyje, t. y. Norvegijoje, ir ten gauna pajamas, kurių dydis niekur nėra oficialiai fiksuojamas.

Pareiškėjų tikslių lėšų, kurias fiziniai asmenys numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas, nenurodymas ir iš to sekančios nepagrįstos būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos bei kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike numatomos mokėti lėšos, suponuoja išvadą, jog pareiškėjų pateiktas ir koreguotas mokumo atkūrimo planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 12 punktų reikalavimų, dėl to mokumo atkūrimo planas negali būti teismo patvirtintas.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas turi ne tik formaliai atitikti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, bet jame turi būti nurodytos tokios priemonės, kurios užtikrintų fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-418-695/2016).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismui atsisakant patvirtinti pareiškėjų pateiktą mokumo atkūrimo planą, bankroto byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas).

Nutraukus bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto pagrindu, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokumo atkūrimo plano.

Bankrutuojančių fizinių asmenų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.