- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- A15.-2783-716/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02477-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. I.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
teismo posėdyje išnagrinėjo J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklar. gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. I. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 1.28 val., Dunojaus g. 24, Vilniuje, vairuodamas automobilį „TOYOTA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė plovyklos konstrukcijos koloną ir ją apgadino, padarydamas 901,20 eurų žalą. Iš eismo įvykio vietos J. I. išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
J. I. tyrimo metu (b. l. 7) ir teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išplovęs mašiną neįsitikino dėl saugumo, kliudė koloną. Iš įvykio vietos nepasišalino, vaikščiojo ir ieškojo, kur paskambinti, kur kreiptis. Neprisiminė, kad reikėjo policijai paskambinti. Buvo naktis, jis pasimetė. Dar ryte buvo atvažiavęs 6 ryto į tą plovyklą, tačiau jokio darbuotojo ten nerado. Blogai pasielgė, gaunasi, kad išvažiavo niekam nepranešęs. Nusiplovęs mašiną jis norėjo ją išsisiurbti. Gavo iškvietimą, todėl pradėjo atbulas važiuoti. Veidrodėliai buvo po plovimo aprasoję. Ji atsirėmė į koloną, kuri buvo pažeista. Atsitrenkimą pajuto, buvo išlipęs. Nežinojau, kad policiją reik iškviesti, būtų iš karto iškvietęs. Tuo metu buvo pasimetęs.
Iš vyriausiojo patrulio D. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 12 val., dirbant kartu su vyr. patrule J. V., atvykus į Dunojaus g. 24, Vilniuje, paaiškėjo, kad sugadinta savitarnos plovykla. Plovyklos atstovas paaiškino, kad ryte jam paskambino asmuo ir pasakė, kad ši yra sugadinta. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matėsi, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 1.30 val., automobilis TOYOTA PRIUS, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į pastato atramą, išlipęs vairuotojas apžiūrėjo ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 2).
Šalies argumentai
T. Ž. tyrimo metu paaiškino, kad šių metų rugpjūčio 20 d. rytą Plovyklos ,,H2AUTO“, esančios Dunojaus g. 24/26, Vilniuje, operatorius pamatė apgadintas plovyklos konstrukcijas. Operatorius jį informavo. Peržiūrėjus kameras, pamatė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 1.28 val., automobilis TOYOTA PRIUS, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į plovyklos konstrukciją – koloną. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo padarytą žalą ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 5).
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta plovyklos esančios Dunojaus g. 24, Vilniuje, sugadinimo vieta (b. l. 3).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobilio, apgadinusio plovyklos koloną, duomenys (b. l. 3).
Iš Vį ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „TOYOTA PRIUS“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6).
Iš darbų sąmatos matyti, kad žalos pašalinimo ir turto atstatymo darbų kaina Dunojaus g. 24/26, Vilniuje, yra 901,20 eurų (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto vaizdo įrašo kompaktiniame diske matyti eismo įvykis, kurio metu automobilis „TOYOTA PRIUS“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia į plovyklos konstrukciją (b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad J. I. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas – plovyklos konstrukcijos kolona. Tokią tiesą byloje patvirtina tiek paties J. I. parodymai tyrimo metu ir teisme, tiek patrulio D. Š. bei liudytojo T. Ž. nurodytos aplinkybės, eismo įvykio vietos schema ir duomenys apie eismo įvykį. Padarytą įvykio metu žalą patvirtina pateikta darbų sąmata. Minėtų įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms patvirtinti ir J. I. kaltei pagrįsti.
J. I. vairuodamas automobilį neįsitikino, kad tai daryti saugu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p. ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, t. y. kliudė plovyklos konstrukciją – koloną. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad J. I. padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje.
Po sukelto eismo įvykio J. I. privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jo pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį informavus policijos pareigūnus. Kelių eismo taisyklių 222 p. įpareigoja eismo dalyvius, šiuo atveju vairuotoją, padarius tik turtinę žalą nedelsiant apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. J. I. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė tai daryti draudžiančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad J. I. padarė teisės pažeidimą dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. J. I. pasišalino padaręs žalą, kuri viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, dėl ko jo veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą rodytą administracinį nusižengimą.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad J. I. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas J. I. nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę. J. I. padarė pažeidimus kelių eismo saugumo srityje, praeityje yra baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo., dirba pavėžėju, yra išsituokęs ir moka išlaikymą dviem mažamečiams sūnums.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes atsižvelgia į tai, kad J. I. anksčiau nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo dėl pasišalinimo iš įvykio vietos padarymą, šį pažeidimą padarė ne dėl piktybinės tyčios, bet dėl pasimetimo, neatsargumo ir nepakankamo rūpestingumo vykdant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo metu dirbo pavėžėju ir dėl jo neblaivumo abejonių nekyla, gauna mažas pajamas, kurių žymią dalį skiria mažamečių vaikų išlaikymui, visus pažeidimus nuoširdžiai pripažino ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl jų, padarytos žalos dydis įvykio vietoje nebuvo aiškiai matomas ir suprantamas, administracinės atsakomybės taikymo procesas jau padarė reikalingas pasekmes pažeidėjui. Įvertinus visą tai, protingumo kriterijų ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą teismas mato pagrindą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti J. I. už padarytą pažeidimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos švelnesnę administracinę nuobaudą mažinant sankcijoje numatytos minimalios baudos dydį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 627 - 637 straipsniais, teismas
nutarė:
J. I. pripažinti kaltų dėl teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso:
- 417 straipsnio 7 dalį skirti 10 (vienuolikos) eurų dydžio baudą;
- 426 straipsnio 2 dalį (pritaikius ANK 34 str. 6 d.) skirti 220 (dviejų šimtų dvidešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus J. I. skirti galutinę 220 (dviejų šimtų dvidešimties) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20121496721. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.