Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

A. K. teigimu, I. J. pirmąjį jo prašymą ignoravo, nepateikė nei prašomų dokumentų, nei motyvuoto atsisakymo, o atsakydama į antrąjį prašymą pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atsisakymą. Todėl prašyta I. J. pagal ATPK 50⁵ straipsnį paskirti 10 000 litų baudą už įstatyme numatytos informacijos nepateikimą akcininkams.

Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – skirti UAB „Ashburn International“ turto administratorei I. J. administracinę nuobaudą – 10 000 Lt už ATPK 50⁵ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pripažino turto administratorę I. J. netinkamu administracinės atsakomybės subjektu pagal ATPK 50⁵ str. 1 d., kadangi vertinant šio straipsnio nuostatas reikia atsižvelgti ne į pažodinį subjekto pareigų pavadinimą, bet į užimamų pareigų specifiką ir trauktino administracinėn atsakomybėn asmens vykdomas funkcijas, pareigos teikti informaciją bendrovės akcininkams buvimą ar nebuvimą. Pareiškėjas pažymi, kad 2006-04-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi I. J. paskirta Bendrovės turto administratore, jai vienintelei suteikta teisė veikti bendrovės vardu, atitinkamai tinkamas teisės gauti informaciją įgyvendinimas priklauso išimtinai nuo turto administratorės valios. A. K. taip pat teigia, kad Bendrovės turto administratorės pareigą teikti Bendrovės akcininkams informaciją patvirtina 2007-10-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, kurioje aiškiai išreikšta I. J. pareiga vykdyti Bendrovės valdymo funkcijas, tame tarpe – teikti Akcinių bendrovių įstatymo nustatytą informaciją Bendrovės akcininkams, o už netinkamą šių pareigų vykdymą ir akcininko teisių pažeidimą administratorei neabejotinai taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pati I. J. niekada neneigė turinti esmines Bendrovės valdymo funkcijas. Apeliantas nurodo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. ir 18 str. numatyta akcininko teisė gauti informaciją yra besąlyginė ir negali būti ribojama kitais nei įstatymo numatytais pagrindais, o ATPK 50⁵ str. numatyta nuobauda už šios teisės pažeidimą asmenims, kurie vadovaujasi įstatymais ir bendrovės valdymo tvarka faktiškai ir teisiškai atsakingi už tokios informacijos akcininkams pateikimą. Apeliantas daro išvadą, kad administracinė nuobauda už minėtame ATPK straipsnyje numatytą nusižengimą taikytina priklausomai nuo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį trauktino asmens atliekamų funkcijų bendrovėje, bet ne nuo formalaus pareigų pavadinimo. Pareiškėjas mano, kad atsisakius taikyti administracinę atsakomybę I. J., būtų toleruojama situacija, kai turinčiam aiškiai išreikštą pareigą ir realią galimybę suteikti akcininkui informaciją apie bendrovę, ir šią pareigą suvokiančiam asmeniui sudaroma galimybė išvengti administracinės atsakomybės už sąmoningai padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad I. J. 2008-10-25 raštu atsisakydama pateikti prašomus dokumentus, nepažeidė įstatymų reikalavimų, kadangi apeliantas nebuvo pateikęs bendrovei rašytinio įsipareigojimo neatskleisti bendrovės komercinės paslapties. Pareiškėjas nurodo, kad tokią galimybę jam suteikia Akcinių bendrovių įstatymas (18 str. 1 d.), o to paties įstatymo 4 str. 4 d. numatyta, kad bendrovės įstatai negali prieštarauti Akcinių bendrovių įstatymui ar kitiems įstatymams. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neišsiaiškino ir neįvertino ar visuose prašomuose pateikti dokumentuose buvo komercinių paslapčių, kadangi dokumentus, kuriuose nėra komercinių paslapčių, ji privalėjo pateikti pagal bendrovės įstatus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog turto administratorė atsisakė pateikti dokumentus, kurie buvo pripažinti kaip komercinė paslaptis valdybos, kurios išrinkimo sprendimas buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Į A. K. apeliaciniame skunde išsakytą priekaištą dėl to, kad buvo atsisakyta pateikti 2007 m. spalio 18 d. prašyme nurodytus dokumentus, advokatė nurodo, kad atsisakymo pateikti minėtus dokumentus pagrindas buvo aiškiai nurodytas 2007 m. spalio 25 d. turto administratorės rašte Nr. 01-20 (b. l. 14). Vadovaujantis Bendrovės įstatų 11.2 punktu, norėdamas gauti kitus nei 11.1 punkte išvardintus dokumentus, akcininkas, valdantis ne daugiau kaip 1/10 bendrovės akcijų, privalo pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties. Pareiškėjas tokių dokumentų nebuvo pasirašęs, dėl to jam motyvuotai buvo atsisakyta pateikti prašomus dokumentus. I. J. atstovė teigia, kad nors pareiškėjas iš esmės ir teisingai nurodo, jog 2008-03-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pripažinta, jog UAB „Ashburn International“ valdyba 2006-09-15 akcininkų susirinkime buvo išrinkta neteisėtai ir todėl šios valdybos sprendimai galėtų būti ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, tačiau iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtos nutarties priėmimo jokių abejonių dėl Bendrovės valdybos sprendimo galiojimo negalėjo būti ir turto administratorė privalėjo jį vykdyti, pažymėtina, kad šie valdybos sprendimai iki šiol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, Bendrovės turto administratorė atliko pareiškėjo prašomų valdybos posėdžių protokolų individualų vertinimą ir, nustačius, kad kai kuriuose protokolokuose komercinės paslapties nėra, 2008 m. balandžio 1 d. raštu išsiuntė pareiškėjui kai kuriuos prašomus dokumentus. Atstovė taip pat pažymi, jog šioje situacijoje ginčas kyla dėl ginčijamos akcininko teisės gauti informaciją, o toks ginčas turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo klausimas sprendžiamas ATPK 250 str. nustatyta tvarka.