- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- e2S-540-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- G. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-540-755/2018
teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00080-2018-2
2018 m. rugpjūčio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1479-452/2018 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. prašė: nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. V. kaltės, paliekant santuokines pavardes; nepilnamečio E. V. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą; santuokoje įgytą turtą – automobilį priteisti atsakovui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas advokatas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir paliktinas nenagrinėtas, kadangi šalys nuo 2008 m. gyvena Jungtinėje Karalystėje, šioje valstybėje yra ir šalių dukters faktinė gyvenamoji vieta. Ieškovės atstovas advokatas parengiamajame posėdyje pareiškė nuomonę, kad byla yra teisminga Panevėžio apylinkės teismui ir pripažino, kad ieškovė kartu su dukra ilgą laiką gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur ji lanko gydymo ir ugdymo įstaigą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinio dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paliko nenagrinėtą. Išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ji turėtų kreiptis į atitinkamą Jungtinės Karalystės teismą.
4. Teismas konstatavo, kad sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis”) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas). Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra įgijusi nuolatinį pobūdį, šioje valstybėje vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką ir neturi esminio ryšio su Lietuvos Respublika.
5. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pagal Reglamento ,,Briuselis II bis” 8 straipsnį šio reikalavimo jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismams. Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo teisę pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą, arba (pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę) į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Panevėžio apylinkės teismui. Taikant Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, atsižvelgiant į tai, kad abi šalys turi Lietuvos Respublikos pilietybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
7. Nurodo, kad teismas priėmė klaidingą nutartį, spręsdamas, jog santuokos nutraukimo byla yra teisminga Lietuvos teismams. Teismas klaidingai interpretuoja vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, remdamasis Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsniu ir 9 straipsnio nuostatomis dėl nenutrūkstamos vaiko buvusios gyvenamosios vietos jurisdikcijos. Šalių duktė nuo pat gimimo gyvena ir mokosi Jungtinėje Karalystėje, niekada negyveno Lietuvos Respublikoje. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, klausimai, susiję su vaiko išlaikymu, turi būti sprendžiami Jungtinės Karalystės teismuose. Iš pateiktos teismui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad skyrius negali pateikti duomenų apie šalių dukterį, todėl į procesą būtina įtraukti Jungtinės Karalystės Vaiko priežiūros tarnybą, kas nebūtų nei ekonomiška, nei koncentruota, kaip kad nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje. Be to, šalys Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o automobilis yra įgytas Jungtinėje Karalystėje, todėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla nenagrinėtina Panevėžio apylinkės teisme.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė G. V. prašo atskirąjį skundą atmesti.
9. Nurodo, kad teismas, laikydamasis įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių, tinkamai išnagrinėjo ieškinio reikalavimų teismingumo klausimą ir padarė pagristas išvadas. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo teisės aiškinimu, pateikia teisiškai nepaaiškinamus bei tarpusavyje prieštaraujančius argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Panevėžio apylinkės teismui yra teismingas ieškinio reikalavimas dėl šalių santuokos nutraukimo Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punkto pagrindu, o reikalavimas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo turi būti nagrinėjamas Panevėžio apylinkės teisme santuokos nutraukimo byloje, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis); ieškinio reikalavimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra neteisminga Panevėžio apylinkės teismui, todėl yra pagrindas nurodytą ieškinio dalį palikti nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis).
12. Apeliantas nurodo, kad ši santuokos nutraukimo byla Lietuvos Respublikos teismams neteisminga, nes ieškinio padavimo teismui dieną šalių nepilnamečio vaiko, kaip ir bylos šalių, nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, situacija nepakitusi ir šiuo metu. Su atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Teismas, nustatęs šeimos byloje egzistuojantį tarptautinį (užsienio) elementą, ex officio turi spręsti dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikštus reikalavimus. Tam teismas turi nustatyti byloje egzistuojančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdį ir valstybę, su kuria šis yra susijęs. Pagal tai parinkti nustatant jurisdikciją ar atliekant kitą procesinį veiksmą aktualius taikytinus teisės aktus – ES reglamentus, tarptautines daugiašales sutartis, tarptautines teisinės pagalbos sutartis ar nacionalinę teisę. Siekiant nustatyti taikytiną teisės aktą, svarbu patikrinti jo reguliuojamų teisinių santykių sritį, nustatyti teisės akto galiojimą teritorijoje, laiko atžvilgiu, įvertinti jo santykį su kitais teisės aktais.
14. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tais atvejais, kai nustatoma, kad ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare, teismas turi pareigą kiekvienam tokioje byloje pareikštam reikalavimui (dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo, dėl turto teisinio režimo) nagrinėti jurisdikciją nustatyti atskirai, nepriklausomai nuo to, ar tie reikalavimai pareikšti kartu vienu ieškiniu, ar atskirai, nes kiekvieno iš šių reikalavimų jurisdikciją nustato skirtingi teisės aktai. Pažymėtina, kad teismas gali neturėti jurisdikcijos nagrinėti visus pareikštus byloje reikalavimus, todėl tokiais atvejais teismas reikalavimus, kuriuos nagrinėti jis neturi jurisdikcijos, turi palikti nenagrinėtus (CPK 782 straipsnis).
15. Reglamentas „Briuselis II bis“ taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis, todėl vienas iš šio reglamento tikslų – sukurti buvusioms poroms realią galimybę kreiptis į teismą, ypač atsižvelgiant į objektyvios realybės diktuojamas situacijas, kai poros, nesusiklosčius santykiams, pradeda gyventi skyrium skirtingose valstybėse ar kreipiasi į teismą kitoje nei šalių gyvenamoji vieta valstybėje. Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Vienas iš sutuoktinių – ieškovė kreipėsi į teismą Lietuvoje dėl santuokos nutraukimo. Taigi, ieškinio dalykas – santuokos nutraukimas, bylos šalys – Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys kitoje ES valstybėje narėje – Jungtinėje Karalystėje. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys gyvena ne Lietuvoje. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį, ieškovė, reikšdama ieškinį, turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų: arba kreiptis pagal jų bendrą gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi ieškovė kreipėsi į Lietuvos teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės – klausimą dėl santuokos nutraukimo.
16. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą (išlaikymo įsiskolinimą) teismingumo spręstina remiantis Išlaikymo reglamento nustatytomis taisyklėmis, kurio 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis aukščiau minėtame reglamente įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis, konkrečiai šiuo atveju, 3 straipsnio c punktu (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl ieškovė turėjo teisę pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą, arba į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėtina šalių santuokos nutraukimo byla. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui.
17. Reglamentas „Briuselis II bis“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Ieškinio reikalavimų dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtas reikalavimas buvo pateiktas kartu su reikalavimu nutraukti santuoką, nesant bendrų tarptautinės privatinės teisės normų spręsti jurisdikcijos klausimus dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, sprendžiama, kad ieškinio reikalavimas dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo turi būti nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.