Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-21-719/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
AN2-21-719/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. AN2-21-719/2017
Proceso Nr. 4-08-3-00174-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant A. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį buvo surašytas kaltinant jį dėl nelegalaus darbo, t. y. tuo, kad jis, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 14 d. leido dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje T. M. pardavėja-kasininke, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudarius su ja rašytinės sutarties, neišdavus antro darbo sutarties egzemplioriaus bei prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens įdarbinimą.Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. V. kaltu ir nubausti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnis, skundžiamas nutarimas, dėstoma apie nuobaudų tikslus, nelegalaus darbo žalą ir teigiama, kad byloje pakanka duomenų apie nelegalų T. M. darbą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 14 d. Tai patvirtino liudytojos T. M., G. N., D. M. ir J. V.. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi atsakomybėn traukiamo A. V. sutuoktinės R. V. ir liudytojų E. O., D. K., I. A., S. Š., A. V. bei D. R. parodymais, nes šie asmenys yra priklausomi nuo atsakomybėn patraukto A. V. ir jam pavaldūs. Apibendrindama bylos duomenis Institucija teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nutraukė bylą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovas advokatas T. Bogdanskis su apeliaciniu skundu nesutinka. Atstovas pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir mano, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašo skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Šioje byloje A. V. buvo kaltinamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos sankcijoje buvo numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje už tokią pačią veiką numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 eurų. Šiuo konkrečiu atveju A. V. buvo kaltinamas dėl vieno nelegaliai dirbusio asmens. Akivaizdu, kad už tokią veiką ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio prasme, administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. veiką perkvalifikuoti ir toliau procesą vesti pagal ANK nėra teisinio pagrindo.Apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apygardos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone. Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus atsakomybėn patraukto asmens A. V. kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apygardos teismas jų nekartoja.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija atsakomybėn patraukto asmens A. V. kaltę iš esmės grindė tik liudytojų T. M., G. N., J. V. ir D. M. parodymais. Visos jos iš esmės tvirtino, kad T. M. administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. vadovaujamoje bendrovėje dirbti pradėjo gerokai prieš darbo sutarties su ja sudarymą (9–12 b. l.). Jokių kitų asmenų, taip pat ir asmens, su kuriuo liudytoja T. M. nurodė bendravusi dėl darbo, t. y. liudytojos R. V., Institucijos darbuotojai tyrimo metu neapklausinėjo, su jais nebendravo ir jokių kitų objektyvių duomenų nenustatinėjo. Vietoje to, Institucijos darbuotojai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nelegalaus darbo tyrimo aktą, tyrimo veiksmų protokolus, kurie buvo paremti išskirtinai tik liudytojų T. M., G. N., J. V. ir D. M. parodymais, o taip pat padarė darbo sutarčių kopijas, atspausdino duomenis iš registrų ir bylos tyrimą baigė (5–8, 13–23, 24–26 b. l.). Tačiau teismo posėdyje tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V., tiek liudytojos R. V., E. O., D. K., I. A., S. Š., A. V. ir D. R. Institucijos poziciją paneigė (71–73 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti pastarųjų proceso dalyvių apylinkės teisme duotus parodymus ir patvirtinti Institucijos poziciją (pavyzdžiui, liudytoja T. M. nebuvo užtikta darbo vietoje tuo metu, kai darbo sutartis su ja dar nebuvo sudaryta ir pan.). Atvirkščiai, byloje yra duomenys apie tai, jog galimai liudytoja T. M. mobiliojo ryšio telefonu 2016 m. kovo 13 d. klausė liudytojos R. V. apie tai, kelintą valandą jai reikia atvykti į darbą (jeigu prieš tai ji būtų jau dirbusi, ji būtų žinojusi savo darbo laiką), 2016 m. kovo 14 d. ji parašė savo gyvenamosios vietos adresą (tikėtina, kad darbo sutarties sudarymui), o iš 2016 m. kovo 16 d. susirašinėjimo matyti, kad galimai liudytoja T. M. dieną prieš tai, t. y. 2016 m. kovo 15 d., dirbo viena (67, 68, 75 b. l.). O tai iš dalies paneigia Institucijos poziciją.Institucija apeliaciniame skunde ginčija jos poziciją paneigiančių proceso dalyvių parodymus nurodydama jų priklausomybę nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – liudytojos R. V., E. O., D. K., I. A., S. Š., A. V. ir D. R. dirba administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. vadovaujamoje bendrovėje, be to, liudytoja R. V. yra jo sutuoktinė. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos, kurių parodymais Institucija išskirtinai remiasi – liudytojos T. M., G. N., J. V. ir D. M. – pranešimo apie galimą pažeidimą metu jau buvo atleistos iš darbo toje pačioje bendrovėje, jos galėjo turėti tam tikrų nuoskaudų ir priešingai, nei prieš tai paminėti proceso dalyviai, būti suinteresuotomis nepagrįstai apkalbėti jas atleidusį administracinėn atsakomybėn patrauktą A. V. ir taip jam savotišku būdu atkeršyti. Todėl byloje nesant jokių kitų objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti Institucijos arba atsakomybėn patraukto A. V. poziciją, besąlygiškai remtis iš vienos pusės liudytojų T. M., G. N., J. V. bei D. M. parodymais ir iš kitos pusės liudytojų R. V., E. O., D. K., I. A., S. Š., A. V. bei D. R. parodymais negalima.Apeliacinės instancijos teismui Institucija nepateikė naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi, kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime ir kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant neginčijamų ir objektyvių administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų apygardos teismas konstatuoja, jog surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai dėl atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatuoti, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažeidimo teiseną šioje dalyje nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas