- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- A-261-385-13
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. ir atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjo teigimu, jo teisės buvo periodiškai pažeidžiamos laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m.
Paaiškino, kad tuo laikotarpiu jis buvo konvojuojamas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) iki specialiojo vagono ir nuo specialiojo vagono iki numatytos įstaigos maksimaliai perpildytais specialiais rusiško „ZIL“ tipo sunkvežimiais, viršijant gulimas ir sėdimas vietas. Specialus vagonas neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 109 punkto nuostatų. Specialiuose vagonuose, kuriose yra 6 sėdimos vietos, buvo sutalpinama 15 asmenų su bagažu, juose nebuvo bagažui sudėti skirtų vietų, nebuvo atsarginio išėjimo, buvo oro trūkumas, kamerose nebuvo šildymo sistemos.
Taisyklių 109 ir 146 punktų nuostatų neatitiko ir vokiško „Mercedes Benz“ tipo specialūs sunkvežimiai, kursuojantys tarp Pravieniškių pataisos namų (toliau – ir Pravieniškių PN) ir Šiaulių TI bei tarp Pravieniškių PN ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) ar Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas 2006-2012 m. laikotarpiu. Paaiškino, kad minėtu laikotarpiu konvojavimas vyko tik nakties metu, konvojavimas kėlė papildomas grėsmes, įvykus nelaimingam atsitikimui, nebuvo atsarginio išėjimo iš kiekvienos kameros, šildymo sistemos, vėdinimo, kameros buvo perpildytos, konvojuojamųjų bagažas buvo sudedamas į vieną kamerą, nes nebuvo specialios vietos jam sudėti, kamerose nebuvo Taisyklėse numatyto lango.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 25 d. iki 2006 m. sausio 10 d. jis specialiais sunkvežimiais ir specialiais vagonais 53 kartus (530 valandų) buvo konvojuojamas nakties metu. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. jis specialiais sunkvežimiais maršrutu Pravieniškių PN ir Šiaulių TI bei Pravieniškių PN ir Lukiškių TI-K ar LAVL 57 kartus (117 valandų) buvo konvojuojamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pavojingoje gyvybei ir sveikatai aplinkoje, pažeidžiant teisės aktus dėl ko patyrė didžiulę neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) jis buvo susargdintas sunkia liga (seronegatyvusis reaktyvusis poliartritas), nuo kurios jis buvo gydomas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2011 m. birželio 7 d. (2 mėn.) labai stipriais vaistais (prednizalon, sulfasalazine, diclac, kokstral), apie metus buvo stipriai sukaustyti jo judesiai, jis sunkiai vaikščiojo, kiekvieną dieną kentėjo nežmoniškus skausmus, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, pasidarė dirglus, blogai miegojo naktimis (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymu (toliau – ir VSTĮ) jai pavestus uždavinius, privalo užtikrinti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą. Konvojavimas vykdomas teismo reikalavimu bei pagal Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų konvojavimo paraiškas. Iki 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuteistųjų, suimtųjų asmenų konvojavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1994 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 320 patvirtintas Vidaus reikalų padalinių konvojavimo laikinasis statutas (toliau – ir Laikinasis statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 125 patvirtintas Vidaus reikalų konvojaus statutas (toliau – ir Statutas). Vadovaujantis minėtais aktais iki 2005 m. sausio 1 d. nuteistieji, suimtieji galėjo būti konvojuojami traukinio specialiuoju vagonu, pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatytą tvarkaraštį ir nurodytu laiku. Dėl šios priežasties pareiškėjo pretenzija Tarnybai „kad jis buvo konvojuojami nakties metu“ nepagrįsta. Konvojuojamųjų „įsodinimo norma“ specialiajame vagone – 104 asmenys (Laikinojo statuto 13 str. 4 d.).
Nuteistųjų, suimtųjų asmenų konvojavimo specialiuoju automobiliu „įsodinimo norma“ priklausė ne nuo automobilyje įrengtų sėdimų vietų, o nuo automobilio keliamos galios. Automobilyje, kurio keliamoji galia 1,5-2 tonos, buvo leidžiama talpinti iki 13 asmenų, specialiajame automobilyje, kurio keliamoji galia 2,5-3 tonos, - iki 22 asmenų, specialiajame automobilyje, kurio keliamoji galia yra 4 tonos, - iki 36 asmenų (priklausomai nuo kėbulo instrukcijos). Tarnyba, vykdydama konvojavimą pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, „ZIL“ sunkvežimių nenaudojo.
Nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. Tarnybos pareigūnai, vykdantys konvojavimo funkciją, vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis. Nuteistųjų, suimtųjų asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas specialiosios paskirties transporto priemonėmis: VW Crafter (atitikties tipas M2CWK – B grupės mažasis autobusas, kurio kėbulas pritaikytas kaliniams vežti), šiose transporto priemonėse yra 19 sėdimų vietų (įskaitant vairuotoją), maksimalus konvojuojamųjų asmenų skaičius – 14; VW LT (atitikties tipas ar kategorija N2BAM – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, pritaikyta žmonėms vežti), maksimalus konvojuojamųjų asmenų skaičius – 14; specialiosios paskirties sunkvežimiai MERCEDES BENZ (atitikties tipas ar kategorija N2BAB – sunkvežimis-furgonas – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, pritaikyta žmonėms vežti), maksimalus konvojuojamųjų asmenų skaičius – 32; specialiosios paskirties sunkvežimiai MAZ (atitikties tipas ar kategorija N₂BAM – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą, pritaikyta žmonėms vežti), maksimalus konvojuojamųjų asmenų skaičius – 32.
Tarnybos specialusis transportas skiriamas atsižvelgiant į Departamentui pavaldžių įstaigų, policijos teritorinių įstaigų pateiktas konvojavimo paraiškas, kur nurodomas konvojuojamųjų skaičius, izoliacijos reikalingumas ir kita, konvojavimui užtikrinti būtina informacija. Pareiškėjo teiginys, kad sunkvežimiai „perpildyti maksimaliai“ ir dėl to jis patyrė „fizinį ir dvasinį skausmą“ vertintinas kritiškai.
Nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2012 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas 33 planiniais maršrutais. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu tiek Departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams, tiek Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Taisyklių 137 punkto nuostatomis. Apie tai daromas įrašas konvojaus dokumentacijoje. Nurodytu laikotarpiu konvojaus kelionės žiniaraščiuose pastabų dėl pareiškėjo skundų nėra. 2009 m. kovo 30 d. ir 2012 m. kovo 30 d. Tarnybos konvojaus vykdymo minėtais planiniais maršrutais patikrintoje dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Prieš pradedant vykdyti konvojavimą, vadovaujantis Taisyklių X skyriaus nuostatomis, patikrinama specialiojo transporto inžinerinių techninių priemonių būklė. Nustatytais terminais ir laiku, t. y. kiekvienais metais, specialiosios paskirties transportui atliekama valstybinė techninė apžiūra.
Tarnyba 2008 m. kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą su prašymu įvertinti specialiosios paskirties sunkvežimių aplinkos sąlygas. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai 2008 m. matavo dirbtinį apšvietimą, oro santykinį drėgnumą, oro temperatūrą, oro judėjimo greitį specialiajame transporte ir nustatė, kad oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis ir dirbtinis apšvietimas specialiajame transporte atitinka higienos normose numatytas ribines vertes. Minėti dokumentai patvirtina, kad Tarnyboje nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2012 m. kovo 30 d. laikotarpiu nuteistiesiems, suimtiesiems asmenims konvojuoti buvo eksploatuojamas specialusis transportas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
Tarnybos teigimu, nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Tarnybos pareigūnų veiksmai, konvojuojant pareiškėją jo nurodytu laikotarpiu, buvo neteisėti, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp Tarnybos pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo ligos, t. y. nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti (b. l.40-42).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės priteista 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjas skundą teismui padavė 2012 m. kovo 29 d. (b. l. 29), o atsakovo atstovas prašo taikyti senaties terminą, todėl byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės bei teisiniai neturtinės žalos santykiai, atsiradę ir egzistavę laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2012 m. kovo 30 d.
Pagal Taisyklių 3 punktą konvojavimui skirta specialioji transporto priemonė yra inter alia specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo. Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Reikalavimai specialiajai transporto priemonei yra nustatyti Taisyklių 146 punkte: specialiajame automobilyje turi būti inter alia veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 p.), techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis (146.5 p.). Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų (147 p.).
Teismo sprendime ištirti rašytiniai įrodymai tvirtino, jog aktualiu laikotarpiu, konvojuojant pareiškėją, bendras transportuojamų asmenų skaičius (išskyrus vieną atvejį) maksimalių dydžių neviršijo. Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2008 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. (13-17)-2-1985 tvirtina, jog specialusis MB automobilis nei žiemą, nei vasarą iš viso nebuvo tikrinamas, t. y. atsakovo atstovė nepateikė teismui įrodymų, jog šis automobilis atitinka Taisyklių 146 punkto reikalavimus, t. y. neįrodė, jog šiame automobilyje (ar šiuose automobiliuose, jei Tarnyba jų turi ne vieną) yra įrengtos tinkamos kamerų šildymo sistemos, įrengta tinkama vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, ar techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis. Pareiškėjas kaip tik ir teigia, kad konvojuojant šaltuoju metu kamerose yra šalta, o vasaros metu – karšta, trūksta oro. Teismo nuomone, pareiškėjas dėl savo statuso (jo laikymo izoliacijos sąlygomis) neturi galimybių teismui pateikti kokių nors dokumentinių savo teiginių patvirtinimo, todėl šioje situacijoje būtent atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo teiginius. Atsakovo atstovė dėl pareiškėjo argumentų niekaip neatsikirto, jų nepaneigė.
Teismo nuomone, šioje byloje yra įrodyti atsakovo atstovės neteisėti veiksmai, pareiškėją ilgą laiką (daug kartų) konvojavus specialiuoju transportu (automobiliu MB), kuris neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nes Tarnyba teismui nepateikė priešingų įrodymų. Tokiu netinkamu veikimu pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu nepatogumu dėl tokio konvojavimo ir dėl to atsiradusiais tam tikru dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu. Antra vertus, teismas vertino ir aplinkybę, kad pareiškėjas niekuomet nuo 2003 m. nereiškė pretenzijų dėl, jo nuomone, netinkamų konvojavimo sąlygų ir kad dėl tokių skundų Tarnyba, tikėtina, būtų ėmusis priemonių trūkumams ištaisyti. Teismas pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 300 Lt.
Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, jog tarp jam nustatytos diagnozės reaktyvinio seronegatyvinio poliartrito ir tikėtina netinkamų konvojavimo sąlygų sudarymo yra priežastinis ryšys.
III.
Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
1. Specialios paskirties sunkvežimiams MERCEDES BENZ, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliktos ekspertizės ir išduotos 2004 m. gruodžio 21d. pažymos Nr. 543 ir Nr. 544, kad jie atitinka „Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms“, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 ir juos galima eksploatuoti kaip žmonėms vežti pritaikytus sunkvežimius. Šių sunkvežimių techninė būklė kiekvienais metais tikrinama UAB „Kauno techninės apžiūros centras“. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pagal Tarnybos dokumentacijos planą saugomos 1 metus pasibaigus techninės apžiūros galiojimui.
2. Galiojantys teisės aktai nenumato Tarnybai pareigos skirtingais metų sezonais ekspertuoti žmonėms vežti pritaikytus sunkvežimius, todėl Tarnyba nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308, 2000, Nr. 85-2566) 62 straipsnyje pasakyta „Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai.“. Siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti šios bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti šiems specialios paskirties sunkvežimiams MERCEDES BENZ ekspertizes dėl jų tinkamumo konvojavimui, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Pareiškėjas R. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 133-134) nurodoma, kad:
1. Specialios paskirties sunkvežimiams MERCEDES BENZ, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, gautos ekspertizės išvados – 2004 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. 543 ir Nr. 544, o Konvojavimo taisyklės, Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro patvirtintos 2005 m. liepos 29 d. įsakymu, įsigaliojo nuo 2005 m. lapkričio 1 d. Šiose taisyklėse nėra minima transporto priemonė kaip specialios paskirties sunkvežimis, todėl specialios paskirties sunkvežimis konvojuojamiems asmenims vežti yra draudžiamas.
2. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu į pareiškėjo klausimą dėl Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimų pažeidimo (dėl sėdimų vietų įtvirtinimo ir atlošų) atsakė, jog tikrai šis reikalavimas pažeistas, vadinasi, apie tokį pažeidimą atsakovas žino.
3. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliktos ekspertizės 2004 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. 544 nurodyta, jog specialios paskirties sunkvežimyje (duomenys neskelbtini) yra įrengtos dvi vienvietės kameros ir trys dešimtvietės kameros, o pažymoje Nr. 543 nenurodytas nei kamerų skaičius, nei sėdimų vietų skaičius. Be to, šiose pažymose nurodyta, jog jos nėra pagrindas juridiniam transporto priemonės įregistravimui. Taip pat UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ kiekvienais metais tikrina tik stabdžius, išmetamųjų dujų kiekį ir žibintų būklę. Tuo tarpu sėdimų vietų atitikimą teisės aktų reikalavimams netikrina.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo iš atsakovo išreikalauti informaciją, kokiose kamerose specialiuose sunkvežimiuose buvo vežamas pareiškėjas, šių kamerų išmatavimus bei konkrečiu laiku su pareiškėju vienoje kameroje konvojuotų asmenų skaičių.
1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo nešališkas, kadangi taikė ieškinio senatį atsakovo naudai, trukdė pareiškėjui duoti paaiškinimus, replikas, užduoti atsakovui klausimus. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6, 7, 82 straipsnio 6 ir 7 dalys. Pareiškėjas dėl šių pažeidimų yra pareiškęs pastabas dėl teismo posėdžių protokolų (garso įrašų).
2. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad tarp nustatytos diagnozės ir konvojavimo sąlygų nėra priežastinio ryšio. Artritas – sąnarių uždegimas, pareiškėjo atveju – autoimuninės sistemos pažeidimas, kurį sukėlė būtent konvojavimo sąlygos: oro trūkumas, drėgmė ir šaltis (dėl ko kyla kojų peršalimas), tabako dūmai, dulkės, vietos trūkumas, nervinė įtampa dėl konfliktų su kartu konvojuojamais asmenimis. Šios priežastys tiesiogiai veikė pareiškėjo sveikatą – išsivystė abiejų kojų pėdų ir kelių bei kairės rankos riešo sąnarių uždegimas (reaktyvinis seronegatyvinis poliartritas). Dėl to savo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 25 000 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau nesigilino į aplinkybes, kokiomis sąlygomis buvo vežiojamas pareiškėjas, kadangi trukdė pareiškėjui posėdžio metu duoti paaiškinimus.
3. Specialieji sunkvežimiai, skirti konvojuoti nuteistuosius, yra uždrausti teisės aktais, nes neatitinka keliamų reikalavimų. Visų pirma tokie sunkvežimiai jokiame teisės akte nenumatyti, jie neturi sėdimų vietų, kurios atitiktų reikalavimus, nes keliamoji galia apskaičiuojama ne pagal sėdimų vietų skaičių, o pagal tonažą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo teisės dėl perpildymų buvo pažeistos tik vieną kartą, tačiau neaišku, kokiu būdu tai buvo apskaičiuota, jei sunkvežimiuose nėra sėdimų vietų. Be to, teismo paskaičiavimai, remiantis atsakovo nurodytais konvojuotų asmenų skaičiais tuo laiku, kai buvo konvojuojamas pareiškėjas, nėra ir negali būti tikslūs, nes atsakovas nurodo bendrą konvojuotų asmenų skaičių, tačiau specialusis sunkvežimis turi 4 kameras: 3 dideles, kurių išmatavimai – 310 cm x 80 cm x 175 cm, ir 1 mažą, kurios išmatavimai – 80 cm x 80 cm x 175 cm. Sėdimoji vieta yra 30 cm pločio obliuota lenta. Konvojuojamieji asmenys skirstomi į kameras vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu ir Konvojavimo taisyklių III skyriumi. Todėl vienoje kameroje gali važiuoti 5 asmenys, o kitose – 10 ir 13 asmenų. Taip pat kamerose be žmonių vežami ir jų asmeniniai daiktai (2,48 m² patalpoje). Siekiant tikslių skaičiavimų teismas turėjo iš atsakovo išreikalauti duomenis, ne apie bendrą konvojuotų asmenų skaičių, o apie tai, kiek konkrečioje kameroje su pareiškėju važiavo konvojuojamų asmenų.
4. Specialiųjų sunkvežimių kamerose nėra nei vėdinimo sistemos nei atsarginio išėjimo, nei šildymo sistemos. Dėl to žiemą kamerose labai šalta, o vasarą – labai karšta, trūksta oro. Papildomai (dar du kartus) pareiškėjas buvo vežamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžius taip pat netinkamų transportu. Europos ministrų tarybos komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. 952 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 32.2 punkte numatyta, kad draudžiama kalinius pervežti transportu, kuriame nėra tinkamo vėdinimo ir apšvietimo ar kuris bet kokiu kitu būdu gali sukelti jiems nereikalingų fizinių sunkumų ir pažeminimų. Todėl pareiškėjo konvojavimo metu buvusios pervežimo sąlygos lėmė nežmoniškus sunkumus ir pažeminimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 136-137) nurodoma, kad:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas teigia, bet nenurodo kokiais teisės aktais „spec. sunkvežimiai konvojuoti nuteistuosius yra uždrausti“, „nes neatitinka keliamų reikalavimų.“ Konvojavimas vykdomas teismo reikalavimu bei pagal Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų konvojavimo paraiškas. Iki 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuteistųjų, suimtųjų asmenų konvojavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1994 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 320 „Dėl vidaus reikalų padalinių konvojavimo laikinojo statuto patvirtinimo,“ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. 125 „Dėl Vidaus reikalų konvojaus statuto patvirtinimo.“ Prieš pradedant vykdyti konvojavimą, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių X skyriaus nuostatomis, patikrinama specialiojo transporto inžinerinių techninių priemonių būklė. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytais terminais ir laiku, t. y. kiekvienais metais, specialiosios paskirties transportui atliekama valstybinė technine apžiūra. Technikinės apžiūros aktas – tai vienintelis dokumentas, kuris konstatuoja, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatuoti. Specialios paskirties sunkvežimiams MERCEDES BENZ, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ atliktos ekspertizės ir išduotos 2004 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. 543 ir Nr. 544, kad jie atitinka „Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms“, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 ir juos galima eksploatuoti kaip žmonėms vežti pritaikytus sunkvežimius. Šių sunkvežimių techninė būklė kiekvienais metais tikrinama UAB „Kauno techninės apžiūros centras“. Galiojantys teisės aktai nenumato Tarnybai pareigos skirtingais metų sezonais ekspertuoti žmonėms vežti pritaikytus sunkvežimius, todėl Tarnyba nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimą. Todėl tai patvirtina, kad Tarnyboje nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2012 m. kovo 30 d. nuteistiesiems, suimtiesiems asmenims konvojuoti buvo eksploatuojamas specialusis transportas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
2. Nuteistieji, suimtieji asmenys priimami konvojuoti pagal Tarnybai pateiktas konvojavimo paraiškas. Konvojavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose imperatyviai nustatyti atvejai, kada Tarnybos konvojaus pareigūnas gali nepriimti konvojuoti. Vienas tokių – konvojuojamojo sveikatos būklė. Apie sveikatos būklę pažymima konvojuojamojo asmens byloje. Jeigu nėra žymos „konvojuoti negalima“, nėra teisinio pagrindo nepriimti konvojuoti, todėl pareiškėjo teiginys apie tai, kad jis buvo susargdintas dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų yra nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp jam nustatytos diagnozės ir konvojavimo sąlygų. Pareiškėjo pretenzija Tarnybai yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti aptariamuoju atveju nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio ribose, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir kad jis privalo patikrinti visą bylą, konstatuoja, kad pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas jo nurodytu laikotarpiu automobiliais, kurių higienos reikalavimų atitiktis nebuvo atlikta. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo 2013 m. kovo 27 d. pateikti nauji įrodymai šios nustatytos aplinkybės nepaneigia, kadangi atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad konvojavimo automobilių higieninių reikalavimų tyrimai atlikti 2012 m. lapkričio 16 d. ir 2013 m. sausio 3 d., tai yra po pareiškėjo konvojavimo laikotarpio, už kurį pareiškėjas pateikė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Pateikti automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina naudotų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui.
Taip pat atsakovo 2013 m. kovo 27 d. pateikta Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno dalinio planiniu konvojumi nuteistojo R. M. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2012 m. kovo 30 d. konvojavimo suvestinė patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas 2012 m. kovo 7 d. į Lukiškių TI-K automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su 32 asmenimis, kai automobilyje buvo 31 sėdima vieta, ir 2012 m. kovo 16 d. iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK 2 valdybos buvo konvojuojamas kartu su 34 asmenimis, kai automobilyje buvo 31 sėdima vieta. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei sėdimų bei gulimų vietų skaičius. Tokiu būdu buvo pažeistas Konvojavimo taisyklių 109 punkto reikalavimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas neilgą laiką, tai yra 2012 m. kovo 7 d. 3 val. 50 min. ir 2012 m. kovo 16 d. 1 val. 45 min., daro išvadą, jog tai negalėjo sukelti pareiškėjo nurodomų sveikatos sutrikimų. Be to, pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 64.11 ir 64.12 punktuose reglamentuota, jog prie asmens bylos pažymos turi būti nurodoma gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti. Taip pat turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) vardas ir pavardė, parašas. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nepripažinti, kad pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomi atvejai apie galimai kitų nuteistųjų konvojavimo sąlygų pažeidimą negali lemti šio ginčo rezultato, nes pagal pareiškėjo skundą tikrinama, ar buvo pažeistos pareiškėjo asmeninės teisės, o ne kitų asmenų. Todėl kviesti liudytojais kitus asmenis, nesant duomenų, kad jie buvo konvojuojami kartu su pareiškėju, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos laikotarpį bei dydį, todėl jos keisti nėra pagrindo.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. M. ir atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.