Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Paaiškino, kad tą dieną šventė draugo J. O. bernvakarį. Ryte plaukė baidarėmis, grįžę, persirengė ir išėjo į barą. Bare su draugais gerai leido laiką, žaidė visokius žaidimus, pasirašinėjo ant J. maikutės, sprendė visokias užduotėles kaip įprasta bernvakaryje. Po kurio laiko jie prisijungė prie merginų A., I. ir dar vienos merginos, kurios vardo neprisimena kompanijos. Jie sėdėjome, bendravo ir po kažkurio laiko pamatė, kad jam iš kairės prie staliuko sėdi nukentėjusysis. Jis sėdėjo visiškai vienas, atrodė liūdnas, todėl jis pasiūlė jam prisijungti prie jų kompanijos. Vaikinas atsistojo, nieko neatsakė, tiesiog atsisėdo šalia. Tik atsisėdęs, jis agresyviu tonu paklausė: „ką jūs čia darot?“. Jis jam pasakė, kad jie švenčia J. bernvakarį. Vaikinas paklausė, iš kur jie atvyko. Jis atsakė, kad yra iš Šiaulių, į ką vaikinas, vartodamas keiksmažodžius, pasakė, kad varytų atgal į savo Šiaulius. Po tokių jo žodžių, jis sutriko, susižvalgė su merginomis, su kuriomis toliau bendravo. Jis vaikiną ignoravo, nekalbėjo su juo. J. tuo metu nebuvo prie stalo, jis buvo kažkur nuėjęs. Po kažkurio laiko Justinas grįžo prie stalo ir apie kažką bendravo su nukentėjusiuoju. Po kažkiek laiko vaikinas pakeltu balsu pasakė J.: „ Nori aš tave dabar ant tvoros pakabinsiu“. Nežino, koks buvo pokalbio kontekstas, tačiau išgirdo tokį grasinimą. Jis pasisukau į tą jaunuolį ir pasakė „mes čia visi draugiškai leidžiam laiką, nusiramink, kas tau yra“. Į tai nukentėjusysis atsakė vėl necenzūriniais žodžiais. Jis nuo vaikino nusisuko, pasakė J., kad nekreiptų dėmesio ir su draugais toliau bendravo. Kažkokiu momentu išsiaiškino, kad vienos iš tų merginų, A. vaikinas L. yra jo pažįstamas, pasirodė, kad jį pažinojo ir nukentėjusysis. Tai išsiaiškinęs, jis pasakė nukentėjusiajam, kad yra pažįstamas su L., kad visi esame draugai ir kad nėra jokių problemų, gali draugiškai visi būti. Nukentėjusysis toliau jį įžeidinėjo, netikėjo kad jis pažįstamas su L.. Jis nuolat vartojo keiksmažodžius, elgėsi neadekvačiai. Jis nusprendė paskambinti L.. A. paminėjo, kad L. tuo metu buvo kelte ir galimai neatsilieps. L. nėra labai artimas jo draugas, jie kokius 4 metus nebendravo. Jis paskambino L., pasisveikino, pasakė, kad turi gražią merginą, pasakė jam, kad prie jo kimba jo draugas, paprašė jo pasišnekėti su nukentėjusiuoju, patarti, kad atstotų, siekė tokiu būdu išvengti konflikto su tuo vaikinu. Jau prieš pokalbį telefonu su L., ir jis, ir merginos prašė nukentėjusiojo nueiti nuo staliuko, tačiau jis atsisakė tai padaryti. L. pasikalbėjo su vaikinu telefonu, kiek suprato, paprašė jo nedaryti nesąmonių, kad nueitų nuo staliuko. Su L. bendravo ir A.. Jis tam jaunuoliui, kuris jį įžeidinėjo davė savo telefoną kalbėti su L., nes tuo metu tai atrodė vienintelis būdas išvengti nereikalingo konflikto. Po to pokalbio niekas nepasikeitė, vaikinas nenuėjo nuo jų staliuko, jo agresyvumas dar padidėjo, o jie su draugais toliau bendravo, jį šiek tiek ignoravo. Neužilgo vaikinas visiškai be jokios priežasties delnu trenkė jam du kartus per veidą. Jis atsisuko į jį, vaikinas šypsojosi, beveik juokėsi. Tada jis pagalvojo, kad jam išeiti iš baro. Jų merginos tada buvo kitame bare, kurio pavadinimas lyg ir „Garažas“. Jis galvojo, kad nueis ten, nes jautė, kad kuo toliau, tuo viskas blogėja ir gresia didesniu konfliktu. Jis atsistojo ir, išėjęs į lauką, šiek tiek nuėjęs nuo vartelių, išgirdo žingsnius ir vėl keiksmažodį. Jam atsisukus, nukentėjusysis iš karto užsimojo trenkti jam į veidą. Vaikinas tarp krumplių buvo įsikišęs raktus. Šio pirmojo smūgio jis išvengė, smūgis buvo nukreiptas tiesiai į akį. Tada jis sudavė vaikinui vieną smūgį, jie susikabino su juo, kartu nukrito ant žemės. Vaikinas užkrito ant jo. Ant žemės vyko muštynės, vaikinas jam sudavė kelis smūgius, gal kokį vieną smūgį ir jis vaikinui sudavė. Tuo metu jis buvo labai išsigandęs, todėl tiksliai negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, nes ir jo ir vaikino veidai buvo sužaloti. Tada, kai vaikinas ant jo užkrito, bandė jį kuo greičiau nuo savęs numesti. Kai pavyko jį nustumti nuo savęs, jis laikė jį įsikabinęs, dar ranka trenkė. Tada jis dešine ranka sudavė vaikinui smūgį, tiksliai neatsimena, kur pataikė tada nukentėjusiajam, gal į ausį, galėjo būti galva, tada vaikinas jį paleido. Kai tik vaikinas jį paleido, jis atsistojo ir nuskubėjo atgal į barą. Tada buvo panikoje, šoke, nes nesitikėjo, kad taip gali atsitikti. Labiausiai išgąsdino tie raktai vaikino rankoje, nes tai kaip šaltas ginklas. Grįžęs į barą, buvo labai sutrikęs, nežinojo ką daryti, kaip toliau elgtis. Draugai sakė tiesiog nusiramink. Po kažkiek laiko į barą grįžo tas jaunuolis, priėjo prie jo ir J. ir nežino tiksliai, ar jis atsiprašė, tačiau jis ištiesė savo ranką, jis suprato tai kaip atsiprašymą ir taipogi ištiesė jam ranką. Jie paspaudė rankas ir jis tiesiog išėjo. Viskas taip tada ir baigėsi. Jis nemanė, kad vaikinas dėl įvykio inicijuos tyrimą, pats atsiprašė, paspaudė jam ranką, nes jis pats inicijavo konfliktą, o jis nuo pat pradžių stengėsi išvengti to konflikto. Gailisi, kad nesikreipė į tam tikras institucijas. Jis Lietuvoje negyvena nuo 11 metų, todėl nėra susipažinęs su procedūromis, kaip reikia elgtis panašiose situacijose. Dėl savo sužalojimų nesikreipė niekur, nors tai būtų buvęs pats tinkamiausias sprendimas. Per visą vakarą jis buvo išgėręs 2-3 gal 0,5 litro bokalus alaus. Apsvaigęs nesijautė, tačiau alkoholis vis tiek turi kažkokį poveikį. Manau, kad alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui, sprendimams. Nukentėjusysis atrodė kaip vartojęs alkoholį. Po poros mėnesių su juo susisiekė tyrėja ir pasakė, kad vaikinas dėl padaryto sužalojimo kreipėsi į policiją. Su pareikštu civiliniu ieškiniu jis sutinka iš dalies. Mano, kad 500 eurų, kurią jis pervedė nukentėjusiajam padengė pilnai jo turtines išlaidas, tai yra pinigų suma, kuria jis išleido vaistams, kelionėms pas gydytojus. Dėl neturtinės žalos taip pat sutinka dalinai, nes atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, jis tikrai stengėsi išvengti konflikto su nukentėjusiuoju. Jis kaltas sužalojęs nukentėjusįjį, bet nenorėjo to padaryti, dėl to gailisi, nukentėjusysis pats išprovokavo muštynes, turėdamas rankoje raktus. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo krikšto tėtę E. K., kuris yra jam kaip tėvas, nuo vaikystės su juo yra labai artimi. Kai jo tėvai išvyko į (duomenys neskelbtini), jis apie metus laiko Lietuvoje gyveno su krikštatėviu. Su juo bendrauja beveik kasdien. Artimiausiu metu planuoja grįžti į Lietuvą, pildo darbo aplikacijas, yra užsiregistravęs CV banke, grįžęs atgal gyvens pas dėdę Šiauliuose.

Kaltinamajam E. K. visiškai pripažinus kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant, dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. gegužės 27 d. apie 17.20 val. vienas nuėjo į barą ,,Riders pub“ (duomenys neskelbtini). Atėjęs į barą pamatė, kad jame yra nedaug lankytojų, buvo gal keletas panelių. Pamena, užsisakė maisto ir alaus. Jis sėdėjo prie bendro stalo su minėtomis panelėmis. Pamena, kad praėjus apie 2-3 valandoms, į barą atėjo penkių vyrų kompanija. Toliau, kiek atsimena, kažkuriuo tai momentu keletas vaikinų iš tos atėjusios kompanijos prisėdo netoli bare buvusių panelių staliuko. Pamena, kad šie pradėjo paneles kalbinti. Jis, pažinodamas tas paneles, pasakė tiems nepažįstamiems vaikinams, kad nelįstų prie panelių, kadangi šios turi draugus ir, kad jiems nieko nesigaus. Vaikinai jam į tai atsakė ,,tu mums pavydi ir tiek“. Daugiau ką sakė jis nebepamena. Po kiek tai laiko jis nuėjo prie baro, pasiėmė dar alaus ir grįžo prie vieno iš lauke esančių staliuku. Prie to staliuko sėdėjo tie patys du vaikinai, su kuriais jis bendravo ir kuriems jis sakė, kad šie nelįstų prie jo minėtų panelių. Toliau apie ką bendravo su tais vaikinais prie staliuko ir kiek laiko bendravo, nebepamena, kadangi buvo neblaivus. Pamena tokią aplinkybę, kad tas vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta, pasiūlė jam išeiti iš baro teritorijos ir viską išsiaiškinti. Jis sutiko ir jie abu išėjo. Neatsimena, ar dar kas ėjo kartu. Jis matė tik tą vieną vaikiną, paskui kurį jis nusekė lauk iš baro. Išėjęs iš baro kiemelio atsimena tik tiek, kad po to vaikino smūgio nugriuvo ant žemės. Kaip jam trenkė ir kokiu būdu trenkė bei kiek kartų trenkė, jis nieko neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Po smūgio didelio fizinio skausmo nejuto, tačiau skaudėjo. Atsikėlęs nuėjo atgal į barą, nusipirko alaus ir išėjo namo. Grįžęs namo pradėjo jausti didelius skausmus veido srityje. Konkrečiai skaudėjo dešinį skruostą, kairė ausis buvo visa kruvina. Jis išsikvietė medicinos pagalbą, jį nuvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę apžiūrai bei pagalbos suteikimui. 2023 m. gegužės 28 d. jį išvežė į Kauno klinikas. Jam buvo atliktos dvi žandikaulio operacijos. Remdamasis medicininiu išrašu gali pasakyti, kad jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio šakos lūžis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis bei kiti sužeidimai. Dėl visų patirtų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Jo gyvenimo kokybė suprastėjo, buvo priverstas valgyti specialų maistą, kadangi negalėjo judinti žandikaulio, pirktis įvairius vaistus, kadangi tai buvo būtina pooperaciniu laikotarpiu. Nusimato daug kitų išlaidų dėl dantų taisymo, reikės nešioti dantų breketus, kas nėra pigu. Dėl buvusio įvykio jis patyrė tiek fizinę, tiek turtinę žalą. Pas medicinos ekspertus vykti atsisako, kadangi jau buvo gydytas Kauno klinikose ir prašo, kad jo sveikatos ekspertizę atliktų iš medicininių dokumentų. Nori pasakyti, kad to vaikino, kuris am trenkė, jis neatsimena, jam pasirodė, kad šis nevietinis. Nežino, ar dabar galėtų atpažinti, kadangi buvo neblaivus. Pamena, kad tas vaikinas, kuris jam trenkė, buvo apsirengęs juodu džemperiu ( 1 t., b. l. 27-30 ).

D. Ž. papildomai paaiškino, kad ką prisiminė, pareigūnui papasakojo pirmos apklausos metu, toliau detaliai įvykio aplinkybių nepamena. Įvykio dieną, būdamas ,,Rider pub“ bare, jis išgėrė gal 4 ar 5 vnt. 0,5 l talpos bokalus alaus ir mažai ką pamena. Net negali paaiškinti, kodėl šio įvykio aplinkybių smulkiai nepamena. Pamena, kad kartu su vienu iš vaikinų atsistojo nuo staliuko, prie kurio sėdėjo, ir ėjo lauk iš baro, kaip ir nurodė pirmos apklausos metu. Dėl ko jie su vaikinu ėjo iš baro teritorijos, jis jau nepamena, mano, kad jie turėjo sukonfliktuoti, tačiau dėl ko, negali pasakyti, nes nepamena. Pamena tik nuo to momento, kai jis atsistojo nuo žolės, kaip ten atsidūrė, taip pat nepamena, ir nuėjo į baro vidų nusipirkti dar alaus, tuo metu net nesuvok, kas įvyko. Tik sekančią dieną jis parašė sms žinutę pažįstamai paklausti, kas įvyko, ir ši parašė, kad nuvalė jo kraujuojančią ausį, toliau nieko nepaaiškino, dėl ko jam kraujavo iš ausies, bet to momento, kaip jam valė kraujuojančią ausį, jis taip pat nepamena. Daugiau nieko papildomai paaiškinti neturi ką, kadangi, kaip ir minėjo, nelabai ką pamena, bei negali paaiškinti, kokios aplinkybės tai įtakojo. Į klausimą kodėl išeidamas su vaikinu iš baro dėjosi raktus tarp pirštų, atsakė, kad galimai iš įpročio, kadangi, kai vakarais eina miestu, visada raktus dedasi tarp pirštų ir ranką laiko įsikišęs į kišenę, galimai dėl saugumo (1 t., b. l. 38-41).

Liudytojas J. O. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo šeštadienis, jis su draugais atėjo į barą ,,Rider pub“ (duomenys neskelbtini). Koks laikas buvo, jau nurodyti negali, nepamena. Su draugais prisėdo prie lauke esančio staliuko. Prie kito staliuko sėdėjo trijų vaikinų grupė, iš kurių vienas buvo labai agresyvus, t. y. nuolatos vartojo necenzūrinius žodžius. Tuo metu jis su draugais persėdo prie kito staliuko, kur sėdėjo merginos. Tada jis nuėjo iki tualeto ir grįžęs atgal prie staliuko pamatė prie jų staliuko sėdintį vaikiną, kuris vartojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi agresyviai. Jis priėjęs prie vaikino paklausė, ką šis veikia prie jų staliuko. Tuo metu tarp to vaikino ir jo draugų kilo žodinis konfliktas. Konfliktuojantis vaikinas ranka kepštelėjo E. K. per žandą ar kaklą. Tuomet abu vaikinai, t. y. E. K. ir vaikinas, kuris buvo prisėdęs prie jų stalelio, atsistojo ir nuėjo už baro, už tvoros. Jis matė, kaip konfliktuojantis jaunuolis su raktais rankoje užsimojo ir lyg ir sudavė ar bandė suduoti smūgį E. K., bet tiksliai nėra įsitikinęs. Ar E. K. kumščiu sudavė vieną smūgį vaikinui, negali pasakyti, nes nepamena. Konfliktas įvyko labai greitai, iki minutės laiko. Po konflikto jis su E. K. grįžo prie staliuko. Kiek pamena, netrukus grįžo ir jaunuolis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Jaunuolis priėjo prie jų staliuko ir jų atsiprašė. Tuo viskas ir baigėsi (1 t., b. l. 95-98).

Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 metais, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti gegužės mėnuo, jis pats prie tyrimo medžiagos Akmenės rajono policijos komisariatui pateikė baro ,,Rider pub“ įvykio dieną filmuotą vaizdo įrašą, kuriame yra data. Apie 20.00 val. dirbdamas bare ,,Rider pub“, esančiame (duomenys neskelbtini), pamatė išeinančius už baro teritorijos ribų per įėjimo vartelius du jaunuolius, kurių nei vieno nepažįsta. Pamena, kad vienas iš jaunuolių buvo labai aukštas ir dėvėjo raudoną džemperį, daugiau jokių detalių nepamena. Kai abu jaunuoliai išėjo, pradžioje jis net nesuprato, kad tarp jų gali kas įvykti, tik vėliau pamatė, kaip jaunuoliai tarpusavyje susistumdė. Tiksliai negali pasakyti, ar jaunuoliai vienas kitam sudavė smūgius, kadangi pats asmeniškai nematė. Tuo metu nuėjo toliau dirbti, nes bare buvo daug lankytojų, kuriuos reikėjo aptarnauti. Pamena, kad aptarnaudamas baro lankytojus po kelių minučių matė už baro teritorijos ribų ant žolės vieną patį gulintį jaunuolį raudonu džemperiu, kadangi dar pamena, kaip prie jo priėjo paklausti, ar viskas gerai, ar nereikalinga greitoji. Jaunuolis buvo sąmoningas ir atsakė, kad nereikalinga. Tik vėliau po kelių minučių į baro vidų atėjo jaunuolis, kuris buvo raudonu džemperiu. Matė, kad jaunuoliui bėgo kraujas, tačiau jau tiksliai nepamena iš kur, bei jis paprašė paduoti servetėlių, tam, kad nusivalyti kraują. Jaunuolis nusivalęs kraują išėjo į namus. Gal daugiau apie įvykio aplinkybes galėtų paliudyti, bare taip pat buvusi lankytoja I. T., kadangi ši buvo prie jo priėjusi ir pasakė, kad tarp jaunuolių kažkas bus, turėdama mintyje, kad jie mušis (1 t., b. l. 101-104).

Liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 metų, tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti gegužės 27 diena, apie 17.00 val. ji su savo drauge A. T. atėjau į (duomenys neskelbtini) mieste esantį barą ,,Rider pub“. Joms sėdint bare, lauko terasoje prie staliuko, netrukus atėjo aukštas iš matymo pažįstamas jaunuolis, kuris buvo apsirengęs raudonu džemperiu, jo anketinių duomenų nežino. Jaunuolis paprašęs leidimo prisėsti prie jų staliuko, prisėdo. Ji jaunuolį žino iš matymo kaip baro ,,Rider pub“ lankytoją, nes kažkada pati dirbo bare ir jį matydavo kartais ateinantį. Šį baro lankytoją, iš patirties kai dirbo, gali apibūdinti kaip konfliktišką asmenybę, kadangi ne kartą iš baro buvo išprašytas laukan. Į barą apie 19.00 val. atėjo keli jaunuoliai, kurie prisėdo joms už nugaros, t.y. prie kito prie jų esančio staliuko. Kaip suprato, atėję jaunuoliai šventė bernvakarį. Pradžioje viskas buvo lyg ir gerai, po to jaunuolis, raudonu džemperiu, išgėręs kažkiek tai alkoholio, mano dėl girtumo, pradėjo kalbėti nesąmones. Vėliau prie jų staliuko prisėdo keli iš bernvakaryje dalyvavusių jaunuolių. Ji su drauge visą vakarą su jais bendravo, juokavo, žaidė žaidimus ir pan. Viskas buvo gerai iki kol jaunuolis raudonu džemperiu netaktiškai kišosi į pokalbį tarp jos su drauge ir vieno iš bernvakarį šventusių jaunuolių, vardu E.. Tiek E., tiek ji su drauge sakėme, kad jaunuolis raudonu džemperiu nueitų nuo jų staliuko, jei šis geranoriškai nenori čia būti. Tačiau pastarasis į jų pasakymus nereagavo. Dar pamena, kaip A. T. kalbėjosi su savo vaikinu mobilaus ryšio telefonu, o tas jaunuolis lindo į akis A. sakydamas, kad jis irgi nori pakalbėti, kadangi pažįsta A. draugą. Tuo metu E. jaunuoliui sakė, kad šis nelįstu ir eitų lauk, bei nekeltų čia konfliktinių situacijų, tačiau jaunuolis į pasakymus visiškai nereagavo, tik pasakė, kad ,,saugo mergas“. Ji net nesuprato tokio pasakymo esmės, kadangi tas vaikinas nėra jos draugas ir nėra ko čia saugoti. Visada jaunuoliui raudonu džemperiu kartojo, kad šis eitų lauk ir prie jų nesikabinėtų, tačiau šis nesiklausė ir toliau prie jų kabinėjosi. Pamena, kad kol sėdėjo prie staliuko, jaunuolis raudonu džemperiu ranka lyg ir patrynė E. per plaukus. E. jam sakė ,,ką čia darai“, tačiau dėl to daugiau jokio konflikto nekilo. Kadangi ji anksčiau dirbo tame bare ir pažįsta daug lankytojų, todėl per visą tą laikotarpį buvo nuėjusi prie vieno ar kito staliuko, todėl, kaip ir dėl ko prasidėjo konfliktas ir ar jis iš vis prasidėjo, ji nematė. Tik pamatė, kad E. kartu su jaunuoliu, kuris buvo raudonu džemperiu, atsistojo nuo staliuko ir išėjo iš baro lauk per vartelius. Pirmas išėjo E., o iš paskos ir jaunuolis. Tuo metu ji pagalvojo, kad E. jau eina į namus, o tas jaunuolis eis į baro vidų, todėl tuo metu nieko blogo nepagalvojo. Kas toliau vyko už baro teritorijos ribų, ji nematė, kadangi ten nieko nebesimato. Nepamena kuriuo metu ji nuėjo į baro vidų, kai netrukus parėjo iš lauko jaunuolis raudonu džemperiu, kuriam matė, kaip iš kairės ausies bėgo kraujas. Ji tai pamačiusi iš karto paėmė servetėlių ir valė kraują, bei paklausė, ar reikalinga greitoji. Jaunuolis greitosios atsisakė. Tada ji jaunuoliui pasakė, kad šis eitų į namus. Jaunuolis geranoriškai iš baro išėjo. Daugiau paaiškinti neturi ką (1 t., b. l. 107-110).

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 metų gegužės mėnesio gale, buvo šeštadienis, tikslios dienos nepasakys, apie 18.00 val. ji su drauge I. T. atėjome į (duomenys neskelbtini) mieste esantį barą ,,Rider pub“. Su drauge atsisėdo terasoje prie staliuko. Joms besėdint netrukus prie jų staliuko priėjo labai aukštas jaunuolis su raudonu džemperiu ir šortais, lyg ir tamsiai mėlynos spalvos. Jaunuolis, kaip suprato, kažkiek pažinojo jos draugę Ievą, todėl paklausė, ar gali prie jų staliuko prisėsti. Jos su I. neprieštaravo ir jaunuolis prie jų prisėdo. Joms užsisakius pavalgyti, jaunuolis užsisakė alaus. Joms su I. bendraujant, jaunuolis pasirodė labai keistas, kadangi uždavinėjo, jos nuomone, neadekvačius klausimus, susijusius su ja bei jos vaikinu. Ji su drauge jaunuolio paprašė, kad šis paliktų jų staliuką ir šis geranoriškai nuėjo prie kito staliuko, kur pamatė sėdinčius kažkokius pažįstamus asmenis. Apie 19.30 val. į barą atėjo jaunuolių grupė, kurie atsisėdo už jų su I. esančio staliuko, joms už nugaros. Kaip suprato, atėję jaunuoliai šventė bernvakarį. Vėliau tarp jos su I. ir jaunuolių, kurie šventė bernvakarį, užsimezgė pokalbis, po ko jaunuoliai prisėdo prie jų staliuko. Ji visų jaunuolių, kurie atėjo ir šventė bernvakarį, anketinių duomenų nežino, susipažino tik su E., su kuriuo įsikalbėjo, kad šis pažįsta jos vaikiną L.. Jiems visiems linksmai ir draugiškai bendraujant E. pasiūlė prisijungti prie jų staliuko ir jaunuoliui raudonu džemperiu, kuris sėdėjo prie staliuko jau vienas ir gėrė alų. Jaunuolis atėjo prie jų staliuko. Jie visi toliau draugiškai tarpusavyje bendravo, kalbėjosi. Tada E. iš savo mobilaus ryšio telefono vaizdo skambučiu paskambino jos vaikinui L., kažką pakalbėjo bei parodė į ją, kad kartu sėdim prie staliuko ir draugiškai bendraujam. Po to E. perdavė savo telefoną jai ir ji toliau bendravo vaizdo skambučiu su savo vaikinu L.. Jaunuolis raudonu džemperiu bandė įsiterpti į jos ir L. pokalbį bei sakyti jos vaikinui L., kad, kaip ji suprato, saugo merginas. L. jam atsakė, kad merginų saugoti nereikia ir jei prisigėrei būk savo vietoje. Toliau jiems visiems bendraujant jaunuolis raudonu džemperiu pradėjo kalbėti, vėl, jos nuomone, kažkaip neadekvačiai, gal jau buvo išgėręs per daug alkoholio. Tada E. paprašė jaunuolio, kad šis paliktų jų staliuką, kadangi tarpusavyje nėra bendros kalbos. Tačiau jaunuolis atsisakė tai padaryti. Tada jaunuolis raudonu džemperiu pasakė, kad jei ji paprašys palikti staliuką, šis nueis. Jai paprašius vaikinas į jos prašymus niekaip nereagavo. Tuo metu jaunuolis sakė, jei L. paprašys palikti staliuką, jis nueis, ji vaizdo skambučio pokalbio su savo vaikinu dar nebuvo nutraukusi, todėl L. taip pat pasakė jaunuoliui, kad šis nueitų nuo staliuko. Jaunuolis į nei vieno prašymus nereagavo. Po to ji jau nebekreipė dėmesio į tą vaikiną, kadangi toliau vaizdo skambučiu bendravo su savo vaikinu L., kai pakėlusi akis pamatė, kaip jaunuolis raudonu džemperiu atsistoja, pasilenkia prie E. ir, tiksliai nepasakys kurios rankos rankos delnu, greičiausiai kairės, du kartus kepšteli E. per dešinės pusės žandą. Tiksliai negali pasakyti, kadangi vaizdo skambučiu bendravo su vaikinu, bet dar jaunuoliui kepšelint per žadą, E. ir jaunuolis žodžiu sukonfliktavo, tačiau, ką vienas kitam sakė, nepasakys, nes negirdėjo. Po to E. kartu su jaunuoliu raudonu džemperiu abu nuo staliuko atsistojo ir išėjo link išėjimo iš ,,Rider pub“ baro per vartelius. Toliau kas vyko už baro teritorijos ribų, ji nematė, kadangi per tvora nesimato. Tik iš aplinkinių baro lankytojų reakcijos suprato, kad kažkas vyksta. Toliau tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali, tačiau pamena, kaip ji nuėjo į baro vidų, į tualetą, kai pamatė iš tualeto išeinantį jaunuolį raudonu džemperiu, kuriam kairė ausis buvo praskelta ir bėgo kraujas, bei ji matė, kad akis buvo pamušta. Tuo metu baro viduje buvo ir I. ir K.. Ji padavė jaunuoliui servetėlių, kad šis nusivalytų kraują, dar pamena, kad I. servetėlėmis taip pat valė jaunuoliui ausį. Ji jaunuoliui pasakė, kad turės po akimi mėlynę. Toliau ji, K. ir I. jaunuoliui sakė, kad šis eitų namo, šis geranoriškai išėjo. Daugiau paaiškinti neturi ką (1 t., b. l. 113-116).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 27 d. 22.11 val. registruoto informacinio pranešimo ROIK 0123000301280 matyti, kad D. Ž. pranešė, kad prieš 25 minutes lauke jį užpuolė iš nugaros ir sumušė, daugiau aplinkybių negalėjo patikslinti (1 t., b. l. 13-14).

Iš 2023 m. gegužės 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyriausios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 28 d. 01.35 val. gautas pranešimas apie tai, kad GMP 23.30 val. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių pristatė D. Ž.. Diagnozė: apatinio žandikaulio lūžis, ausies kaušelio žaizda, girtumas, 2,14 promilių. Išvežtas į VšĮ Kauno klinikas (1 t., b. l. 15-16).

Iš 2023 m. gegužės 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 28 d. 18.04 val. telefonu susisiekta su D. Ž., pastarasis paaiškino, kad vis dar yra gydymo įstaigoje, kad tikslios įvykio vietos nepamena, pamena tik, kad išėjo už baro ,,Riders pub“ baro teritorijos pro vartus, kas vyko išėjus už vartų, nieko nepamena (1 t., b. l. 17-18).

Iš 2023 m. birželio 8 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio baro ,,Riders Pub“ prieigose. Įvykio vietoje matoma prie baro įėjimo vartelių įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Takelis iki baro vartelių grįstas trinkelėmis. Šalia jų yra žolė (žalias plotas) (1 t., b. l. 78-83).

2023 m. birželio 12 d. Daiktų apžiūros protokolu ir 2023 m. spalio 10 d. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas:

apžiūrimas vaizdo įrašas trunka viso 02.57 min. Įraše užfiksuota data ir laikas prasideda nuo 2023 m. gegužės 27 d. 21.44.41 val. Apžiūrimame įraše užfiksuotas baro ,,Riders Pub“ vidinis kiemas. Matomi trys staliukai prie kurių sėdi žmonės.

21.44.42 val. iki 21.45.05 val. nieko nevyksta, asmenys sėdintys prie staliuku kalbasi.

21.45.08 val. matoma, kaip toliau prie vieno iš stalų asmuo IT tyrime nustatytas D. Ž. atsistoja ir savo ranka priliečia priešais jį sėdinčio vaikino veidą.

21.45.09 val. 21.45.20 val. vaikinas apsirengęs juodu džemperiu mėlynais džinsais ir juodais batais kartu su D. Ž. atsistoja ir išeina iš baro kiemo. Paskui juos eina kitas asmuo apsirengęs baltais marškinėliais raudona kepure bei avinti raudonus sportinius batelius.

21.45.21 val. 21.45.30 val. visi nurodyti asmenys išėjo. Vaizdo kamerų matomu ribose jų nesimato.

21.45.38 val. baro ,,Riders Pub“ kieme esančių asmenų dėmesys nukreiptas link baro išėjimo vartelių.

21.46.03 val. į baro kiemą grįžta vienas iš trijų išėjusių asmenų. Asmuo apsirengęs juodu džemperiu, mėlynais džinsais bei juodais batais. Nueina iki savo staliuko ir atsisėda.

21.46.12 val. į baro kiemą grįžta kitas vaikinas raudona kepure, baltais marškinėliais, šortais bei raudonais sportiniais bateliais. Asmuo sustoja prie kitų dviejų vaikinu, pasisveikina duodamas ranką vienam iš jų.

21.46.13 val. iki 21.47.00 val. nieko nevyksta.

21.47.13 val. iš baro vidaus išeina asmuo ir nueina prie baro išėjimo vartelių. Toliau kitas asmuo taip pat nueina prie baro vartelių, vaikinas raudona kepure, baltais marškinėliais, šortais bei raudonais sportiniais bateliais irgi neina prie baro išėjimo vartelių.

21.47.26 val. į baro kiemą grįžtą D. Ž., kuris iškarto nueina į baro vidų.

21.47.27 val. 21.47.33 val. nieko nevyksta ( 1 t., b. l. 87-89).

Papildomai apžiūrimas vaizdo įrašas trunka viso 02.57 val. iraše užfiksuota data ir laikas prasideda nuo 2023 m. gegužės 27 d. 21.44.41 val. Apžiūrimame įraše užfiksuotas baro ,,Riders Pub“ vidinis kiemas.

Papildomai apžiūrimas 2023 m. gegužės 27 d. vaizdo įrašas nuo 21.45.19 val. iki 21.45.21 val. vaikinas, apsirengęs juodu džemperiu, mėlynais džinsais ir juodais batais, kartu su D. Ž. išeina iš baro kiemo. Vaizdo įraše matome, kaip D. Ž. eidamas paskui vaikiną, kuris apsirengęs juodu džemperiu mėlynais džinsais ir juodais batais, įkišą savo ranką į savo juodų šortų kišenę ir ištraukia raktų ryšulį. Paskui juos eina kitas asmuo apsirengęs baltais marškinėliais raudona kepure, kuris avi raudonus sportinius batelius.

21.45.21 val. iki 21.45.23 val. vaizdo įraše matyti, kaip D. Ž. tarp dešinės rankos pirštų įsideda raktą (1 t., b. l. 90-92).

Iš 2023-07-03 - 2023-07-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 942/2023 (04) matyti, kad D. Ž. nustatyti sužalojimai: apatinio žandikaulio dešinės šakos ir dešiniojo viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės ausie žaizda, kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje. D. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2023 m. gegužės 28 d. Šiaulių Respublikinėje ligoninėje priėmimo metu D. Ž. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 49-50).

Ištirti įrodymai patvirtina konflikto ir fizinio smurto panaudojimo D. Ž. atžvilgiu faktą.

Kaltinamąjį apklausiant teismo posėdyje, jis duodamas parodymus. visiškai prisipažino kaltu dėl nukentėjusiojo D. Ž. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto bei nurodė, kad, jam išėjus iš baro, D. Ž. ėjo iš paskos, užsimojo suduoti jam smūgį, nuo kurio jis išsisuko Pamatęs, kad D. Ž. turi tarp krumplių įkištus raktus, jis sudavė į veidą nukentėjusiajam ir jie abu nukrito ant žemes bei pradėjo grumtis, jie smūgiavo vienas kitam. Kai jis D. Ž. nustūmė nuo savęs, jis jį laikė įsikabinęs, todėl jis ranka sudavė šiam smūgį į galvos sritį, galimai į ausį. Po suduoto smūgio D. Ž. jį paleido.

Faktines aplinkybes, kad aptariamo įvykio metu prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas, patvirtina aptarti byloje įrodymai. Nukentėjusiojo sužalojimas buvo objektyviai ir neabejotinai nustatytas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 942/2023 (04) nurodyta, kad D. Ž. nustatyti sužalojimai: apatinio žandikaulio dešinės šakos ir dešiniojo viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės ausie žaizda, kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms neabejotina, kad būtent kaltinamojo E. K. veiksmai suduodant nukentėjusiajam D. Ž. į galvos sritį yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jo patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl apatinio žandikaulio dešinės šakos ir dešiniojo viršutinio žandikaulio lūžius, kairės ausies žaizdos, kairės akies vokų poodinės kraujosruvos.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tik tuomet, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis nukentėjusio asmens sužalojimas ar susargdinimas. Vadovaujantis BK 141 straipsniu, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus Taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką), nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Taisyklėmis ir dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele.

Neabejotina, kad D. Ž. konstatuoti sužalojimai atsirado dėl stipraus trauminio poveikio, kas buvo kaltinamojo E. K. suduotas smūgis, ir tai tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietina su pasekmėmis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu D. Ž..

Be kaltinamojo pavojingos veikos nukentėjusysis nebūtų patyręs tokių pasekmių sveikatai. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą ar kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tačiau šiuo atveju E. K. buvo abejingas padariniams, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.

Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti E. K. kalte dėl D. Ž. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo ir jo paties parodymais, kurie patvirtinami juos gretinant tarpusavyje, bei tapatinant su byloje esančiais kitais reikšmingais įrodymais, specialisto išvada.

Kaltinamasis E. K. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį savo elgesio modelį ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. Ž. į veidą, dėl ko šiam buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Sprendžiant kaltinamojo E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio metu pareikštas E. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo krikšto sūnus. Jie gyvena ne kartu, bet dažnai susitinka ir bendrauja. E. planuoja grįžti į Lietuvą, ir jie bandys spręsti, kad daugiau tokie dalykai nepasikartotų. Jis sutiktų E. priimti gyventi pas save. Nusikalstamą veiką vertina blogai, geriau to įvykio būtų išvengta, jaunimas galėtų daugiau bendrauti. Mano, kad įvykis bus gera pamoka abiem įvykio dalyviams, bet pati situacija aišku negera. Jis pats dirba socialinį darbą. Socialinio darbo praktikos turi daugiau kaip 20 metų. Yra dirbęs su įvairiomis socialinėmis grupėmis, todėl tokie jaunimo susidūrimai jam pažįstami. E. yra ramaus būdo, todėl jam tiesiog nesuprantama kaip jis galėjo nusikalsti. Su E. vienas kito klauso, patarinėja vienas kitam įvairiais klausimais, ir mano, kad galėtų bet kuriuo atveju padaryti krikštasūniui įtaką, kad jis nenusižengtų. Jis pats neteistas, administracinėmis nuobaudomis nėra baustas. Jis bendravo su E. dėl įvykio apie tai, kas įvyko, jis pasipasakojo, kodėl dabar yra kaltinamasis, jis labai išgyvena dėl to. Agresijos iš E. pusės niekada nepastebėjo. Jis mano, kad gali daryti įtaką E. elgesiui ateityje. Bendravimas su juo yra pastovus. Gali garantuoti už E., kad daugiau nenusikals, juo visiškai pasitiki. Prašo laidavimo be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas Lietuvoje (1 t., b. l. 152-156), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 158-159 ), teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). E. K. savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas. Civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam iš dalies atlygino turtinę žalą, kas rodo, jog jis nemenkino savo nusikaltimu sukeltų pasekmių. Jo nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad jis davė išsamius parodymus apie įvykį ir jį sukėlusias aplinkybes, išreiškė apgailestavimą dėl savo elgesio. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo neblaivumas nebuvo nustatytas objektyviais duomenimis, bet šią aplinkybę pripažino pas kaltinamasis, nurodęs, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo girtumas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje tokia aplinkybė lengvinančia atsakomybę pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis E. K. paaiškino, kad D. Ž. buvo konfliktiškai nusiteikęs; kad nukentėjusysis prieš jį jau bare buvo pavartojęs fizinį smurtą – sudavė jam ranka per veidą, po to išėjo jam iš paskos iš baro ir užsimojo suduoti jam smūgį, kurio jis išvengė ir tada įvyko susistumdymas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dėl ko buvo panaudotas smurtas, toks nukentėjusiojo elgesys jį išprovokavo. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojų parodymai, jog D. Ž. iš tiesu sudavė per veidą kaltinamajam kavinėje, buvo nusiteikęs agresyviai, išėjo iš baro kaltinamajam iš paskos, rankoje suspaudęs raktus. Ši aplinkybė yra fiksuota ir pateiktame vaizdo įraše. Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis D. Ž. provokavo konfliktą, po ko sekė ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Nors toks smurtinis E. K. atsakas į nukentėjusiojo veiksmus jokiu būdu nelaikytinas pateisinamu, tačiau negalima tvirtinti, kad nukentėjusysis veiksmais visiškai niekaip prie šios reakcijos neprisidėjo. Įvertinus visas šias aplinkybes daroma išvada, kad D. Ž. veiksmai kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantys, bei turėjo lemiamos įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams, todėl ši aplinkybė pripažįstama E. K. atsakomybę lengvinančia. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad E. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamojo krikšto tėvas E. K. yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. E. K. su kaltinamuoju sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad E. K. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo krikšto sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant E. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato E. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Byloje civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pateikė civilinį ieškinį dėl 2550,05 eurų dydžio žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 121-122, 124-125), taip pat pateikė duomenys , kad iki 2024 m. sausio 2 d. E. K. sumokėjo 150,05 Eur, liko neatlyginta žalos dalis - 2400,00 Eur. CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam E. K. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Kaltinamasis pateikė teismui su Šiaulių teritorinė ligonių kasa pasirašytą žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti padarytą žalą per 51 mėnesį nuo 2023 m. lapkričio 17 d., mokėdamas po 50 Eur kiekvieną mėnesį. Ši sutartis teismo tvirtintina.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju dėl kaltinamojo E. K. veiksmų nukentėjusiajam D. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. Ž. pareiškė 4479,62 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir 3000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-74).

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu, kadangi dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos patyrė sveikatos sužalojamus, emocinius sukrėtimus, bei nepatogumus ir tam tikras išlaidas. Jam buvo sulaužyti apatinio žandikaulio dešinės šakos ir dešinysis viršutinis žandikaulis, padaryta kairės ausies žaizda, dėl ko, buvo sutrikdyta sveikata. Dėl nusikalstamos veikos padarinių buvo priverstas vykti į iš savo gyvenamosios vietos į gydymo įstaigas gydytojų konsultacijoms, privalėjo nusipirkti įvairių vaistų mažinančių skausmą, dezinfekuojančių ir priešuždegiminių, jam pasislinko žandikaulis ir pasidarė netaisyklingas sukandimas, ateityje bus reikalingas gydymas breketais, kurių kaina apytiksliai 4000 Eur. Pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą apie numatomą gydymą ir įkainius.

Nukentėjusysis nurodė, jog dėl sužalojimo buvo priverstas iškęsti didelius skausmus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad suduodant į veidą ir sulaužiant žandikaulius, kaltinamasis jam sukėlė didelį skausmą, buvo sudėtinga valgyti, kalbėjo neaiškiai, kas jam sukėlė didelius nepatogumus ir neigiamas emocijas. Patirti sužalojimai yra negrįžtamojo pobūdžio ir jis niekada nesujaus taip, kaip jautėsi iki užpuolimo. Tai reiškia, kad šiuo nusikaltimu padarytos pasekmės nėra ištaisomos ir jo sveikata negali būti sugrąžinta į ankstesnę būseną net ir po odontologo procedūrų. Nukentėjusysis D. Ž., vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, prašo teismo priteisti jo naudai iš kalto asmens 4479,62 eurus turtinei žalai atlyginti ir 3000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su sveikatos grąžinimu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi, šiuo atveju priteistinų išlaidų pagrįstumą lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos .

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. ambulatorinio apsilankymo Kauno klinikose metu po žandikaulių lūžių buvo nuimti antdantiniai įtvarai, rekomenduota mankštinti žandikaulį, vengti kieto maisto, tęsiant gydymą skirti vaistai ir MPP. 2023 m. rugsėjo 4 d. jis apsilankė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl netaisyklingo dantų sukandimo, kur jam buvo išrašyta pažyma apie netaisyklingą dantų sukandimą, rekomenduotas ortodontinis gydymas. Jam buvo, pateikti preliminaraus gydymo įkainiai, jokios kitos paslaugos nebuvo atliekamos, o iš įkainių matyti, kad gydymo breketais procedūra įvertinta 4000-5000 eurų.