- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-87-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. S., P. S.
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos rajono
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei,
dalyvaujant ieškovams V. S. , P. S. , atsakovui V. R. , jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, Kauno apskrities VMI atstovei Daivai Mūrienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-115-722/2007 pagal ieškovų V. S. ir P. S. ieškinį atsakovui V. R. , tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė nustatyti jų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 4400-0046-0715, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal J. Kopštals įmonės parengto žemės sklypo plano pagrindu einančias per plane pažymėtą tašką 3 (koordinatės X -6106704,08; Y – 519028, 89), tašką 4 (koordinatės X – 6106697, 35; Y – 519015, 99), tašką 5 (koordinatės X – 6106694,37; Y – 519010, 28), tašką 6 (koordinatės X- 6106766, 42; Y – 518978, 26), tašką 7 (koordinatės X- 6106760, 64; Y – 518955, 98), priteisti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 2 d. ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,63 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Natūra jiems buvo grąžinta 0,46 ha žemės ir 0,06 ha miško bei perduota neatlygintinai nuosavybėn 2,47 ha miško. Atsakovas V. R. savavališkai užėmė dalį jiems priklausančio sklypo – pastatė jų sklype tvorą, iškasė tvenkinį. Ieškovai ne kartą įspėjo atsakovą, kad nepažeidinėtų jų teisių, jį įspėjo ir Jonavos raj. žemėtvarkos skyriaus vedėja, tačiau jis nereaguoja į įspėjimus, naikina riboženklius, iškasė tvenkinį, užtvėrė tvorą. Jų žemės sklypo ribos atitinka jiems grąžinto žemės sklypo ribas, planus, matavimus, linijas, abrisą. VĮ Registrų centras įregistravo sklypus ne pagal linijų ilgį, bet pagal jų plotus. Atsakovui naudinga projekto autoriaus R. D. padaryta ir atitaisyta klaida – 8-9 linijos ilgis turi būti ne 76 m, kaip teigia atsakovas, o 56 m., todėl atsakovas nenori pripažinti klaidos ir tikrojo linijos 8-9 ilgio – 56 m. Buvusiai atsakovo V. R. sklypo savininkei V. Č. nebuvo atkurta nuosavybės teisė į mišką, o atsakovas savavališkai veržiasi į ieškovų miško plotą, motyvuodamas tuo, kad tai yra V. Č. žemė.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas J. K. įmonės parengto žemės sklypo plano pagrindu einančias per plane pažymėtą tašką 3 (koordinatės X -6106704.08; Y – 519028. 89), tašką 4 (koordinatės X – 6106697. 35; Y – 519015. 99), tašką 5 (koordinatės X – 6106694.37; Y – 519010. 28), tašką 6 (koordinatės X- 6106766. 42; Y – 518978. 26), tašką 7 (koordinatės X- 6106760. 64; Y – 518955. 98), priteisė iš atsakovo V. R. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams V. S. ir P. S. bei 29,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. sprendimu V. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,46 ha žemės, žemės sklypas buvo padalintas ir suformuoti du atskiri žemės sklypai – 289-1 (0,28 ha) ir 289-2 (1,36 ha). Žemės sklypo ribas žymėjo 8 pastovūs riboženkliai. Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės V. S. ir P. S. į 2,63 ha žemės sklypą. Grąžinta natūra buvo 0,46 ha žemės ir 0,06 ha miško bei neatlygintinai perduota nuosavybėn 2,47 ha miško. S. žemės ir miško sklypų ribas žymėjo 2 atstatyti ir 2 nauji riboženkliai. 2004 m. gegužės 6 d. V. R. iš V. Č. pirko 1,36 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovų, liudytojų R. D. , G. Ž. parodymais, žemės sklypo ribų paženklinimo aktais teismas nustatė, kad V. Č. sklypas buvo paženklintas riboženkliais, medžių užkirtimais. Į juos buvo atsižvelgta formuojant V. Č. ir S. žemės sklypus. V. R. 2004 m. nusipirkus iš V. Č. sklypą, jo ribos buvo nustatomos ir tikslinamos pagal buvusius riboženklius. Šiuo metu ieškovų žemės sklypo riba nesutampa su buvusiais senais riboženkliais, atskiriančiais jų turimą žemės sklypą nuo V. R. žemės sklypo. Pagal atsakovo V. R. pateiktą jo žemės sklypo faktinio naudojimo planą, matyti, kad jo faktiškai naudojamas žemės sklypas, laikant, kad linija 8-9 yra 76 m. ilgio ( plane – 75,61 m) yra 13510 kv.m. Atsakovas teigia, kad jis faktiškai valdo mažiau žemės – tik 13510 kv.m., nei 2004 m. pirko iš V. Č. – 13600 kv.m., todėl jam trūksta žemės ir liniją 8-9 sumažinus iki 56 m., jo faktiškai naudojamas žemės sklypas dar sumažės. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiais įrodymais nėra nustatyta, kad ieškovams S. atkūrus nuosavybės teises 2003 m. ir formuojant jų žemės sklypą, buvo pažeistos V. Č. teisės ir S. sklypas užmatuotas ant V. Č. sklypo. Nei 1999 m., nei 2003 m. jokių ginčų tarp V. Č. ir S. dėl žemės sklypų ribų nebuvo. Ribos tarp šių sklypų buvo paženklintos riboženkliais, dalis kurių išliko ir žymint ribas tarp S. ir R. žemės sklypų. Byloje ieškovų ir atsakovo parodymais teismas nustatė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas kilnoja riboženklius į sau naudingas puses. Todėl teismas rėmėsi liudytojų R. D. ir G. Ž. parodymais dėl senų riboženklių buvimo ir matavimo pagal juos ieškovų ir atsakovo sklypų ribų. Taip pat teismas pažymėjo, kad V. Č. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką, miško gavo broliai S., iš atsakovo V. R. pateikto plano matyti, kad atsakovas tinkline tvora yra atsitvėręs dalį miško ( b.l. 8, 73). Projekto autorius R. D. padarė rašymo apsirikimo klaidą, tinkamai jos neaptarė, ją ištaisė ne visuose nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose, neužfiksavo rašytinių savininkų V. R. ir V. ir P. S. sutikimų dėl šio pataisymo, nepranešė apie pataisymus VĮ Registrų centras, kuriame liko linijos 8-9 ilgis 76 m. Tačiau ieškovai V. ir P. S. nuo 2003 m. naudojasi jiems grąžintu žemės sklypu bei mišku, ribos tarp jų ir buvusios savininkės V. Č. nusistovėjusios pagal senus riboženklius, todėl nėra pagrindo ieškovų žemės sklypo sąskaita padidinti atsakovo V. R. žemės sklypo, nes tuomet sumažės ieškovų faktiškai naudojamas žemės sklypas. Be to, VĮ Registrų centras pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje nenustatyta persidengimo ribų tarp 290 (S. sklypas) ir 199 ( R. sklypas) žemės sklypų ( b.l.153,154). Juos įregistruoti nebuvo kliūčių. Plane (V. Č. nuosavybės teisės atkūrimo byla - b.l. 10 – 1999-03-06 planas, mastelis 1:10000) nurodytą linijos 8-9 ilgį pamatavus liniuote nustatyta, kad jos ilgis – 6 mm. Pagal šį planą 8-9 linijos ilgis, labiau tikėtina, yra 56 m., o ne 76 m.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų:
1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo, atsakovo atsikirtimus į ieškinį ir pateiktus įrodymus nepagrįstai atmetė ir jų nevertino. Teismas neatsižvelgė į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad nustačius sklypų ribas pagal ieškovų pateiktą J. K. įmonės sudarytą planą, nepagrįstai sumažėja atsakovo sklypas ir tuo pažeidžiama atsakovo teisė į 1,36 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybę, kurią gina LR Konstitucija, CK 1.2 straipsnis. Atsakovas nurodo, kad minėtą žemės sklypą jis pirko pagal 2004 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš V. Č. . Po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo V. Č. jam perdavė žemės sklypą, vietoje parodydama jo ribas. Dalyvaujant nekilnojamojo turto agentūros „Joneda“ atstovui, sklypas buvo apžiūrėtas pagal jo matavimo riboženklius, atitiko pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytą plotą. Po to buvo surašytas žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas, kurį 2004 m. gegužės 6 d. patvirtino Jonavos rajono notarų biuro notarė Nida Mažukėlienė. Prie žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties buvo V. Č. grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) planas, abrisas, kuriame tarp linijų 8 ir 9 buvo nurodytas ilgis 76 m. 2004 m. gegužės 19 d. 1,36 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas įregistravo nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr.46/13639. Sklypo plane atstumas tarp linijų 8 ir 9 yra 76 m. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo nekilnojamojo turto registre, atsakovas 1,36 ha ploto žemės sklypą apsitvėrė tose ribose, kurios buvo pažymėtos riboženkliais, matuojant žemės sklypą V. Č. . Greta esančių ieškovų sklypo ribų jis nepažeidė. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, jo perdavimo aktas, daiktinių teisių įregistravimas nekilnojamojo turto registre yra galiojantys, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti. Atsakovas nurodo, kad kreipėsi į UAB „Korporacija Matininkai“ Kauno skyrių, kuris paruošė jam priklausančio aptverto 1,36 ha ploto žemės sklypo faktinio naudojimo planą. Buvo nustatyta, kad sklypo plotas yra 1350 kv.m., t.y. neviršija 1,36 ha ploto, pirkto iš V. Č. sklypo ploto. Taip pat buvo atliktas faktinio žemės sklypo naudojimo duomenų ir 1999 m. kovo 6 d., atkuriant nuosavybės teisę V. Č. , Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno skyriaus projekto autoriaus R. D. parengto plano faktinių duomenų palyginimas – žemės sklypo naudojimo duomenys sutapo. Liudytojas D. S. , parengęs atsakovo faktinio žemės sklypo naudojimo planą, patvirtino, kad atsakovas valdo žemės sklypą nepažeisdamas ieškovų teisių, nėra užtvėręs žemės daugiau negu jam priklausantis 1,36 ha plotas. Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą atsakovo žemės sklypo faktinio naudojimo plano duomenys nebuvo paneigti, tačiau teismas nevertino jų kaip įrodymo, patikimai patvirtinančio, kad ieškovų teisių į jiems priklausantį žemės sklypą atsakovas nepažeidė ir neužtvėrė dalies jų sklypo. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu laiko teisingu vien tik ieškovų pateiktą J. K. įmonės sudarytą planą, pagal kurio duomenis nustatė atsakovo ir ieškovų žemės sklypų ribas.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino tos aplinkybės, kad V. Č. atkuriant nuosavybės teisę 1,36 ha žemės sklypas atmatuotas 1999 m. kovo 6 d., V. S. ir P. S. 0,52 ha ploto žemės sklypas atmatuotas 2002 m. rugpjūčio 22 d., daiktinės teisės įregistruotos 2003 m. gruodžio 22 d. Kadangi ieškovams nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta vėliau negu jų seseriai V. Č. , ženklinant žemės sklypo ribas V. Č. ir atmatuojant jai žemės sklypą, negalėjo būti pažeistos ieškovų teisės į 0,52 ha žemės sklypą, nes jiems nuosavybės teisė į šį žemės sklypą dar nebuvo atkurta. Teismo motyvas, kad šiuo metu ieškovų žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo riba nesutampa su buvusiais senais riboženkliais, yra nepagrįstas ir paneigtas atsakovo pateiktu faktinio žemės sklypo naudojimo planu, kuris atitinka pagal riboženklius ir atstumus tarp jų planui, esančiam prie pirkimo-pardavimo sutarties ir planui VĮ Registrų centras Kauno filialo inventorizacinėje byloje. Liudytojo R. D. parodymais teisme, jo rašytiniu paaiškinimu 2006 m. gegužės 15 d. nustatyta, kad 2005 m. V. Č. sklypo, kuris jai buvo atmatuotas dar 1999 m. kovo 6 d., abrise, ieškovų prašymu, jis ištaisė atstumą tarp linijų 8 ir 9 iš 76 m į 56 m. Liudytojas pripažino, kad šį ištaisymą padarė be atsakovo, gretimo sklypo savininko žinios, nepadarė pakeitimų VĮ Registrų centras Kauno filialo byloje, nesurašė žemės sklypo ribų patikslinimo akto. Nors liudytojas R. D. pripažino, kad jo minėti veiksmai padaryti pažeidžiant sklypų ribų patikslinimo taisykles, tačiau teismas jo veiksmus vertino tik kaip rašymo apsirikimą. Liudytojo G. Ž. parodymų matosi, jog jis lankėsi vietoje ir matavo atsakovo ir ieškovų sklypus po to, kai R. D. jau buvo neteisėtai ištaisęs nuosavybės teisių atkūrimo archyvinėje byloje esančiame atsakovo sklypo plane atstumą tarp linijų 8 ir 9 iš 76 m į 56 m. Dėl šios priežasties jo parodymų negalima laikyti kaip įrodymų, kad atsakovas, apsitverdamas sklypą tvora, užėmė dalį S. sklypo.
Nekilnojamojo turto registro byloje esančiame žemės sklypo 1,36 ha plane atstumas tarp linijų 8 ir 9 yra 76 m ir šie duomenys įstatyme numatyta tvarka nenuginčyti. Remiantis būtent šiais duomenimis, VĮ Registrų centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje nenustatyta persidengimo ribų tarp V. ir O. S. ir V. R. sklypų, todėl ir juos įregistruoti nebuvo kliūčių.
3. Teismas sprendime kaip įrodymą nurodė ir tai, kad V. Č. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką, tačiau faktiškai jai buvo atkurtos teisės į 1,26 ha dirbamos žemės ir į 10 arų kitos paskirties medžiais ir krūmais apaugusios žemės – pelkės, kuri šiuo metu panaši į mišką.
4. Teismas nepasisakė dėl CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatų ir iš atsakovo priteisė aiškiai per dideles 600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos turėtų būti sumažintos, atsižvelgiant į realius įkainius, nes ieškovų atstovo darbo sąnaudas šioje byloje nėra pagrindo pripažinti maksimaliomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai P. S. ir V. S. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Įrodymai buvo tiriami kompleksiškai, vertinant jų visumą, neišskiriant vienų įrodymų ir nesumenkinant kitų. Oficialūs dokumentai turėjo padidintą įrodomąją galią, bet abiejų šalių pateikti įrodymai buvo vertinami nesuteikiant prioriteto kitos šalies įrodymų atžvilgiu. Byloje projekto autoriaus, liudytojo R. D. parodymais nustatyta, kad R. D. 1999-03-03 sudarydamas ginčo sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą per apsirikimą tarp riboženklių 8-9 kraštinės ilgį nurodė 76 m., nors faktiškai turėjo būti 56 m. Visi liudytojai patvirtino, kad žemės ploto neatitikimai pasitaiko dėl matavimo priemonių netobulumo, bet V. R. žemės sklypo ploto neatitikimas nėra didesnis, nei leidžiami nukrypimai. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimu buvo priteistos per didelės 600 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau jo prašymas priteisti mažesnes išlaidas nėra motyvuotas. Priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra neproporcingai didelės ar viršijančios Teisingumo ministro rekomendacijose nurodytus įkainius.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas nustatė, kad V. R. ginčo 1,36 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos 1999 m. kovo 3 d. buvo pažymėtos 8 pastoviais riboženkliais ir medžių užkirtimais. V. Č. (buvusi savininkė) su sklypo ribomis sutiko, pasirašydama žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akte, bei sklypo abrise, kur aiškiai matosi, jog linijų ilgis tarp 8 ir 9 yra 56 m. Į tai ir buvo atsižvelgiama formuojant S. ginčo 0,46 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. Minėto žemės sklypo ribos buvo pažymėtos 2002 m. rugpjūčio 22 d., panaudojant anksčiau įtvirtintus 2 riboženklius ir atstatyti 2 išnykę riboženkliai. Ženklinant 0,46 ha žemės sklypą vietoje, ieškovai sutiko su ribomis, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Šiuo metu S. žemės sklypų riba nesutampa su buvusiais senais riboženkliais, kurie atskiria jų 0,46 ha ir V. R. 1,36 ha žemės sklypų ribas, nes pastarasis savo 1,36 ha žemės sklypo ribą perkėlė 20 m S. žemės sklypo kryptimi, užtverdamas tvorą. Tai buvo nustatyta atlikus 0,46 ha žemės sklypo planą, kurį parengė J. K. įmonės matininkė I. L. , taip pat projekto autoriaus R. D. sudaryta P. ir V. S. ir V. R. žemės sklypų schema. Projekto autorius R. D. 2006 m. gegužės 15 d. paaiškinimu pripažino, kad yra padaręs rašymo apsirikimo klaidą, t.y. 1,36 ha žemės sklypo linijos ilgis tarp riboženklių 8 ir 9 buvo parašytas 76 m, o ne 56 m, taip kaip buvo įbraižyta plane ir vietoje paženklinta. Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir visų byloje dalyvaujančių asmenų parodymai leido teismui padaryti išvadą, kad V. R. 1,36 ha žemės sklypo linijos ilgis tarp riboženklių 8 ir 9 yra 56 m, o ne 76 m.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, ieškovų P. S. , V. S. bei trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimo į atsakovo V. R. apeliacinį skundą argumentais ( b.l.42-46, 60-63,67,68).
Šioje byloje ginčas tarp ieškovų ir atsakovo kilo dėl sklypų ribų.
CK 4.45 str. 1d. numato, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomas sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet ne vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
Byloje nustatyta, kad 2004 m. gegužės 6d. atsakovas V. R. nusipirko iš V. Č. 1,36 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), suformuotą atliekant preliminarius matavimus, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais sodiniais, želdiniais ir kitais daugiamečiais augalais (b.l. 50-52).
Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Č. atkuriant nuosavybės teisės į 1,36 ha ginčo sklypą, ribos 1999-03-03 buvo pažymėtos aštuoniais pastoviais riboženkliais ir medžio užkirtimais. V. Č. sutiko su ginčo sklypo ribomis, pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte bei sklypo abrise (b.l. 53).
Parduodant žemės sklypą V. R. , notarui buvo pateikti V. Č. grąžintos natūra žemės valdos Nr. 289-1, 289-2 planai. V. Č. nustatytos 1,36 ha žemės sklypo ribos yra privalomos šį žemės sklypą nusipirkusiam atsakovui V. R. .
Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar šalutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindą padaryti konkrečias ir neabejotinas išvadas dėl ginčo dalyko, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai įrodymus vertino vadovaudamasis tikėtinumo taisykle ir štai dėl ko:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvos įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą, apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos ”Knyga Raseinių filialas ”, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskritis valstybinė mokesčių inspekcija v.J. M. , bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v., UAB ”Marių žvejys”; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt).
Teismas, nenustatęs VĮ Registrų centras pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje persidengimo ribų tarp ieškovų V. ir P. S. žemės sklypo Nr. 290 ir atsakovo V. R. žemės sklypo Nr. 169 (b.l. 153-154), pamatavęs liniuote plane atstumą tarp taškų 8-9, nustatė 6 mm., todėl,kolegijos nuomone, įvertinus liudytojo R. D. parodymus (1 t. b .l. 12, 130-139, 2 t. b.l. 86-90), teismas padarė teisingą išvadą, kad pagal mastelį 6 mm atstumas žemėlapyje atitinka tikėtiną atstumą tarp šių taškų 8-9 esant 56 m, o ne 76 m. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad projekto autorius R. D. įstatymo nustatyta tvarka neaptarė kraštinės ilgio 8-9 ištaisymo, tačiau, kolegijos nuomone, dėl šio žemėtvarkos skyriaus darbuotojo padaryto pažeidimo negali būti ignoruojami ieškovų teisėti interesai (t.1 b.l. 146-149). Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių projekto autoriaus R. D. paaiškinimų apie tai, kad 2005 m. liepos mėn. apžiūrint sklypo ribas atsakovas su ieškovais buvo informuotas apie įvykusį rašybos apsirikimą, su juo sutiko, tik vėliau pakeitė nuomonę dėl sklypo ribų.
Byloje apklausti liudytojai R. D. , G. Ž. , I. L. , L. U. pripažino, kad remiantis pirminiu dokumentu projekto autorius apsiriko įrašydamas matmenį. Nuvykus į vietą ir tikslinant pagal riboženklius, užkirtimus buvo patvirtintas apsirikimo faktas.
Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius 2005-10-12 rašte Nr. 2S-906, adresuotame V. R. , konstatavo, kad dalyvaujant VĮ Valstybinio Žemėtvarkos instituto projekto autoriui R. D. patikrinus ieškovų P. S. ir V. S. prašymus dėl jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Liepų k., Šilų seniūnijoje ribų pakeitimo nustatyta, kad atsakovui V. R. nuosavybės teise priklausančio 1,36 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 4628/0005:199) riba yra pakeista P. S. ir V. S. žemės sąskaita, kas neatitinka sklypų ribų planuose ir VĮ Registrų centro duomenų bazėje (kadastro žemėlapyje) (b.l. 14,16) V. R. savavališkai pakeitusiam ieškovų naudojamos žemės ribas, dėl savavalinio žemės užėmimo išsiųstas įspėjimas (b.l.15).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo (žinios 2003, Nr. 57-2530) 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad žemės sklypo plotas yra vienas iš kadastro duomenų, įrašomų į žemės sklypų kadastro duomenis. Registrų centro Kauno filialo 2007 m. balandžio 16 d. rašte Nr.S-754-2028 nurodė, kad niekur nėra paminėta, kad linijos ilgis yra kadastro duomuo. Pažymint preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagrindiniai kriterijai yra šie: sklypo padėtis kitų suformuotų sklypų atžvilgiu, jo ploto konfigūracija, linijų ilgiai gali nežymiai skirtis (b.l. 150).
Iš pateikto atsakovo plano teisminiam nagrinėjimui, atlikus geodezinius matavimus (2 t. b.l. 102) matyti, kad preliminari sklypo riba, gauta 2008-06-03 iš VĮ Registrų centro duomenų bazės su žemės sklypo riba pagal atsakovo V. R. faktinį naudojimosi planą nesutampa.(2 t. b.l. 102). Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja UAB ”Degrame” inžinierė V. G. parodė, kad planas paruoštas pagal V. R. užsakymą, tačiau pati nebuvo nuvykusi apžiūrėti sklypo ruošiant planą.
Dėl virš nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (1 t. b.l. 32-33), 200 Lt už geodezinius matavimus (1 t. b.l. 6) ir 600 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą ir atstovavimą byloje (1 t. b.l. 1,2, 4,).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už ieškinio surašymą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą.
Šie dydžiai yra maksimalūs. Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus teismui patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistos ieškovams 600 Lt (kiekvienam po 300 Lt) už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kolegijos nuomone, nėra per didelės ir yra protingos (CK 1.5 str., CPK 98 str.), todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai didelių teismo išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovams yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovams po 100 Lt atstovavimo išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti (2 t. b.l. 64, CPK 98 str., CPK 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. R. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovams P. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir V. S. a/k (duomenys neskelbtini) po 150 Lt išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.