- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 1-1299-780/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41496-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- G. A.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Arvydas Gudas
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam G. A. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,
nukentėjusiajam A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, dabartinę gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:
1. 2009-01-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d., - 1 m. ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
2. 2009-02-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., 254 str. 1 d., - 3 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2009-04-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2009-02-03 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-01-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 3 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo, taikytas BK 92 str. l d. ir bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2010-05-05 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę;
3. 2010-09-17 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. l d. ir 187 str. 3 d., - laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn., bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme, su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-01-12 nuosprendžiu paskirta bausme, kurios subendrintos 2009-04-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose; 2014-11-28 paleistas iš Pravieniškiu pataisos namų atlikęs bausmę;
4. 2016-04-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. - areštu 20 parų;
5. 2016-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėn., bausmė subendrinta su 2016-04-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta bausme ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėn. 10 dienų;
Žemesnės instancijos teismas
6. 2016-05-23 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 mėn.; 2016-10-05 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2016-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 mėn.;
7. 2016-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (trys nusikalstamos veikos) - laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 2017-04-25 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, turtą - automobilį "Iveco 35C13" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), VIN: ZCFC3591005218767, kurio vertė yra 4 000 eurų, stovėjusį prie gyvenamojo namo esančioje pievoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 4 000 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. A. savo kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2018-08-27 su R. L. ir jo draugu, kurio nepažįsta, gėrė alkoholį pas R. L. namuose. Po to visi trys nuėjo pas R. L. draugą į namus ir ten dar išgėrė alkoholio. Eidamas pakeliui matė stovintį nukentėjusiojo automobilį. Kur yra šios vietos nežino, nes anksčiau ten nėra buvęs. K. R. L. draugas užmigo, jis su R. L. išėjo atgal link R. L. namų. Eidami pamatė prie namo stovintį automobilį ir atsidaręs jo jis rado raktelius spynelėje. Buvo girtas, todėl nusprendė automobilį pavogti. Blaivus būdamas taip tikrai nebūtų pasielgęs. Jis sėdo už vairo, užsivedė variklį ir jie nuvažiavo į Druskininkus pas jo draugę. Iš ten nuvažiavo į Ukmergę pro Trakus ir Vilnių. Ukmergėje jie buvo bare, taip pat buvo nuvažiavęs pas savo giminaitį. Visą dieną automobilį vairavo jis. Po to važiavo atgal į Lazdijus, bet nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į medį. Automobilis sudegė. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta, žalą atlygins kai tik galės dirbti. Galisi savo veiksmų.
Kaltinamojo kaltę patvirtinantys įrodymai, ištiri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka:
A. K. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018-08-28 apie 07 val. 30 min. išėjęs iš savo gyvenamojo namo, esančio Kalnų g. 13, Bajoriškių k., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav., pastebėjo, kad nėra jam priklausančio krovininio, baltos spalvos, mikroautobuso "Iveco 3512C", kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šio automobilio užvedimo rakteliai ir automobilio dokumentai buvo transporto priemonės viduje, automobilis buvo nerakintas (1 t., b. l. 1).
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad gyvena Kalnų g. 13, Bajoriškės k., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav. ir turėjo krovininį mikroautobusą "Iveco 3512C", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Jį visada laikydavo pievoje šalia savo gyvenamojo namo. 2018-08-27 šį automobilį grįžęs vakare pastatė pievoje kaip visada ir paliko nerakintą. Užvedimo raktelis buvo užvedimo spynelėje. Sekančią dieną - 2018-08-28, apie 07.30 val. ruošėsi automobiliu važiuoti į miestą, tačiau atėjęs į pievą pamatė, kad automobilio nėra. Suprato, kad jį kažkas pavogė, nes jeigu kam reikia, visada jo atsiklausia ar galima paimti. Pievoje matėsi jo automobilio padangų žymės, pagal kurias matyti, kad automobilis pajudėjo atgal ir išvažiavo link pagrindinio kelio Lazdijai - Veisiejai. Šis mikroautobusas yra 1999 m. gamybos, jo bortai buvo sidabrinės spalvos, daugiau ypatingų požymių nebuvo. Jam padaryta 4 000 eurų turtinė žala. Nukentėjusysis patvirtino, kad 2018-08-27, kai su automobiliu grįžo namo, matė du nematytus asmenis, su kuriais ėjo dar vienas jam iš matymo pažįstamas asmuo. Šie asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, kur jie nuėjo jis nematė. Žino, kad tas iš matymo pažįstamas asmuo dirba pas kaimyną ūkininką, kurio taip pat nei vardo, nei pavardės nežino (1 t., b. l. 63-65);
Liudytojas R. L. parodė, kad G. A. pažįsta nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžios, jis gyveno jo namuose apie savaitę laiko. 2018-08-27, apie 17-18 val., pas jį į namus atėjo iš matymo pažįstamas G., kurio pavardės nežino, ir jie visi trys su G. A. išgėrė butelį "pilstuko", kurį atsinešė G. Pastebėję, kad G. dėl girtumo sunkiai pastovi ant kojų, jie su G. A. nusprendė parvesti G. į jo namus. Einant į (duomenys neskelbtini), pastebėjo prie namo stovintį baltos spalvos "Iveco" automobilį. Jis buvo toks kaip mikroautobusas su priekaba. Nuėję pas G. visi trys išgėrė dar vieną butelį "pilstuko". K. G. užmigo jie G. A.išėjo atgal į jo namus. Grįžo tuo pačiu keliu ir sustojo prie minėto baltos spalvos "Iveco" automobilio. Jis liko stovėti ant keliuko, vedančio link sodybos, ir laukė G. A., kuris nuėjo tuo keliuku link sodybos. Netrukus G. A. grįžo ir pasakė, kad rado neužrakintą automobilį, kurio viduje yra rakteliai, todėl sakė, kad jį reikia pasiimti. Jis bandė G. A. atkalbėti, tačiau šis jo neklausė. Jie nuėjo prie automobilio "Iveco" ir G. A. atsisėdo už vairo, o jis - priekinėje keleivio vietoje. Pirmiausiai jie nuvažiavo į Druskininkus pas G. A. draugę. Iš Druskininkų jie važiavo į Ukmergę, kur abu nuėjo į barą, ten gėrė alkoholį. Po to Ukmergėje jie nuvažiavo pas G. A. gimines ar pažįstamus ir ten vėl vartojo alkoholį. Jo prašymu jie niekur nevažiavo, jis Ukmergėje pažįstamų neturi. Važiavo ten, kur norėjo G. A., kuris visą laiką automobilį ir vairavo. Ukmergėje G. A. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Po to jis nieko nepamena, prisimena, kad prabudo Vilniaus ligoninėje (1 t., b. l.167-169).
Liudytojas D. L. parodė, kad R. L.jo brolis, jie gyvena tame pačiame name. 2018-08-27 R. ir dar du jo draugai parėjo namo ir vienas iš jam nepažįstamų asmenų buvo labai girtas. Girdėjo, kad kitas asmuo, kuris buvo su jo broliu, prisistatydavo, kad yra iš Ukmergės. Tas asmuo iš Ukmergės pas jo brolį lankėsi dažnai, jį atpažintų iš veido bruožų. Tą dieną, apie 17 val., visi minėti asmenys išėjo iš jo namų, bet kur toliau nuėjo jis nežino. Kai vėliau paskambino broliui telefonu šis sakė, kad yra ne namie, o mieste, daugiau nieko nepasakė. Kalbėdamas telefonu jautė, kad brolis yra neblaivus (1 t., b. l. 84-86).
Liudytojas A. Č. parodė, kad nukentėjusysis A. K. yra jo kaimynas, o 2018-08-27, apie 18.00-19.00 val., jis pastebėjo keliu, vedančiu pro A. K. sodybą, einančius tris asmenis. Vienas iš jų buvo jam pažįstamas G. S., kitų dviejų asmenų jis nepažino. G. S. buvo labai girtas ir jį vedė kiti du asmenys. Jie ėjo nuo Lazdijų link Leonardavo kaimo. Kad šie asmenys grįžtų tuo pačiu keliu jis nematė, nors visą dieną buvo namuose. Sekančią dieną kaimynas A. K. pasakė, kad kažkas pavogė jo krovininį automobilį "Iveco" (1 t., b. l. 73-75).
Liudytojas G. S. parodė, kad 2018-08-27 Lazdijų mieste nusipirko butelį degtinės ir sutiko savo draugą R. L., kuris jam pasiūlė eiti pas jį į namus ir kartu išgerti degtinę. Jie dviese nuėjo į R. L. namus ir ten rado ant žolės gulintį R. L. draugą. Jie visi trys gėrė degtinę. Kai jis nusprendė eiti namo, jie pasakė, kad palydės jį iki namų, nes jis dar turėjo degtinės. Visi trys išėjo link jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Eidami dar gėrė degtinę, todėl jis visiškai nusigėrė ir nepamena net kelio, kuriuo jį vedė. Po to atsimena, kad pas jį namuose jie dar gėrė degtinę ir jis užmigo. Kada jie išėjo iš jo namų nežino. R. L. draugo nepažįsta, jį matė pirmą kartą (1 t., b. l.78-80).
2018-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) , prie gyvenamojo namo, esančioje pievoje, 104 m atstumu nuo pagrindinio kelio Nr. 134 Lazdijai - Veisiejai. Užfiksuota, kad pievoje matyti automobilio padangų žymės, kurių kryptis link pagrindinio kelio Lazdijai - Veisiejai (1 t., b. l. 25-30).
2018-10-31 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK tyrėjo T. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pas pareiškėjas A. K. atsiuntė į darbinį elektroninį paštą - tomas.mykolaitis@policija.lt, pavogto automobilio "Iveco" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką, kurią tyrėjas atspausdino ir pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 31-32).
Informacija iš VĮ "Regitra" duomenų bazės bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys patvirtina, kad transporto priemonės - krovininio automobilio IVECO 35C13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas nuo 2018-04-17 yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33, 34-35).
2018-08-28 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, surašytame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41643-18, užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Ukmergės r. sav., Veprių sen., Kultuvėnų k., Dvaro gatvėje, užfiksuota, kad automobilis IVECO 35C13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kairėje kelio pusėje, griovyje, priekiu atsitrenkęs į medį, automobilio salonas ir visas priekis sudegęs, ant automobilio stogo guli užvirtęs apdegęs maždaug 6 metrų ilgio rąstas (1 t., b. l. 40-42).
2018-08-28 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, surašytame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41643-18, aprašytas apdegęs automobilis IVECO 35C13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos jo fotonuotraukos (1 t., b. l. 43-50).
Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2018-08-28 į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę iš Ukmergės ligoninės buvo pristatytas R. L. su sužalojimais, patirtais autoavarijos metu (1 t., b. l . 58).
Įrodymų vertinimas
Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiajam priklausančio automobilio IVECO 35C13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino, o jo nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su nukentėjusiojo ir visų liudytojų parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokole, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole bei išraše iš medicininių dokumentų užfiksuotais duomenimis. Šie įrodymai patvirtina vienas kitą, jokių prieštaravimų dėl automobilio užvaldymo aplinkybių iš įrodymų visumos nekyla, todėl teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka pripažinti, jog nukentėjusiojo A. K. automobilį IVECO 35C13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteistai užvaldė ir juo kaip nuosavu naudojosi kaltinamasis G. A..
Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuri inkriminuota kaltinamajam G. A., atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš šių alternatyvių veiksmų.
Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo svetimą turtą prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis slaptai, nematant ir nežinant savininkui, be automobilio savininko žinios pasisavino automobilį, kuris priklauso nukentėjusiajam A. K., ir taip įgijo galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, ką ir darė, važinėdamas po įvairius miestus savo reikalais ir tenkindamas savo poreikius. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis prarado galimybę valdyti ir naudotis pagrobtu savo turtu, o galiausiai ir galimybę jį susigrąžinti, kai kaltinamasis eismo įvykio metu sunaikino automobilį.
Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina net tik visus objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius vagystės požymius. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015).
Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas girtas, iš jam nepažįstamos vietos, kurioje buvo pirmą kartą, savo poreikiams tenkinti, pagrobė svetimą automobilį, kad galėtų laisvai su juo važinėti ten, kur reikėjo būtent jam. Taip elgtis kaltinamasis norėjo, nes turėjo tikslą automobiliu naudotis savo poreikiams. Be to, jis suvokė ir tai, kad visą dieną važinėdamas girtas gali automobilio nesuvaldyti, padaryti eismo įvykį, sugadinti automobilį, kurį nukentėjusysis ne tik, kad praranda dėl jo pasisavinimo, bet ir avarijos atveju neturės galimybės atgauti jį tokį, kokį turėjo. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis norėjo pasisavinti automobilį savo reikmėms ir tą padarė bei naudojosi juo kaip nuosavu. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai kaltinamasis su automobiliu išvažiavo be savininko žinios ir pastarasis prarado galimybę savo turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
Taigi, kaltinamojo G. A. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji automobilio vagystės požymiai, todėl jis pripažintinas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiajam A. K. priklausančio automobilio "Iveco 3512C", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl kurio jis pripažįstamas kaltu, ir nuoširdžiai gailisi kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorės argumentai, kad kaltinamojo gailėjimasis nėra nuoširdus, nes ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus ir nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti, nesudaro pagrindo nelaikyti kaltinamojo prisipažinimo lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Kaltinamasis turi teisę bet kuriuo proceso metu atsisakyti duoti parodymus, o pasinaudojimas šia teise neatima iš jo teisės duoti parodymus vėlesnėje proceso stadijoje bei nesudaro pagrindo tokį elgesį laikyti nenuoširdžiu kaltės pripažinimu vėlesnėje proceso stadijoje. Be to, pirmosios įtariamojo apklausos metu G. A. savo kaltę pripažino ir davė parodymus apie visas nusikaltimo aplinkybes, todėl jo atsisakymas duoti parodymus kitos apklausos metu nereiškia atsakomybės vengimo ar pasikeitusio jo požiūrio į padarytą veiką ir kitokio jos vertinimo. Tuo tarpu tai, kad kaltinamasis iki šiol nesiėmė veiksmų žalai atlyginti taip pat negali būti sutapatinama su nsigailėjimu dėl savo veikos, nes jis jau trečią mėnesį yra suimtas, iki suėmimo nedirbo, todėl neturi realių galimybių žalai atlyginti neturėdamas santaupų ir galimybės užsidirbti. Kaltinamojo kaltės pripažinimas teisme, taip pat visiškas pripažinimas nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir kritiškas požiūris į savo veiką leidžia konstatuoti, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė šioje byloje yra.
Kaltinamajame akte nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią veiką G. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes jis pripažino, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.
Kaltinamojo G. A. padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, už kurį numatytos bausmės rūšys - bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Kaltinamasis jau yra septynis kartus teistas Lietuvos Respublikoje ir tris kartus užsienio valstybėse, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 93-154), ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 1-9), jam jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jas atlikęs ji vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis nuolat pažeidinėja įstatymus ir yra linkęs tą daryti, todėl švelnesnės bausmės rūšys nei laisvės atėmimas akivaizdžiai negali pasiekti visų bausmės tikslų. Anksčiau skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, arba laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui ir jis vėl padarė nusikaltimą, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kuri efektyviai sulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų ilgesniam laikui ir labiausiai gali paveikti ne pirmą kartą teisiamą ir bausmę atliekantį kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų.
Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, nes kaltinamajam inkriminuota viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra išskirtinai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, jis pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir nori žalą atlyginti, pati nusikaltimu padaryta žala nėra didelė (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Nors 2018-12-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu G. A. yra nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl subendrinti juo paskirtą bausmę su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme galimybės nėra. Bausmės galės būti subendrintos bausmių vykdymo procese tik įsiteisėjus abiem nuosprendžiams (BPK 347 straipsnis).
Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai).
Šioje byloje nukentėjusysis A. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą automobilį (t. 1, b. l. 68).
Kaltinamasis su reikalavimu atlyginti turtinę žalą sutinka ir visiškai pripažįsta nukentėjusiojo ieškinį, todėl ginčo dėl ieškinio dydžio nėra. Kaltinamasis turinę žalą padarė nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažįstamas kaltu, ir dėl kurių nukentėjusysis prarado savo nuosavybę, todėl esant visoms civilinės deliktinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam A. K. priteistina 4 000 Eur turinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. A. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos siekiant užtikrinti nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymą ir užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jis nuolat daro nusikaltimus nuosavybei, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nesaistomas tvirtais darbiniais ir šeimos ryšiais, neturi nuolatinių pajamų, todėl būdamas laisvėje gali bėgti, slėptis ir vengti bausmės bei daryti naujus nusikaltimus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. A. nukentėjusiajam A. K. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo, pervedant pinigus į A. K. banko „Swedbank“ AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.