- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- N1-25-906/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- A. N., D. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, deklaruota ir gyvenamoji vieta VĮ Mosėdžio parapijos vaikų globos namai, adr. (duomenys neskelbtini) neteistas 2015-07-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-07-16 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį,
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas 2015-07-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-07-16 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str.,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. ir D. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. 2016 m. kovo 3 d. apie 20.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą padaryti vagystę, atėjo prie A. P. priklausančios gyvenamosios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini) ., ir, išėmę gyvenamojo namo prieangio langą, įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, iš kur slapta tyčia pagrobė A. P. priklausantį vyrišką rankinį laikrodį CASIO, kurio vertė 68,93 Eur., bižuterinius papuošalus, kurių vertė 10 eurų, mobilaus ryšio telefonus: NOKIA, kurio vertė 20 eurų ir SONY ERICSON, kurio vertė 20 eurų, iš viso padarydami nukentėjusiajam 118,93 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino kaltę ir paaiškino, kad datos nepamena, galėjo būti kaltinime nurodyta data, apie 20 val. vaikščiojo Mosėdžio mstl. parke su draugu D. B.. Ėjo pro A. P. namą, žinojo, kad jo dažnai nebūna namuose ir sugalvojo apvogti namą. Kuris sugalvojo nepamena. Jau buvo pritemę, name nedegė šviesos, durys buvo užrakintos. Išėmę lango stiklą, esanti prie durų, abu įlindo į namo vidų. Teigia, kad stiklas išsiėmė nesunkiai be jokių įrankių. Pasišvietė telefonuose esančiais žibintuvėliais. D. B. virtuvėje prie televizoriaus rado papuošalų, grandinėlę ir laikrodį. O jis virtuvėje ant šaldytuvo rado du telefonus. Apžiūrėjo tik virtuvę ir pagalbinį kambarį, į gyvenamuosius kambarius nėjo. Išeidami įstatė atgal lango stiklą. Netoliese parkelyje apžiūrėjo pagrobtus daiktus. Grandinėlė pasirodė bižuterinė bevertė ir jis išmetė ją į kūdrą. Laikrodis ir telefonas liko pas D. B. kuprinėje. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Pripažįsta 2015 m. buvęs atleistas nuo atsakomybės už analogišką nusikaltimą. Kodėl taip elgėsi negali pasakyti. Teigia į namą lindo ne dėl pinigų. Nuoširdžiai gailisi prašo atleisti. Gyvena vaikų namuose, nes tėvams apribota tėvų valdžia. Atsiprašė abu nukentėjusiojo, atlygino jam žalą abu po 5 Eur. už grandinėlę, kitus daiktus gražino policija. Pažada pasitaisyti.
Apklaustas teisme kaltinamasis D. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino kaltę ir paaiškino, davė analogiškus parodymus kaip ir A. N.. Kodėl lindo į namą negali pasakyti, teigia, kad ne dėl pinigų. Pripažįsta 2015 m. buvęs atleistas nuo atsakomybės už analogišką nusikaltimą, kurį taip pat padarė kartu su A. N. ir kitais asmenimis. Šeimoje yra dar jaunesnis brolis ir sesuo, mama ir patėvis. Su tėvu mažai bendrauja nes jis serga gyvena globos namuose. Šiemet baigė pagrindinę mokyklą ketina stoti į profesinę mokyklą. Pažada ateityje nebedaryti nusikaltimų.
Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas vadovaujantis BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamųjų duotus parodymus, jie jo atsiprašė, atlygino žalą, jis jiems atleido.
Nukentėjusiojo 2016-03-04 protokolas-pareiškimas, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l.1-4).
Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (b.l. 10-20).
Nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka kaltinamųjų parodymus (b.l. 22-24, 27-28);
Nukentėjusiojo A. P. prašymas dėl susitaikymo, žalos atlyginimo ir bylos nutraukimo (b.l. 32).
Liudytojo V. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 35-36).
Liudytojos N. B. (kaltinamojo D. B. motinos) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 40-41).
D. B. 2016-03-10 paaiškinimas kuriame jis pripažino padaręs nusikaltimą (b.l. 104).
Savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog D. B. dalyvaujant jo motinai N. B. pateikė rankinį laikrodį „Casio“, mob. telefonus „Nokia“ ir ‚Sony Eriksson“, daiktai apžiūrėti ir gražinti savininkui (b.l. 128-130; 50-559, 30-31).
Įtariamųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka jų parodymus duotus teisme (b.l. 89-90, 139-140).
Kaltinamųjų A. N. ir D. B. kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais: parties kaltinamųjų prisipažinimu ir parodymais, pagrobtų daiktų savanoriško pateikimo protokolu, jų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje įsibrovė į A. P. priklausantį namą ir ten pagrobė smulkius daiktus, tokia veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat savo noru atlygino padarytą žalą. (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Sprendžiant atsakomybės klausimą teismas pirmiausia turėtų įvertinti ar nėra aplinkybių, kurioms esant asmenims gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šuo atveju prokuroras teigia, kad nėra galimybės atleisti kaltinamųjų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., nes jie jau anksčiau yra buvę padarę nusikaltimą už kurį 2015-07-20 yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., be to vienam iš kaltinamųjų yra pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Be to abu yra neigiamai charakterizuojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką 2008-05-20 nutartyje priimtoje baudžiamųjų bylų teisėjų plenarinės sesijos (baudžiamosios bylos Nr. 2K-P-85/2008) yra išaiškinęs BK 93 str. taikymo sąlygas. „Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas ar ankstesnis atleidimas nuo bausmės pagal BK 93 str. kliudo pakartotinai takyti atleidimą tuo pačiu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat yra išaiškinęs sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ sampratą bei praktinius taikymo aspektus. Plenarinė sesija išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs. Vienas iš tokių atvejų yra, kai asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais.
Taigi vadovaujantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji, nepaisant 2015-07-20 jiems taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., teisine prasme laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kiti vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kuriuose nepriimti galutiniai procesiniai sprendimai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija negali turėti įrodomosios reikšmės vertinant šį aspektą. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos numatytos BK 93 straipsnyje, kurioms esant asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra net dvi alternatyviosios sąlygos, t.y. nustatyta, kad: 1) kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo ir savanoriškai, savo lėšomis atlygino jam žalą, pastebėtina, kad atsiprašymas nėra tik formalus, nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamieji savo iniciatyva buvo atvykę į jo namus, atsiprašė, abu lygiomis dalimis atlygino žalą po 5 Eur. ir jis jiems atleidžia. 2) kaltinamieji pripažino savo kaltę ir gailisi. Taigi šiuo atveju yra net daugiau sąlygų nei minimalūs įstatymo reikalavimai, todėl teismas atsižvelgdamas į kaltinamųjų jauną amžių, socialinę brandą, sprendžia, kad taikytina BK 93 str. nuostata. Be to pažymėtina, kad kaltinamųjų psichologinis suvokimas leidžia teigti, kad šiuo metu jie suvokia kaip pirmą kartą stoję prieš teismą, nes 2015-07-20 nutartis buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo, rašytinio proceso tvarka. Kaltinamieji atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones galinčias turėti įtakos jų elgesiui. Abu kaltinamieji pripažino, kad nusikaltimą darė ne dėl pinigų, o labiau dėl to, kad vienas kitą sukurstė ir skatino. Ankstesnėje veikoje dėl kurios 2015-07-20 jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat dalyvavo abu kartu, pateiktose charakteristikose nurodyta, kad bendrauja su netinkamais draugais, todėl tikslinga taikyti elgesio apribojimą uždraudžiant jiems bendrauti, įpareigojant būti namuose nustatytu metu ir tęsti mokslą. (BK 82 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1-2 p., 3 d. 4 p.)
Kardomosios priemonės pratęstinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį.
Paskirti nepilnamečiui A. N. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikos mėnesių terminui taikant įpareigojimus, bei draudimus:
būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.;mokytis, tęsti mokslą;uždrausti bendrauti su D. B..
A. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį.
Paskirti nepilnamečiui D. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikos mėnesių terminui taikant įpareigojimus, bei draudimus:
būti namuose nuo 20 val. iki 6 val.;mokytis, tęsti mokslą; uždrausti bendrauti su A. N..
D. B. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti motinai N. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.