- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-236-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00374-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- B. Ž., D. Č.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė B. Ž. paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. Č., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. B. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas su D. Č. bei asmeniu, kuris po įvykio mirė, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „M.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė UAB „M.“ priklausantį turtą – 3 vnt. akumuliatorių „Makita 196397-4 18 v.“, kurių bendra vertė 449,97 Eur (1 vnt. vertė – 149,99 Eur).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. Ž. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę taikant BK 75 straipsnį arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo sveikata po trijų gana sunkių operacijų nėra gera, jam reikalinga reabilitacija, kuri tardymo izoliatoriuje negali būti suteikta, be to, jis kaltu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino, ikiteisminiam tyrimui netrukdė, gailėjosi ir dabar gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kartu pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.
2.2. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 29 d. gautas nuteistojo B. Ž. apeliacinio skundo papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo proceso įstatyme apeliantams nenumatyta galimybė paduotus apeliacinius skundus keisti ar pildyti, šie skundai gali būti tik atšaukiami (BPK 316 straipsnis), be to, minėtas skundo papildymas pateiktas praleidus nuosprendžio apskundimo terminą, jame išdėstyti argumentai iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, pateiktas skundo papildymas nenagrinėjamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo B. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
5.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bausmę B. Ž. paskyrė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad B. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas (bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nusikalto būdamas teistas septynis kartus, o po šio nusikaltimo padarymo jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis), esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (1 t., b. l. 91–101, 103–107, 111–113, 114–118), taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikomas recidyvistu, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 133–155), nedirba, darbo biržoje nėra registruotas (1 t., b. l. 120, 121). Kadangi B. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją taip pat įvertino skirdamas bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad B. Ž. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas).
5.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. Ž. griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Akivaizdu, kad B. Ž. išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko – nors ankstesniais teismo nuosprendžiais jam buvo skirtos ir švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, areštas, tačiau jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.
5.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra aiškiai per giežta, priešingai, ji yra pakankamai švelni – pagal BK 178 straipsnio 1 dalį B. Ž. nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, ir sumažinta bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kadangi B. Ž. nusikaltimą padarė 2016 m. rugpjūčio 24 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams – taip pat nėra per griežta.
6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
6.1. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
6.2. Nors skundžiamu nuosprendžiu B. Ž. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą galutine bausme laisvės atėmimu 7 mėnesiams, tačiau jis iki šio nuosprendžio priėmimo yra teistas net aštuonis kartus, iš jų penkis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, o tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nepakaktų B. Ž. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.
6.3. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę skiriant jam kitą bausmės rūšį ar atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą nesudaro ir jo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi sveikatos problemų. Iš byloje esančio Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicininio pažymėjimo matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. B. Ž. nebuvo pristatytas į teismo posėdį dėl kelio sąnario pūlingo artrito (3 t., b. l. 106), tačiau duomenų, kad pastarasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistiesiems tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, užtikrinama ir pastariems esant laisvės atėmimo vietose.
7. Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikų faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą.