Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-654/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
1A-228-654/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-4-00046-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Alenas Piesliakas (pirm.), Albinas Bielskis, Linas Šiukšta
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-654/2020Proceso Nr. 1-04-4-00046-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8; 1.2.17.1.3; 1.2.17.3; 2.4.6.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. V. paskirta subendrinta bausmė – 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas V. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 13 d., 19.30 val. iki 2019 m. liepos 15 d., 15.35 val. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir V. V. paskirta galutinė bausmė – 296 MGL (14 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis, iš V. V. išieškota konfiskuotino turto – puspriekabės „Schmitz“, valstybinis Nr. MN 828, vertę atitinkanti pinigų suma – 12 789,69 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 13 d., pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, vykdamas vilkiku „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje gabenamo deklaruoto krovinio termoizoliacinės medžiagos pakuotėse, kuriose buvo specialiai įrengtos slėptuvės, gabeno paslėptus 8 680 pakelių cigarečių „Prince“ be banderolių ir vilkiko kabinoje gabeno 15 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis ir 2 pakelius cigarečių „Marlboro Gold“ be banderolių, bendros 26 208,80 Eur vertės, iki tol, kol 2019 m. liepos 13 d., 18.35 val., Centriniame Klaipėdos terminale, esančiame Klaipėdoje, Baltijos pr. 40, šią transporto priemonę patikrinti sustabdė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai ir muitinio tikrinimo metu rado cigaretes.

2. V. V. nuteistas ir už tai, kad nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 2019 m. liepos 13 d., apie 18.35 val., vykdamas vilkiku „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies postą Centrinį Klaipėdos terminalą, esantį Klaipėdoje, Baltijos pr. 40, puspriekabėje gabenamo deklaruoto krovinio termoizoliacinės medžiagos pakuotėse, kuriose buvo specialiai įrengtos slėptuvės, gabeno paslėptus 8 680 pakelių cigarečių „Prince“ be banderolių ir vilkiko kabinoje gabeno 15 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis ir 2 pakelius cigarečių „Marlboro Gold“ be banderolių, bendros 26 208,80 Eur vertės, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti, panaikint nuosprendžio dalį, kuria nutarta išieškoti iš jo konfiskuotino turto – puspriekabės „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 789,69 Eur.

Šalies argumentai

3.1. Nuteistasis skunde nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi. Apeliantas sutinka ir su jam paskirta galutine bausme. Tačiau, V. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš jo išieškoti visą puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš jo konfiskuoti tokią didelę puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą nėra pakankamai motyvuotas ir suvaržo jo teises daugiau negu tai yra būtina. Jam gaunant 812 Eur atlyginimą, turint finansinių įsipareigojimų nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į tai, kad pinigai reikalingi pragyvenimui ir teismo paskirtai baudai sumokėti, visą puspriekabės vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti jis neturi jokių finansinių galimybių. Jo gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė nežymiai viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas netaikant turto konfiskavimo arba žymiai sumažinant konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutinka tiek su teisiniu padarytų veikų vertinimu, tiek ir su paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu. Nuteistasis prašo netaikyti turto konfiskavimo arba žymiai sumažinti konfiskuotino turto vertę.

7. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kontrabandos baudžiamosiose bylose taikant BK 72 straipsnio nuostatas, be daiktų pripažinimo konfiskuotinu turtu, turi būti vertinamas ir tokio turto konfiskavimo proporcingumas.

8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pritariama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su V. V. apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimo institutą ir labai aiškiai motyvavo savo sprendimą.

10. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. V., vykdamas vilkiku „Mercedes Benz“ su puspriekabe „Schmitz“, puspriekabėje gabento deklaruoto krovinio termoizoliacinės medžiagos pakuotėse, specialiai įrengtos slėptuvės gabeno paslėptus cigarečių pakelius be banderolių arba su Baltarusiškomis banderolėmis. Tokio kiekio cigarečių nuteistasis be transporto priemonių gabenti negalėtų, transporto priemonės buvo būtinos jo nusikalstamiems veiksmams padaryti, todėl vilkikas ir puspriekabė yra V. V. padarytų nusikaltimų priemonės ir kartu konfiskuotinas turtas.

11. Pagal teismų praktiką viena iš aplinkybių, į kurią būtina atsižvelgti vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą, yra kaltininkui paskirtos bausmės rūšis ir dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). EŽTT praktikoje yra suformuotas principas, kad asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės turi būti adekvačiai griežtos ir pakankamos nubaudimo tikslų įgyvendinimui konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinė nutartis Nr. 2K-53-1073/2019). Pirmosios instancijos teismas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą V. V. parinko švelnesnę iš sankcijose numatytų bausmių rūšių – baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės vidurkį. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, V. V. paskirtoji bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į V. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kontrabandos būdu per valstybės sieną gabentų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kiekį, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad visiškai netaikyti V. V. turto konfiskavimo būtų pernelyg švelnu ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į nuteistojo poziciją viso bylos proceso metu (V. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nuoširdžiai dėl to gailisi), jo asmenybę charakterizuojančius požymius (V. V. nusikalto pirmą kartą, turi darbą, kurio perspektyvos po nusikalstamų veikų padarymo nėra aiškios, turi nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis) padarė išvadą, kad visos nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas V. V. taptų dar viena bauda, kurios dydis (36 577,27 Eur) beveik tris kartus viršytų paskirtos galutinės bausmės dydį, todėl iš V. V. nutarė išieškoti tik dalies nusikaltimo padarymo priemonės – puspriekabės „Schmitz“ vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, dalies turto konfiskavimas iš V. V. yra teisinga ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Dar labiau mažinti konfiskuotino turto vertę ir tokiu būdu švelninti nuteistojo V. V. teisinę padėtį būtų neteisinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta