- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- II-39-1002/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00984-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kategorijos
- 2.12.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovei Renatai Petrauskienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. D., a k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. MD-LM00N-52964178-16 pakeitimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotas pareigūnas B. N. 2016 m. vasario 17 d. D. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209² straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2015 m. gruodžio 7 d., 0.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. D., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTSA1000IM0023A4 (2015-12-07), kurioje deklaruotai išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą prekei Nr. 1, aprašytai „metalinės kavos dėžutės, kurių sienelių storis 0,23 mm su „PAULIG“ prekiniu ženklu“, nurodė Europos Bendrijos integruoto tarifo (toliau tekste — TARIC) kodą 7310 29 10 00. Muitinio įforminimo metu buvo paimtas aukščiau minėtos prekės mėginys ir išsiųstas į Muitinės laboratoriją. Gavus atsakymą iš laboratorijos, Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyryje įformintas Prekės klasifikavimo aktas Nr. 16L0036 (2016-01-20), kuriuo minėtai prekei nustatytas 7323 99 00 90 TARIC kodas, surašyta Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6SM190032S (2016-01-26), kuria nuspręsta pakeisti minėtos prekės kodą iš „7310 29 10 00“ į „7323 99 00 90“, prekės aprašymą išdėstyti „dėžutė, skirta naudoti buityje - maisto produktams saugoti, pagaminta iš nelegiruotojo plieno skardos padengtos alavu“, taikyti jai 3,2 proc. trečiųjų šalių muito tarifą bei perskaičiuoti importo mokesčius. Už deklaracijoje deklaruotą prekę apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma 174 Eur. Deklaruotos prekės muitinė vertė 36 039,71 Eur, o tai sudaro 948,41 MGL. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. D. pateikdamas importo deklaracijoje Nr. 15LTSA1000IM0023A4 (2015-12-07) neteisingus duomenis apie deklaruojamą prekės kodą, pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 199 str. 1 d.
Klaipėdos teritorinės muitinės laikinai einantis viršininko pavaduotojo pareigas A. B. 2016 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą Nr. MD-LM00N-52964178-16, pagal kurį D. D. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta 1448 Eur bauda.
Šalies argumentai
2016-03-29 Šiaulių apylinkės teisme gautas D. D. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2016-03-02 priimdama nutarimą administracinėje byloje neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir netyrė pateiktų įrodymų, todėl nepagrįstai paskyrė pernelyg griežtą administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pirma, organas nagrinėjantis administracinę bylą, skirdamas 1 448 Eur baudą, neatsižvelgė į tai, kad atsakomybė už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra itin griežta, o nagrinėjamomis byloje aplinkybėmis tokia bauda yra iš esmės neadekvati pažeidimui. Pažeidimą padarė netyčia, nes apžiūrėjus prekes buvo neįmanoma pastebėti neatitikimo. Dėl neteisingų duomenų apie prekes pateikimo deklaracijoje buvo papildomai apskaičiuotas tik 174 Eur muitas, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, mano, kad paskirta administracinė nuobauda neatitinka proporcingumo bei kitų administracinės atsakomybės taikymo principų. Antra, organas nagrinėjantis administracinę bylą skirdamas nuobaudą turėjo įvertinti visas aplinkybes, nes kasdien atsakingai ir kruopščiai dirbančiam asmeniui 1 448 Eur baudos pritaikymas už iš esmės menką 174 Eur vertės nusižengimą, negali būti vertinamas kaip teisingumo įvykdymas. Paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. Teismas turėjo pareigą atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes: turtinę padėtį, kaltės formą, charakteristiką, geranorišką bendradarbiavimą su suinteresuoto asmens pareigūnais, siekiant nustatyti visas pažeidimo aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos dydžio ir skirti mažesnę piniginę baudą nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, padarytą žalą, į jo asmenybę (vedęs, turi vaikų, turi 8 metų muitinės tarpininko darbo stažą, prieš tai nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, darbdavio charakterizuojamas itin teigimai, mano, kad yra pagrindas šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pakeitus skundžiamą nutarimą sumažinti paskirtą baudą iki 100 Eur.
Teisme D. D. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdžio neprieštaravo, kad D. D. paskirtos baudos dydis būtų sumažintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Pažeidimo faktą šiuo atveju patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. D. rašytinis paaiškinimas, sutartis Nr. ANTV/2015/11/02, Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita. Klaipėdos teritorinės muitinės laikinai einantis viršininko pavaduotojo pareigas A. B. tinkamai vertino surinktus įrodymus ir pagrįstai D. D. nubaudė administracine tvarka pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį.
D. D. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas sumažinti paskirtą baudą.
Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. D. paskirta minimali nuobauda ATPK 209² str. 1 d. sankcijos ribose, tad galimybė sumažinti paskirtą nuobaudą atsirastų tik tada, jei būtų konstatuotos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Taikant šią normą reikalinga atsižvelgti į dviejų tipų kriterijus – lengvinančių aplinkybių buvimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Teimų praktikoje aiškinama, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos.
Nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs pažeidimą, dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 straipsnis) byloje nenustatyta. D. D. padarytas pažeidimas nesukėlė didelės žalos kitiems asmenims, valstybei. Nors D. D. turi galiojančią administracinę nuobaudą, jis nebuvo baustas už muitinės taisyklių pažeidimus. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. D. charakterizuojamas teigiamai. D. D. turi du nepilnamečius sūnus. Kaip matyti iš teismui pateiktų D. D. ir jo žmonos gaunamų darbo užmokesčių pažymas, šeimos pajamos nėra itin didelės. Iš AB „S.“ kredito sutarties matyti, kad šeima turi kreditorinių įsipareigojimų. Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti asmeniui paskirtą baudą iki 100 Eur. Teismas pažymi, kad už pažeidimo padarymą paskirta 100 Eur bauda, įvertinus pragyvenimo lygį, laikoma pakankamai griežta atsakomybės priemone, kurį šiuo atveju turėtų padėti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str. Institucijos atstovas, kaip minėta, teismo posėdyje taip pat neprieštaravo, kad D. D. nuobauda būtų švelninama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., teisėjas
nutarė:
D. D. skundą tenkinti.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. MD-LM00N-52964178-16, kuriuo D. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 448 Eur bauda, pakeisti.
Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, D. D. paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų).
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.