Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis D. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad praeitų metų gruodžio mėnesį, gali būti, kaip nurodyta kaltinime – 2020 m. gruodžio 13 d., apie 8–9 valandą vakaro, grįžo pas draugę S. į namus. Prieš tai S. skambino jos kaimynas V. J. ir klausė, kada ji bus namuose. Tuo metu, kai skambino V., jie ką tik buvo įėję į laiptinę. Užlipus į penktą aukštą, laiptinėje prie atidarytų V. buto durų pamatė laukiantį V.. Laiptinėje apsižodžiavo dėl S. vaiko, kurį V. prižiūrėjo ir norėjo, kad S. jį pasiimtų, prasidėjo muštynės. Muštynes pradėjo V., kuris pirmas sučiupo jį už kaklo. Atsitrenkė į turėklus. Bijodamas persiversti per turėklus, jis sudavė V. ir jie abu parkrito ant žemės. Jis gulinčiam V. sudavė 2–3 smūgius į veido sritį dešine ranka. Jis neskaičiavo, kiek smūgių sudavė. Pripažįsta, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių, taip pat ir kiek nurodyta kaltinime – ne mažiau kaip dvidešimt. Įvykio metu jis buvo išgėręs dvi skardines alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs, įvykio aplinkybes gerai prisimena. Iki jo suduotų smūgių nukentėjusiojo veide jokių sužalojimų nematė. Po suduotų smūgių jis nežiūrėjo, kaip nukentėjusysis atrodė, matė ant laiptinės laiptų kraujo lašus. Po įvykio jis iš karto išėjo į namus. Muštynių metu jo draugė S. buvo šalia, nieko nedarė, tik sakė „baikit, baikit“. Muštynių metu prie durų dar matė nukentėjusiojo vaiką, žmoną, kurie taip pat sakė baigti. Savo veiksmus vertina labai blogai. Atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo poelgio. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, iki teisiamojo posėdžio atlygino dalį žalos – 21 eurus, likusią žalą ketina atlyginti iki liepos mėnesio. Nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido ir jie susitaikė, sudarė susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

3. Nukentėjusysis V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamasis jo atsiprašė, jis atleido ir jie susitaikė, sudarė susitarimą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašo patvirtinti ir bylą nutraukti.

4. Kadangi kaltinamasis D. P. prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusysis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

5. Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

5.1. D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. apie 20.30–21 val., jis kartu su drauge S. K. grįžo taksi automobiliu į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Tik išlipus iš taksi, S. paskambino V. J. ir paklausė, kur jie yra, kiek jis gali laukti. S. atsakė, kad tuoj jau bus vietoje, kad jau lipa laiptais. Užlipus į penktą aukštą, jis pamatė, kad V. buto Nr. 24 durys pravertos, o šis jau jų laukė tarpduryje. Besiartinant jie abu su V. kažką apsižodžiavo, bet, tiksliai ką – jis nebepamena, pokalbis buvo dėl S. vaiko, kuris buvo pas V. namuose. V. buvo nepatenkintas, kad reikėjo laukti. Priėjus prie buto, V. griebė jam už kaklo, o jis jam atgal, kad šis jo neperverstų per turėklus. Jis šį sugriebė už kaklo ir pervertė ant žemės. Gulint ant žemės, jis šiam sudavė du smūgius kumščiu, bet, kur pataikė, jis nežino, gal į galvą ar veidą. Suduodant smūgius jis taip pat buvo ant žemės šalia V., bet ant šio užsilipęs nebuvo. Ėmė bute šaukti V. vaikai. V. buto tarpduryje jis matė stovinčią moterį. Jis, sudavęs smūgius, atsistojo ir išėjo į namus. Jis matė ant žemės kraujo lašiukus. Kaip jis suprato, V. kraujavo, bet iš kur, jis nematė. S. tuo metu buvo šalia, viską matė. Daugiau pašalinių asmenų nematė. Kas vyko, kai jis išėjo į namus, jis nežino. Jis mano, kad S., pasiėmusi sūnų M., kuriam 8 metai, išėjo į namus. Įvykio metu V. buvo neblaivus, o jis buvo išgėręs tik vieną ar dvi skardines alaus. Jis prisipažįsta dalinai įvykdęs nusikalstamą veiką, nes sudavė ne 20, o tik du smūgius. Jis savo veiksmais V. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus (1 t., b. l. 127–130);

5.2. nukentėjusysis V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. apie 19.30 val. pas jį į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo jo kaimynės, gyvenančios 23 bute, S. K. sūnus M. K., kuris, jam pradarius buto duris, paklausė, ar jo mama S. yra pas juos svečiuose. M. jis atsakė, jog jo mamos pas juos bute nėra. Jis tuomet vaiko paklausė, ar jis namuose vienas. M., kuris yra apie 8–9 metų amžiaus, atsakė, jog jis yra namuose vienas, jo mamos namie nėra, jis buvo su savo močiute namuose, tačiau močiutė neseniai išvažiavo į savo namus, o vaikui liepė laukti namuose. Kadangi M. jis pažįsta, kaip kaimynės sūnų, jis žaidžia ir bendrauja su jo vaikais, tai jis pasiūlė M. užeiti pas juos į svečius ir palaukti grįžtančios mamos S. Vaikas sutiko. Jis bandė skambinti S. iš M. telefono, tačiau S. ragelio nekėlė. Po to jis iš savo telefono skambino S. S. jam atsiliepė ir nurodė, jog jos sūnus yra su jos mama. Jis S. pasakė, kad jos vaikas yra šiuo metu pas jį namuose, nes atėjo ieškoti mamos. S. pasakė, jog ji tuoj išsikvies taksi automobilį ir grįš namo. Pokalbio metu jis suprato, jog S. yra neblaivi, o fone girdėjosi vyriškių balsai. Maždaug po 20 minučių, S. negrįžus, jis vėl skambino jai telefonu. S. atsiliepus, jis paklausė, ko ji dar negrįžta, o S. jam atsakė, jog nėra laisvų taksi automobilių. Jis jai pasakė, jog mieste pilna taksi automobilių, tegu kviečiasi kitą, o S. jam atsakė, kad ji kviečiasi, tuoj grįš. Praėjus dar kuriam laikui, S. negrįžo, todėl jis dar kartą jai skambino telefonu. Kalbant su S. telefonu, buvo galima suprasti, jog ji kalba įjungusi garsiakalbį, nes labai gerai girdėjo pašalinių asmenų balsus. Jis S. jau piktesniu tonu paklausė, kur ji yra, ar vis dar nevažiuoja, bei nurodė, jog jis nėra jos vaiko auklė, už tai atlygio negauna, todėl arba tegu grįžta kuo greičiau, arba jis paskambins atitinkamoms įstaigoms dėl vaiko nepriežiūros. Tada į jų su S. pokalbį įsikišo vyriškis, kuris jam piktu tonu pasakė, ar jam sunku pabūti su tuo vaiku. Jis atsakė šiam, kad jis su šiuo nenori šnekėti, nes jis nei vaiko tėvas, nei dar kažkas. Iš balso jis vyriškį pažino kaip D. Jau seniau S. buvo jį ir jo sugyventinę R. supažindinusi su savo gyvenimo draugu D., todėl jis vyriškį, kalbantį telefonu, iš balso atpažino, kaip būtent D. Po pokalbio, maždaug už 15 min. į jo buto duris kažkas pabeldė. Nežiūrėjęs pro akutę atidarė duris ir pamatė už durų stovinčią S. Jam net nespėjus sureaguoti, D. pastūmė S. į šoną, o pats pradėjo jį mušti, tai yra smūgiuoti į veido sritį. Kiek smūgių jam sudavė, jis neskaičiavo, tačiau smūgių buvo nemažai. Jį mušusį asmenį jis pažįsta kaip S. gyvenimo draugą, su kuriuo ši kartu negyvena, D. Šį atpažinti jis galėtų. Išgirdę triukšmą, policiją iškvietė kažkas iš kaimynių. Įvykio metu jis pats buvo neblaivus. Apklausiamas papildomai nukentėjusysis V. J. parodė, kad dėl patirto fizinio skausmo ir sužalojimų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau dar nėra apsisprendęs dėl padarytos žalos dydžio, todėl jis civilinį ieškinį pareikš vėliau (1 t., b. l. 47–50, 51–53);

5.3. liudytoja R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. ji, jos sugyventinis V. J. ir jų du mažamečiai vaikai buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis tą vakarą buvo išgėręs, o ji pati buvo visiškai blaivi, alkoholio nevartojo, todėl viską prisimena labai gerai. Jai su vaikais žiūrint televizorių į buto duris kažkas pabeldė. Buto duris atidarė V. Ji išgirdo, kad galimai jų kaimynės S. sūnus atėjo pas juos klausti, kur yra jo mama. V. jam atsakė, jog jo mamos pas juos nėra. Tuomet ji nuėjo pažiūrėti, ar tai tikrai M. beldė į duris. Ji pamatė už durų stovintį M. K., kuriam yra apie 8–9 metai, nes jis lanko antrą klasę. V. M. paklausė, ar jis vienas namuose. M. atsakius, jog jis namuose vienas, jo mamos nėra, V. pasiūlė berniukui užeiti pas juos į svečius ir palaukti, kol grįš mama. Berniukas sutiko. M. juos pažįsta, nes buvo įvykis, kai maždaug prieš dvi savaites buvo ketvirtadienis, apie 18 val. pas ją į svečius užėjo S. su sūnumi M., kuri atėjo grąžinti skolos jos sugyventiniui V. Pokalbio metu S. kažkas paskambino, o ši garsiai pasakė M., jog jie kartu kažkur važiuos. Tuomet M. pradėjo verkti. Tada S. jos paklausė, ar ji galėtų pažiūrėti M. apie dvi valandas, kol S. sugrįš. Ji sutiko. Praėjus žadėtoms dviem valandoms, S. ji prisiskambinti nebegalėjo, nes telefonas buvo išjungtas. Dar po kurio laiko S. paskambino ir pasakė, jog grįžti dabar negali. Iš pokalbio ji suprato, jog ši neblaivi. Šis įvykis baigėsi tuo, kad S. vaiką pasiėmė tik šeštadienio vakarą. Todėl M. pas juos atėjo nebijodamas. Atėjęs M. pasakė, jog buvo su močiute, tačiau jo močiutė išvažiavo į savo namus ir jį paliko vieną. Kur yra jo mama, vaikas nežino. Iš M. telefono bandant skambinti S. niekas neatsiliepė. Tuomet V. skambino S. iš savo telefono. Po kurio laiko S. atsiliepė ir nurodė, jog M. yra su močiute. V. pasakius, jog močiutė vaiko neprižiūri, S. nurodė, jog tuojau grįš. M. pas juos atėjo apie 19.30 val. V. bandė su S. kelis kartus kalbėti telefonu ir ją skubinti, tačiau S. į tai nelabai reagavo. Ji girdėjo, jog kažkurio pokalbio metu V. S. pasakė, jog iškvies atitinkamas institucijas dėl vaiko nepriežiūros. Maždaug apie 21 val. kažkas pabeldė į duris. Jas nuėjo atidaryti V. Tuo metu ji stovėjo už V. su savo 8 mėnesių kūdikiu ant rankų ir viską matė. V. pradarius duris, už durų pamatė stovinčią S. K. ir jos draugą D., kurio pavardės ji nežino, bet anksčiau S. jai buvo pristačiusi D. kaip savo gyvenimo draugą. Tuomet tas D. pastūmė S. į šoną ir užgriuvo V. taip, kad jie abu įgriuvo į koridorių. D. pradėjo kumščiais smūgiuoti V. į veido sritį. Vaikams, tai yra M. ir jos ketverių metų amžiaus dukrai pradėjus garsiai šaukti iš išgąsčio, D. nusitempė V. į laiptinės koridorių, kur vėl jam smūgiavo kumščiais. Kiek buvo suduota smūgių, ji nežino, nes iškart puolė ant rankų laikytą kūdikį pasodinti į lovytę, o pati puolė skirti D. nuo V. Tuo metu S. nieko nedarė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Išgirdusi triukšmą, kažkuri kaimynė iškvietė policijos pareigūnus. Pasibaigus muštynėms, ji M. pasakė, jog šis susirinktų savo daiktus ir eitų namo. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, S. ir D., po to ir M. nuėjo į savo butą, kuriame gyvena, tai yra, adresu: (duomenys neskelbtini), ir užsirakino, nes, atvykus policijos pareigūnams, šių laiptinėje nebebuvo, policijos pareigūnams jie neatidarė buto durų. D. ji atpažinti gali (1 t., b. l. 94–97);

5.4. liudytoja K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Su kaimynais ji nebendrauja, todėl jų vardų ir pavardžių nežino, tik žino iš matymo. Ji kartais bendrauja su kaimyne R., kuri gyvena 24 bute. 2020 m. gruodžio 13 d., jai būnant namuose, apie 21.30 val., tiksliai laiko pasakyti negali, ji išgirdo laiptinėje sąmyšį, ėmė loti jos šuo, tai ji priėjo prie durų ir pro akutę pažiūrėjo, kas vyksta. Ji pamatė, kaip savo bute prie atvirų durų stovi R. ir jos vyras, o priešais koridoriuje, iš buto Nr. 23 kaimynė, vardu S., kurios pavardės ji nežino, ir šios vyras ar sugyventinis, tiksliai nežino, bet juos mato dažnai kartu. Vyrai kažką tarpusavyje ginčijosi, tačiau dėl ko – ji nesuprato, nes girdėjo tik keiksmažodžius. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Konflikto metu ji pamatė, kaip S. vyras trenkė vieną kartą kumščiu į veidą R. vyrui, o po smūgio šis nuvirto tarpduryje ant žemės. Tada S. vyras šį apžergė, atsisėdo ant krūtinės ir ėmė stipriai kumščiais daužyti į veido sritį. Smūgių buvo daug, bet, kiek tiksliai, ji pasakyti negali. Jų buvo ne mažiau kaip 20. R. vyras nesudavė nė vieno smūgio. Ji į laiptinę išėjusi nebuvo, vaikų nematė, bet girdėjosi, kaip vaikai klykia iš buto. Matyt, jie matė viską per atviras duris. R. augina du mažamečius vaikus, berniukui apie 11 mėnesių, o mergaitei apie 5–6 metai. Kai S.. vyras trankė ant žemės gulintį R. vyrą, R. šaukė ant S. vyro, bandė šį atstumti nuo savojo. R. šaukė, kad šis nebedaužytų jos vyro, tai tas atsitraukė. Tada R. pakėlė savąjį vyrą ir įtempė į butą bei užsidarė duris. Buvo akivaizdu, kad S. su savo vyru buvo neblaivūs, o, ar R. vyras buvo blaivas, ar ne, ji nežino, bet, jai atrodo, kad šis taip pat buvo neblaivus, nes ji tai sprendė pagal šio balsą. Ji matė, kad R. vyrui bėgo kraujas, bet tiksliai iš kur, ji pasakyti negali, nes veidas buvo visas kruvinas, laiptinėje taip pat buvo daug kraujo, tiek ant grindų, tiek ant sienų. Užsidarius R. duris, ji matė, kaip laiptinėje liko stovėti S. su savo vyru. S. ėmė belsti į R. buto duris. R. pradarius duris, ši paprašė raktų. Ji matė, kaip iš R. buto išėjo S. sūnus, kuriam gal apie 7–8 metus. S. su vaiku nuėjo į butą. Kur nuėjo šios vyras, ji nežino, bet į butą šis neįėjo. Ji mano, kad jis pasišalino iš laiptinės. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji, tik policijai atvykus, išėjo į laiptinę ir policijos pareigūnų pasiteiravo, ar viskas gerai. Tada ji nuėjo į savo namus. Ji matė, kad policijos pareigūnai norėjo patekti į S. butą, tačiau jiems buto durų S. neatidarė, nors ji tikrai buvo namuose. Vėliau ji sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl S. sūnaus, kuris buvo atėjęs pas R. į namus, nes buvo paliktas vienas namuose ir laukė, kol grįš mama. S. bute dažnai vyksta girtavimai, dėl ko ne kartą kaimynai kvietė policiją. Jie prašė bendrijos pirmininkės, kad ši informuotų apie tai buto savininkus, kad tie iškeldintų S., nes neįmanoma ramiai gyventi. Kiek žino, S. turi dukrą, kuri yra iki 16 metų amžiaus ir gyvena vaikų globos namuose, bet mato, kad kartais ši ateina pas S. (1 t., b. l. 108–111);

5.5. liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. P. ji pažįsta, bet jie yra draugai, o ne sugyventiniai. Jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. 2020 m. gruodžio mėnesį, datos ji nepamena, ji buvo savo reikalais išvykusi į R. Savo sūnų M. K., gimusį 2012 m. birželio 21 d., paliko prižiūrėti savo mamai. Mama atvyko prižiūrėti jos sūnų pas ją į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 20.00–20.30 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos kaimynės R., gyvenančios (duomenys neskelbtini) bute, vyras, kurio vardo nežino, ir pasakė, kad jos sūnus yra pas juos. Ji pasakė, kad tuoj grįš. Ji ieškojo, kas galėtų ją parvežti iš R. į namus. Ji suprato, kad mama išėjo į namus, o jos sūnų paliko vieną, o jos apie tai neinformavo. Kaimynės vyras skambino kelis kartus. Pokalbio metu ji suprato, kad jis neblaivus. Kai rado, kas parveža iš R., ji pirma užsuko pas D. P., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), nes jis jai pažadėjo, kad sumokės už jos parvežimą, nes ji neturėjo pinigų, o jie buvo taip susitarę. Tada ji kartu su D. vyko pas ją. D. buvo išgėręs, bet ne girtas. Ji pati buvo blaivi, nes tą dieną alkoholio nevartojo. Bevažiuojant taksi automobiliu, R.vyras ir vėl paskambino ir paklausė, kur ji yra. Ji jam pasakė, kad jau važiuoja ir yra netoli namų. Grįžus į namus ir lipant laiptais, ji pamatė, kad R. vyras stovi prie savo buto durų, kurios buvo uždarytos. Priartėjus, R. vyras be jokių žodžių puolė ant D., griebė šiam už kaklo, o D. gindamasis puolė ant šio, taip pat griebdamas šiam už kaklo. Jie tarpusavyje ėmė grumtis. Ar grumtynių metu jie vienas kitam kokius smūgius sudavė, ji nežino, nes nematė. Tada pradarė buto duris R., matyt, išgirdo laiptinėje triukšmą. D. tuo metu pervertė šios vyrą ant žemės ir sudavė kelis kartus kumščiu į veido sritį, tačiau kiek – ji pasakyti negali, nes neskaičiavo. Ji mano, jog sudavė ne daugiau 3 kartų. Ar jie abu išsakė kokius žodžius vienas kitam, ji nežino, viskas įvyko labai greitai. Tuo metu ji girdėjo, kad verkia R. vaikai, tačiau jų ji nematė. Ji mano, jog jie buvo toliau. Ji žino, kad šios dukrytei yra 4 metai, o sūnui nėra dar nei metų. Kai D. mušė R. vyrą, ji su R. bandė muštynes nutraukti, šaukė, kad šie baigtų. Ji bandė D. nutempti nuo R. vyro. D., duodamas smūgius, buvo pasilenkęs. Ar buvo ant jo užsilipęs, ji nematė, todėl to teigti negali. Sudavęs smūgius, D. atsitraukė ir nulipo laiptais žemyn bei išėjo. Ji matė, kad R. vyrui iš nosies bėgo kraujas. Laiptinėje taip pat buvo kraujo. Ant D. kaklo ji matė paraudimą, žandas buvo pabrozdintas, tačiau kurios pusės, ji nepamena. R. vyras atsistojo ir nuėjo į vonią ar tualetą, o ji įėjo į R. butą, nes norėjo pasiimti savo sūnų, kuris buvo kambaryje. Tame pačiame kambaryje buvo ir R. vaikai. Ji pasiėmė sūnų ir išėjo į namus. Ji matė, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie beldė į jos buto duris, tačiau ji jiems durų nedarė, nenorėjo nervinti sūnaus (1 t., b. l. 114–117);

5.6. 2020 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė E. G. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. 21.28 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, jog pranešėja girdi, kaip adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinėje mušasi du vyrai bei šūkauja moteris ir vaikai. 21.32 val. nuvykus į įvykio vietą, penktame aukšte juos pasitiko R. N. iš 24 buto, kuri paaiškino, kad vonioje yra sumuštas jos sugyventinis V. J.. Pranešėja nurodė, kad ji viską tik girdėjo, nes jos sugyventinį asmenys mušė prie buto durų, o ji išeiti negalėjo. Jos sugyventinį užpuolęs vyras buvo tamsiai apsirengęs, apie 35 metrų amžiaus, kuris avėjo batus su mėlynais akcentais. Bendraujant su V. J., šis sakė, kad pas juos iš gretimo 23 buto buvo atėjęs vaikas, vardu M., kuris paaiškino, kad dingo jo mama, bei klausė, ar pas juos nėra jos. Jis susisiekė su kaimyne ir pasakė, kad pas jį atėjo jos sūnus M., kuris ieško jos. Po kurio laiko į jo namus pasibeldė akivaizdžiai neblaivus kaimynės draugas, su kuriuo jie ėmė konfliktuoti, nes neva V. J. nepaleidžia kaimynės sūnaus. V. J. išėjo į laiptinę paaiškinti situacijos, o atėjęs vyras ėmė jį pulti, trenkė į veidą daug kartų. Po įvykio šis vyras pasišalino, o V. J. nuėjo į namus. Kaimynės draugas yra vardu D., kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini). V. J. alkoholio matuokliu nustatytas 2,59 promilių girtumas. Vyras dėl girtumo nieko tiksliau paaiškinti negalėjo. V. J. išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. Aplinkinių namų kiemuose buvo ieškomas apibūdintas asmuo, bet jis nebuvo rastas. 23 bute nieko nebuvo rasta. Įvykio vietoje filmuota „Body“ kameromis (1 t., b. l. 12–13);

5.7. 2020 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Buvo apžiūrėta trečios laiptinės penkto aukšto laiptų aikštelė, kurioje yra 23, 24 ir 25 butai. Tarp 24 ir 25 butų, kur ir yra įvykio vieta, ant grindų, matosi dėmės panašios į kraują. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 16–20);

5.8. 2020 m. gruodžio 30 d. informaciniame pranešime Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius nurodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. 21.26 val. buvo užfiksuotas pranešimas iš telefono, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini). Pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t., b. l. 35);

5.9. 2020 m. gruodžio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2020 m. gruodžio 13 d. garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Įraše girdisi, kaip moteris nurodo, jog reikalinga policijos pagalba, adresu: (duomenys neskelbtini), trečioje laiptinėje, penktame aukšte, nes mušasi kaimynai. Pranešėja nurodo, jog mušasi du asmenys, bet yra moteris ir vaikai. Pranešėja nurodo, jog greitosios medicinos pagalbos gal nereikia, nes gulėjo vyras ant žemės, bet jis atsistojo. Taip pat ji nurodo, jog visi yra išgėrę. Pranešėja prisistato K. M. (1 t., b. l. 36–38);

5.10. 2020 m. gruodžio 30 d. protokole-pareiškime V. J. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. apie 21 val., tiksliai laiko pasakyti jis negali, būnant namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), išgirdo beldimą į duris. Pradaręs duris, jis pamatė kaimynę S. K. su savo draugu, kaip jau dabar žino, D. P.. Jis buvo piktas ant S., kad turėjo prižiūrėti jos vaiką, kol jie geria. Tai jis jai pasakė, kai kalbėjo su ja telefonu. Stovint laiptinėje, D. P. jo paklausė: „ką, ar sunku buvo prižiūrėti?“, o jis šiam atsakė „kad jis ne auklė“. Tada D. jį pastūmė. Jie kartu nukrito ant žemės. Šis tuo metu gulėjo jam ant viršaus. Namuose buvę jo mažamečiai vaikai išsigandę ėmė klykti. Jis bandė ištrūkti, nes šis laikė jį suėmęs už rūbų, ties krūtine. Bandant jam nuo šio išsilaisvinti, šis jį ištempė į laiptinę ir trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį, o po to jis mano, kad neteko sąmonės, nes nepamena, kas vyko toliau, bet žino tik iš kaimynės, jog šis, jam gulint ant žemės, smūgiavo toliau kumščiais į veidą. Dėl tokių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, o ligoninėje jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis (1 t., b. l. 41–44);

5.11. 2020 m. gruodžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog iš nukentėjusiajam V. J. pateiktų atpažinimui 4 vyrų fotonuotraukų, V. J. atpažino D. P., kaip asmenį, kuris jį sumušė. Jis šį atpažino iš veido bruožų, plaukų, šukuosenos ir nosies, nes juos S. buvo supažindinusi, kurį ji pristatė jam kaip D. Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 54–61);

5.12. 2020 m. gruodžio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog iš liudytojai R. N. pateiktų 4 vyrų fotonuotraukų, R. N. atpažino D. P., kaip asmenį, kuris sumušė V. J.. Ji šį atpažino iš bendrų veido bruožų, nes S. D. buvo pristačiusi, kaip savo gyvenimo draugą. Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 98–105);

9. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.