Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir K. K. ieškinį atsakovui A. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės, gimimo įrašo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė V. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu A. M. susituokė 2014 m. liepos 15 d. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) d. gimė sūnus J. M.. Nuo 2018 metų jie negyvena kartu, ieškovė 2019 m. kovo 8 d. susipažino su K. K., nuo to laiko jie yra kartu, (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė sūnus B. S. M.. Su atsakovu A. M. šiuo metu yra derinamos santuokos nutraukimo bendru sutarimu sąlygos. Ieškovai sutinka apmokėti visas teismo patirtas išlaidas.

Ieškovas K. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 50-52).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pripažinus, jog K. K. yra B. S. Meilaus tėvas, o B. S. M. yra jo sūnus, tai geriausiai atitiks vaiko interesus (b. l. 14-15).

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė neprieštaravo, kad ieškovų ieškinys būtų tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas A. M. susituokė 2014 m. liepos 16 d., Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Nuo 2018 metų ieškovė V. M. ir atsakovas A. M. gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Ieškovai V. M. ir K. K. nuo 2019 metų gyvena kartu. Ieškovei ir atsakovui gyvenant atskirai, ieškovei V. M. (duomenys neskelbtini) d. gimė sūnus B. S. M.. B. S. M. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. gegužės 13 d., nurodyta, kad B. S. M. tėvas yra atsakovas A. M. (b. l. 48).

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu ir CK 3.161 straipsnio 2 dalimi. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės, atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas A. M. negyvena kartu nuo 2018 metų. Šioje byloje šalys neprašė teismo skirti DNR ekspertizės tėvystės nustatymui, kadangi kaip matyti ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, nėra. Ieškovės sūnus B. S. Meilus, ieškovei gimė negyvenant kartu su atsakovu, t. y. faktiškai nutrūkus jų santuokai ir V. M. gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį su ieškovu K. K.. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas A. M. nėra ieškovės V. M. sūnaus B. S. tėvas, kadangi jo tikrasis tėvas yra ieškovas K. K. (CPK 182, 185 straipsniai). Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), pripažintina, kad atsakovas A. M. nėra B. S. M. biologinis tėvas (CK 3.149 - 3.153 straipsniai), tuo pagrindu gimimo įrašuose panaikintini duomenis apie jį (CPK 399 straipsnis).

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Pripažinus, kad atsakovas A. M. nėra B. S. M. biologinis tėvas, nors ir nėra ginčo, veikiant išimtinai vaiko interesais, yra pagrindas nustatyti, kad B. S. M. biologinis tėvas yra ieškovas K. K. (CK 3.147 straipsnis).

Įstatymas nustato, kad jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Pavardės vaikui suteikimas ir jo vardo bei pavardės pakeitimas reglamentuotas CK 3.167 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Byloje nustačius, jog yra pagrindas nuginčyti atsakovo A. M. tėvystę ir pripažinti ieškovo K. K. tėvystę, t. y. atsakovui pripažinus ieškovų reikalavimus pilna apimtimi, laikytina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko pavardės pakeitimo, todėl nepilnamečio vaiko B. S. M. pavardė keistina į pavardę „K.“.

Ieškovai formuluodami ieškinio reikalavimus prašė nepilnamečio vaiko B. S. M. gimimo įraše atlikti pakeitimus, tačiau teismas pažymi, kad tokie ieškovų ieškinio reikalavimai yra suformuluoti ydingai, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų, kurios detalizuoja tėvystės nuginčijimo registravimo tvarką, 131 punkte nustatyta, jog tokius pakeitimus atlieka civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu, todėl teismas tokių pakeitimų dokumentuose neatlieka.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisimos iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovai šiuo atveju nereiškė byloje reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, be to pripažintina, kad atsakovo A. M. elgesys byloje buvo tinkamas ir atsakovas nėra atsakingas už šioje byloje atsiradusias bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje tarp šalių nepaskirstomos ir ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis) iš atsakovo nepriteistinas. Kadangi patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas tarp šalių nepaskirto, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kiekvienai iš šalių (ieškovams ir atsakovui), yra mažesnės (10,74 Eur) už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K‑2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. įrašą (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. S. M. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvas.

Pripažinti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra B. S. M. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad K. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. K. sūnus.

Pakeisti B. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę M. į pavardę „K.“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.