Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., jo atstovui – advokato padėjėjui G. U., nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, išnagrinėjusi

V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2013 m. lapkričio 15 d. apie 21.15 val. P. miete, S. gatvėje, vairuodamas automobilį „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, nepastebėjo šalikelėje stovinčios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 21, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Savo parodymuose V. G. akcentuoja tai, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį, išlipęs iš automobilio įsitikino, kad žmonės nenukentėjo, tačiau dėl pastirto šoko negalėjo blaiviai mastyti, todėl ir nuvažiavo. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinys siejamas su asmens įvykio suvokimu, kad jis važiuodamas automobiliu atsitrenkė į kitą objektą, įsitikinimu, buvo ar nebuvo padaryta žala, ir tyčiniu pasitraukimu iš eismo įvykio vietos. Teismo nuomone, bylos duomenys neabejotinai patvirtina tyčią V. G. veiksmuose, t.y. bylos duomenys ir jau anksčiau minėti V. G. parodymai patvirtina, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir pakankamai žymiai jį apgadino. Ikiteisminėje administracinės bylos tyrimo stadijoje buvo aiškiai identifikuoti ir V. G. vairuoto automobilio apgadinimai – priekinis bamperis, dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, prakirsta priekinė dešinės pusės padanga. Su tokiais V. G. vairuoto automobilio „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais eismo įvykio metu, pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nepaliekant aiškių šio automobilio nuvažiavimo pėdsakų, teismo nuomone, yra neįmanoma. Visa tai, kas paminėta, dviejų kontaktavusių objektų – automobilių, padarytų apgadinimų pobūdis leidžia kategoriškai teigti, kad V. G. tikslingai rinkosi savo elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokį savo elgesį pažeidėjas teisina patirtu šoku. Teismo nuomone, ne patirtas šokas nulėmė atitinkamą V. G. elgesį, o tai, kad jis su savo vairuojamu automobiliu parvažiavęs į savo gyvenamojo namo kiemą, kuris beje yra toje pačioje gatvėje kur ir įvykio eismo įvykis, aiškiai suvokė, kad jo vairuojamam automobiliui padaryti apgadinimai yra labai žymūs ir jis bus surastas. Visa tai rodo, jog V. G. siekė nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje, išvengti gręsiančios atsakomybės, tačiau supratęs, kad policijos pareigūnų pastangomis bus nustatytas ir identifikuotas, sugrįžo į eismo įvykio vietą. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad V. G. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus, apie eismo įvykį ir kilusią situaciją policijai nepranešė.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kur numatyta, kad administracinė nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei prevencinių tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. V. G. neskirti specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo t.y. skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta kokių tai išskirtinių aplinkybių, kas leistų teismui neskirti šios specialiosios teisės atėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo charakterizuojamas teigiamai, išlaiko ir rūpinasi vaikais, nuoširdžiai gailisi nelaikytinos ypatingai švelninančiomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16‑536/2006, N16‑949/2006, N3‑020/2006, N16‑1757/2006 ir kitos). Administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Būtina pažymėti, kad neigiamos pasekmės kils pažeidėjui tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. paaiškinimo teismo posėdžio metu, jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), asmens blaivumo testu (3 b. l.), patikros sertifikatu (4 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5, 6 b. l.), foto lentele (9-14 b. l.), D. J. (8 b. l.) ir paties V. G. (17 b. l.) paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, informacijomis apie transporto priemonės registraciją, techninę apžiūrą, draudimą, vairuotoją (15, 16, 17, 18 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (19-24 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (25 b. l.).

V. G. dėl abiejų padarytų teisės pažeidimų kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas (19-24 b. l.), neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), dirba, todėl, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę, padarytų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, V. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina minimali 100 litų bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali 3000 litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 metams. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir V. G. galutinė nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 130 str. 1 d.) ribose, t.y. jam skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimo dalis dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestina vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teisėja

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno šimto) litų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, V. G. galutinai paskirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.