Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. S. (toliau – M. S.) atstovo advokato Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, jis buvo pripažintas kaltu ir pagal ATPK 50 str. už tai, kad 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.27 val., (duomenys neskelbtini), AB „Audimas“ parduotuvėje praėjo pro kasas nesusimokėjęs už striukę, kurios vertė 66,61 eurų, tokiais savo veiksmais įvykdydamas smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tiek M. S., tiek ir kartu su juo buvęs liudytojas T. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad po to, kai jie 2 val. 30 min. grįžo iš „kebabinės“, esančios (duomenys neskelbtini), iki 3 val. t. y. prieš T. B. išeinant namo ir paliekant M. S. kavinėje (duomenys neskelbtini), visus kavinės lankytojus, tame tarpe ir juos, tikrino policijos pareigūnai. 2015 m. lapkričio 2 d. M. S. atstovas teikė teismui prašymą užklausti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyrių dėl duomenų iš 2015 m. liepos 7 d. įvykių registracijos žurnalo, siekiant nustatyti ir apklausti policijos pareigūnų ekipažą, kuris 2015 m. liepos 7 d., apie 3 val. tikrino kavinės (duomenys neskelbtini) lankytojus dėl gauto pranešimo apie padarytas nusikalstamas veikas ar ATPK pažeidimus. Teismas atmetė šį prašymą, tuo pačiu atmesdamas galimybę patikrinti M. S. ir liudytojo T. B. parodymų objektyvumą.

Akcentuojama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepašalino prieštaravimų, esančių tarp liudytojo V. J. ir A. V., A. V. parodymų apie asmens, padariusio analizuojamą administracinį teisės pažeidimą, atpažinimo aplinkybes. Pareigūnai, sulaikę M. S., nurodė, kad jis, kaip apgadinęs automobilius asmuo, buvo atpažintas sėdintis jų automobilyje. Akivaizdu, kad, nematant asmens visu ūgiu, jo negalima atpažinti iš kūno sudėjimo ir ūgio. Tuo tarpu, liudytojas V. J. nurodė, kad jis net nebuvo priėjęs prie pareigūnų automobilio, o atpažino M. S. kaip asmenį, apgadinusį transporto priemones, žiūrėdamas pro savo namo antro aukšto langą.

Nesutinkama ir su M. S. veiksmų kvalifikacija pagal ATPK 50 str.. Teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog 2015 m. rugsėjo 16 d. galimai pavogtos striukės savininkas – UAB „Audimas“ būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas M. S., teisėsaugos institucijai ar teismui, būtų pateikęs duomenis apie galimai pavogtos striukės vertę ar duomenis, patvirtinančius, kad jis pasigedo striukės, dėl ko negalima spręsti apie M. S. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pasekmes bei jų buvimą analizuojamoje situacijoje. M. S. teigimu, jis 2015 m. rugsėjo 16 d. vienas atvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), siekdamas sau išsirinkti drabužius, kuriuose vėliau, t. y. po darbo, atvykusi mama – D. S., apžiūrės juos ir nupirks. Pasimatavęs keletą drabužių parduotuvėje „Audimas“ ir paprašęs atidėti vieną striukę, M. S. leido laiką parduotuvės (duomenys neskelbtini) antrajame aukšte, tačiau susisiekus su mama ir sužinojus, kad pastaroji neatvyks į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), eskalatoriumi jis leidosi žemyn, kur buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Kadangi pastarasis elgėsi grubiai, grasino, išsigandęs, kad bus panaudota jo atžvilgiu fizinė jėga, M. S. pabėgo. Nors apylinkės teismas ir nevertino šių M. S. parodymų, nurodydamas, jog tai jo gynybos versija, tačiau nesiėmė jokių priemonių jiems paneigti - nebuvo apklausta D. S., apsaugos darbuotojas, kuris sulaikė M. S.. Liudytojas M. A., kuris buvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti M. S. sulaikymo aplinkybių, kadangi apie šį įvykį yra girdėjęs tik iš kitų apsaugos darbuotojų, kurių pavardes jis nurodė apklausiamas 2015 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad M. S. kaltę padarius ATPK 50 str. paneigia ir tai, kad sulaikymo metu pagrobta striukė pas jį rasta nebuvo. Tuo tarpu nei (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai, nei teisėsaugos institucijos pareigūnai, nei teismas, darydamas išvadą, kad striukė buvo paslėpta ar perduota tretiesiems asmenims, nesiėmė jokių procesinių priemonių, kurios paneigtų ar patvirtintų šias aplinkybes. Tai yra nebuvo patikrinti (duomenys neskelbtini) kamerų, fiksuojančių prekybos centro erdves, įrašai, iš kurių aiškiai matytųsi M. S. buvimo vieta ir jo veiksmai. Tokiu būdu liko nepaneigti jo parodymai, kad išėjęs iš UAB „Audimas“ parduotuvės, laiką jis leido vienas, antrame (duomenys neskelbtini) aukšte, laukdamas mamos.

Pabrėžiama, jog liudytoja E. Š., nurodė, kad po to kai M. S. pasimatavo rūbus, grąžinant juos, ji pastebėjo, kad vietoj 7 vnt., jis grąžino 6 vnt. drabužių. Tokiu būdu akivaizdu, kad 19 val. 25 min. 21 s. (duomenys iš vaizdo įrašo), liudytojai jau buvo žinoma apie galimai pagrobtą striukę, tačiau jokių veiksmų ji nesiėmė: nesustabdė M. S., išeinančio iš parduotuvės, nepatikrino jo rankinės, neinformavo apsaugos darbuotojų. Tyrimo metu nustatyta, kad apsaugos tarnyba buvo informuota tik 20 val. 18 min.. Liudytoja taip pat nurodė, kad ant vieno gaminio, kurį galimai grąžino pasimatavęs M. S. buvo du apsaugos segtukai. Tuo pačiu, ji patvirtino ir tai, kad iš parduotuvės yra dingę iš viso 27 gaminiai, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas ir kada, galimai galėjo užsegti šią apsaugą ant gaminio, kurį galėjo matuotis ir M. S.. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, kad papildomas apsaugos segtukas, jei jis ir buvo užsegtas, buvo įsegtas prieš iš tai dingusių 27 vnt. drabužių. Nors apylinkės teismas ir nurodė, kad pripažindamas M. S. kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., jis rėmėsi ir į bylą pateikta vaizdo medžiaga, tačiau detaliai susipažinus su pateiktu vaizdo įrašu (19:13:45 - pareiškėjas ateina į parduotuvę - 19:27:25 -pareiškėjas išeina), visiškai neaišku, kurį momentą teismas fiksavo, kaip patvirtinantį grąžinamų daiktų skaičių.

Motyvuojamoji dalis

M. S. atstovo advokato Ž. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Atlikęs skundžiamo teismo nutarimo analizę aptartų teisės nuostatų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, suteikdamas jiems kitokią teisinę reikšmę, pažeisdamas ATPK 257 str. įvirtintus reikalavimus, tokiu būdu priimdamas nepagrįstą sprendimą dėl M. S. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Dėl M. S. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 50³ str..

Sutinkamai su ATPK 50³ str., tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pagal komentuojamo straipsnio nuostatas M. S. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. liepos 7 d., apie 03.15 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,02 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės orlaidės stiklą, tuo automobilio savininkui padarydamas 70 eurų žalą.

Nors apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių M. S. kaltę aptariamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančią rašytinę medžiagą, liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, sugretinęs juos tarpusavyje bei palyginęs jų visumą su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išdėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, negali.

Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. savo kaltės jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme nepripažino, paaiškindamas, kad įvykio dieną, po 1.30 val., su draugu T. B. jis išėjo iš kavinės (duomenys neskelbtini) į „kebabinę“, esančią (duomenys neskelbtini). Nusipirko kebabų ir ėjo atgal. Po to su T. B. sėdėjo bare, kur jis gėrė. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, paprašė parodyti rankas, pasakė, kad „ne šitie“ ir išvažiavo. Maždaug po 15 minučių atvažiavo kitas policijos ekipažas, pareigūnai jį nuvežė į kažkokią gatvę, ten kažkokia moteris pro langą pareigūnams pasakė: „Ne šitas“. Vyras pro langą pasakė, kad jis panašus į kažką. Tuomet pareigūnai nuvežė jį į policijos komisariatą. Tą vakarą ir naktį jis nebuvo (duomenys neskelbtini). Jo ūgis – 187 cm. Tą vakarą vilkėjo juodą sportinę striukę su geltonomis juostomis ir juodus šortus, turėjo mažą medžiaginę rankinę.

Vertinant M. S. parodymus, jų objektyvumą bei patikimumą, visų pirma pažymėtina, jog teismų praktikoje, pasisakant dėl atsakomybėn traukiamo asmens dėstomų tiriamo įvykio aplinkybių, laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant analizuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų įvykio aplinkybių, pažeidimo įvykdymo motyvų bei tikslų. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai, galintys patvirtinti/paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją.

Analizuojant apygardos teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad iš esmės M. S. aukščiau aptartus parodymus patvirtino ir įvykio dieną kartu su juo buvęs draugas T. B., paaiškinęs, kad 2015 m. liepos 7 d., apie 21.00 val. jis su M. S. išėjo į miestą pasivaikščioti. Apie 22.30 val. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) gimnazijos. M. S. paprašė nepažįstamo žmogaus, kad jam nupirktų alaus ir cigarečių, jis gėrė alų. Apie 1.15 - 1.30 val. jie užsimanė valgyti ir nuėjo į „kebabinę“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur pavalgė ir apie 2.30 val. grįžo į barą. Ten sugrįžus, atvyko policijos pareigūnai, paprašė parodyti rankas, apžiūrėjo rankas ir išvažiavo. Apie 3 val. jis išėjo namo, M. S. pasiliko bare.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad T. B. apie 3.00 val. išėjus iš baro (duomenys neskelbtini), kur įvykio dieną jis buvo kartu su M. S., M. S. bare jis paliko vieną, todėl apie tolimesnius to vakaro įvykius detaliau papasakoti negalėjo. Tačiau, remiantis liudytoju teismo posėdžio metu apklausto T. B. išdėstytomis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad maždaug iki 3 val. jie buvo kartu ir iki to laiko M. S. jokio teisės pažeidimo nepadarė. Šiame kontekste vertinant tiriamo įvykio aplinkybes akcentuotina ir tai, kad nors apylinkės teismas ir pagrįstai įvertino galimą liudytojo T. B. suinteresuotumą analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi (bylos duomenimis nustatyta, kad jis yra M. S. draugas, įvykio vakarą laiką jie leido kartu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog M. B. galėjo duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus, siekdamas šiam padėti išvengti atsakomybės), tačiau vertinant kitų byloje apklaustų asmenų, tame tarpe ir policijos pareigūnų, po pranešimo apie išdaužtus automobilio langus atvykusių į įvykio vietą, parodymus, duomenų, kategoriškai paneigiančių M. S. ir T. B. parodymus, aukštesnysis teismas analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neįžvelgia.

Kaip matyti iš liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno A. V. parodymų, kuriais jis iš esmės patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, 2015 m. liepos 7 d., 3.12 val. jam dirbant su vyr. patruliu A. V., buvo gautas pranešimas apie tai, kad apie 16 m. amžiaus jaunuolis, vilkintis šortus, išdaužė dviejų automobilių langų stiklus ir pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko liudytojas V. J., kuris pateikė papildomos informacijos apie pasišalinusį asmenį, nurodė, kad šis buvo tvirto kūno sudėjimo, aukštas, apie 185-190 cm ūgio, jo kalba buvo lėta su išskirtine balso intonacija, turėjo nedidelę, per petį juosiamą rankinę, taip pat nurodė, kad jaunuolis buvo neblaivus. Automobilio Seat Ibiza savininkas G. G. nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas ir padaryta apie 300 eurų žala. Opel Corsa savininkas S. G. nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas ir padaryta apie 100 eurų žala. Hyunday Lantros savininkas R. L. nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas ir padaryta apie 100 eurų žala. VW Golf automobilio savininkas V. J. J. nurodė, kad jo automobilis buvo apgadintas, padaryta apie 50 eurų žala. Visiems keturiems automobiliams buvo išdaužti langų stiklai. Naktinio baro (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo rastas jaunuolis, atitinkantis liudytojo nurodytus požymius. Jaunuolis buvo neblaivus. Įvykio liudininkas V. J. atpažino jaunuolį, kuris apgadino automobilį. Jaunuolį pristatė į policijos komisariatą, kur buvo nustatyta, kad tai M. S.. Šiuos parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su A. V. įvykio dieną dirbęs pareigūnas A. V..

Analizuojant aptartus policijos pareigūnų parodymus, juose įžvelgiama tam tikrų prieštaravimų faktinėms nagrinėjamos bylos aplinkybėms, kurių pašalinti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje galimybės nėra. Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, jog, remiantis tiek A. V., tiek ir A. V. parodymų visuma, įvykio vakarą jie gavo pranešimą apie du apgadintus automobilius, o būtent apie tai, kad apie 16 metų amžiaus jaunuolis, vilkintis šortus, išdaužė dviejų automobilių langų stiklus ir pasišalino. Tačiau, pareigūnams atvykus į įvykio vietą dėl analogiškų automobilių apgadinimų į juos kreipėsi jau 4 automobilių savininkai. Šiuo aspektu analizuojant apygardos teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad M. S. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu tik už vieno automobilio - Seat Ibiza, dešinės pusės orlaidės stiklo išdaužimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo aiškintasi, kas apgadino kitus automobilius, nors pačių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose teigiama, kad apgadinimus skirtingiems automobiliams galimai padarė tas pats asmuo. Šiame kontekste sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo – M. J., mačiusio asmenį prie apgadinto automobilio, parodymus. V. J. teigimu, 2015 m. liepos 7 d. nakties metu išgirdo smūgius ir signalizaciją (pažymėtina, kad kaip seka iš N. G. paaiškinimų, signalizacija automobilyje neveikė, b. l. 17), ši aplinkybė atsispindi ir 2015-07-07 proceso veiksmų protokole (b. l. 3-4), kuriame pažymėta, kad objekto apsaugos nėra). Pažiūrėjęs pro langą pamatė prie pat jo lango už mašinų pritūpusį vaikiną, kuris nuėjo nuo mašinos, po to grįžo ir stovėjo su pailgu daiktu (paaiškėjo, kad tai buvo nulaužtas kaimynų automobilio lango valytuvas). Paklausė vaikino, ką jis čia daro, jis pasakė, kad čia jo draugo mašina, sakė, kad draugas tuoj ateis. Jis liepė vaikinui ateiti arčiau lango, bet vaikinas apsisuko ir svyruodamas nubėgo. Atvažiavo policija, jis ir kaimynai išėjo į lauką, pamatė, kad buvo sudaužyti trijų automobilių langai. Atvyko policija, atvežė vieną vaikinuką, paklausė jo, ar tai tas vaikinas, kurį jis matė prie kaimynų automobilio. Tai buvo ne tas vaikinas. Vėliau pareigūnai atvežė kitą vaikiną - administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurį jis atpažino kaip asmenį, kuris padarė šį pažeidimą. Vaikiną atpažino iš aprangos – tamsios spalvos viršutinės dalies ir kelnių iki kelių, turėjo rankinę, taip pat iš sudėjimo, ūgio. Vaikiną matė iš arti, su juo bendravo, buvo gerai apšviesta teritorija, taip pat atpažino jį iš balso, jam jokių abejonių nekilo, kad tai tas pats asmuo.

Vertinant šio asmens parodymus bei juose esančius prieštaravimus analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinėms aplinkybėms, visų pirma pažymėtina, kad, V. J. teigimu, priešingai nei nurodoma policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuos pareigūnai patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apgadinimai buvo padaryti trims automobiliams, tuo tarpu M. S. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu tik dėl automobilio Seat Ibiza trikampio stiklo išdaužimo. Tačiau, kaip seka iš bylos medžiagos, be stiklo išdaužimo buvo nulaužtas ir šio automobilio valytuvas, galimai apgadintas variklio dangtis, tačiau šis faktas skundžiamu nutarime ne tik nebuvo inkriminuotas M. S., tačiau apie jį iš viso buvo nutylėta. Nors kaip seka pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 3-4), valytuvas buvo rastas prie SEAT IBIZA automobilio galo, tačiau šio objekto daktiloskopavimas, galėjęs turėti esminę reikšmę įrodinėjant pažeidimą padariusio asmens kaltę, atliktas nebuvo.

Analizuojant V. J. parodymų visumą, pagrįstų abejonių kelia ir jo teiginiai, susiję su M. S. atpažinimu. Pasak liudytojo, su M. S. jis kalbėjo po to, kai išgirdo automobilio signalizaciją, pro savo namo langą, todėl policijos pareigūnams atvežus M. S. į įvykio vietą, šį, kaip asmenį, apgadinusį Seat Ibiza automobilį, jis atpažino tiek iš jo balso, tiek iš aprangos, ūgio bei sudėjimo. Vertinant tokio atpažinimo patikimumą, akcentuotina, kad atpažinimas buvo vykdomas nakties metu, pro V. J. namo langą, kaip tai teismo posėdžio metu patvirtino pats V. J.. Tačiau, duomenų, patvirtinančių, jog M. S. įvykio vietoje buvo išlipęs iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. To nepatvirtino ir policijos pareigūnai, teigdami, kad V. J. priėjo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir atpažino M. S. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2.2.-8685-660/2015, b. l. 7, 8). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip seka iš paminėto liudytojo paaiškinimų duotų pažeidimo tyrimo metu (b. l. 16), jis vaikiną, prie automobilio Seat Ibiza, matė jam esant kitoje gatvės pusėje, o ne kaip teigė teisme – prie pat savo namo lango. Esant šioms aplinkybėms, abejotina, kad asmuo, nakties metu, esant tam tikram atstumui iki atpažįstamo objekto (V. J. atpažino M. S. pro savo namo antro aukšto langą), galėjo įžvelgti esminius atpažįstamojo, sėdinčio policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, požymius – ūgį, sudėjimą, jo aprangą bei juo labiau jo balsą. Be to, nei tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtas liudytojas neteigė, jog matė, kad šis asmuo išdaužė automobilio langą.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir liudytoja teismo posėdžio metu apklaustos N. G. parodymai. Nors ji teigė pro savo langą mačiusi vaikino – aukšto ūgio, trumpų plaukų, liekno sudėjimo, vilkėjusio šortus, šešėlį prie savo automobilio, atpažinusi jį kaip M. S., tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jos įvardinti vaikino požymiai nėra pakankami konkretaus asmens identifikavimui. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojamas įvykis vyko vasaros metu – liepos mėnesį, todėl tai, kad M. S. ir N. G. matytas vaikinas įvykio metu vilkėjo šortus, yra visiškai natūralu, tai nelaikytina esminiu požymiu, kategoriškai patvirtinančiu, jog tai tas pats asmuo. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir kiti šios liudytojos įvardinti požymiai – aukštas ūgis, tamsūs plaukai, lieknas sudėjimas. Šie požymiai nėra išskirtiniai, todėl daryti kategorišką išvadą dėl asmenų atitikimo remiantis vien tik jais, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus ir tai, kad V. J. teigimu, jo matytas vaikinas buvo kresno (tvirto) kūno sudėjimo, kas iš esmės prieštarauja N. G. pateiktam to paties vaikino apibūdinimui. Minėta, jog ji patvirtino, kad jos matytas vaikinas buvo lieknas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aptariamas atpažinimas, kurio atlikimo tvarka ATPK nėra reglamentuota, akivaizdžiai neatitinka tokio procesinio veiksmo atlikimo tvarkos, numatytos Baudžiamojo proceso kodekse.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste sprendžiant M. S. kaltės klausimą, sutiktina ir su jo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl įvykio laiko neatitikimų. Remiantis 2015 m. liepos 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio pareigūnų A. V. ir A. V. tarnybiniais pranešimais, pranešimą apie tai, jog Žemaičių g. 115, Kaune, buvo išdaužytas automobilio Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės orlaidės stiklas, jie gavo 2015 m. liepos 7 d., 03 val. 12 min.. Šias aplinkybes jie patvirtino ir apklausiami teismo posėdžio metu. Tuo tarpu V. J. ir N. G. teigimu, analizuojamas įvykis įvyko 2015 m. liepos 7 d., 3 val., apie įvykį jie iš karto pranešė policijos pareigūnams. Šiuo apsektu analizuojant M. S. ir T. B. parodymų visumą, matyti, kad jie viso proceso metu nuosekliai teigė, jog 2.30 val. jie grįžo iš „kebabinės“, esančios (duomenys neskelbtini), į kavinę (duomenys neskelbtini). Šia aplinkybe, remiantis skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turiniu, neabejojo ir apylinkės teismas, konstatuodamas, kad, nepaisant šių duomenų, iki 3.00 val. M. S. galėjo ateiti iki (duomenys neskelbtini) ir išdaužti Seat Ibiza automobilio langą. Tokia apylinkės teismo išvada, nesant jokių tiesioginių tai patvirtinančių duomenų, aukštesniojo teismo vertintina kaip prielaida, remtis kuria, nustatinėjant M. S. kaltę ATPK 50³ str. įtvirtino administracinio teisės pažeidimo padaryme, teisinio pagrindo nėra. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju taip ir liko nepaneigti T. B. parodymai, kad iki 3.00 val. jis, kartu su M. S. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), o paskambinus jo mamai, apie 3.00 val. jis M. S. paliko vieną. Toks laikas sutampa su V. J. ir N. G. nurodytu pažeidimo padarymo laiku. Tuo tarpu nesant jokių objektyvių galimybių paneigti T. B. parodymų, kategoriškai jais nesiremti sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Nekyla abejonių, jog tiriant pažeidimą M. S. buvo rastas ir sulaikytas bare (duomenys neskelbtini), kas, vertinant aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, leidžia teigti, kad tokie M. S. veiksmai (jei tikėti, kad pažeidimą padarė jis) neatitinka logiškumo ir protingumo kriterijų, nes natūralu, jog pažeidimą padaręs asmuo, ypač tais atvejais, kai jį kas nors matė, stengiasi pasišalinti kuo toliau nuo įvykio vietos, o ne grįžta ten, kur jau prieš tai buvo atvykusi policija (parodymų dalis dėl rankų apžiūrėjimo).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, esminius nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius prieštaravimus, kurių jau negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis, remiantis teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad aptariamą pažeidimą padarė būtent M. S..

Dėl M. S. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 50 str..

Sutinkamai su ATPK 50 str., smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Analizuojamu atveju pagal komentuojamo straipsnio nuostatas M. S. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.27 val., (duomenys neskelbtini), AB „Audimas“ parduotuvėje praėjo pro kasas nesusimokėjęs už striukę, kurios vertė 66,61 eurų, tokiais savo veiksmais įvykdydamas smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, joje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, sutikti su tokia apylinkės teismo išvada teisinio pagrindo taip pat nėra.

Remiantis paties M. S. parodymais, jis su motina susitarė, kad išsirinks parduotuvėje daiktų, o vėliau ji atvyks ir nupirks juos. 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 18 val. jis atėjo į prekybos centre „Mega“ esančią parduotuvę „Audimas“, kurioje paėmė kelias striukes ir nuėjo į kabiną pasimatuoti. Pasimatavęs, striukes grąžino pardavėjai, vieną striukę paprašė atidėti. Po to nuėjo į piceriją, atsigėrė. Po kurio laiko, jam leidžiantis eskalatoriumi, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, liepė eiti su juo ir nuvedė į „Audimo“ parduotuvę, kur pardavėja apkaltino jį vagyste. Jis išsigando apsaugos darbuotojo, galvojo, kad jį muš, ir pradėjo bėgti. Apsaugos darbuotojas jį sulaikė, nuvedė atgal, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai.

Nors pirmosios instancijos teismas aptariamus M. S. parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o, kaip jau minėta, nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose remtis vien tik jo išdėstytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybės, nėra teisinga, tačiau įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, duomenų, kategoriškai paneigiančių šiuos M. S. parodymus ir patvirtinančių jo kaltę iš parduotuvės „Audimas“ pavogus striukę, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Šiuo aspektu ypatingą reikšmę įgauna byloje esantis UAB „Audimas“ vadovės S. B. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas M. S., vaikščiojantis po „Audimas“ parduotuvę ir renkantis sau prekes (kas iš esmės patvirtina jo paties parodymus). Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, iš tiesų matyti, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsirinktas prekes susideda sau ant kairės rankos ir nešasi jas į matavimosi kabiną. Iš įrašo matyti, kaip M. S., be kitų drabužių, paima ir tris melsvas striukes, dvi kurių – paima kaip vieną, kiek vėliau, grįžęs iš matavimosi kabinos, pardavėjai atidavė tik dvi iš trijų melsvų striukių. Paprašęs pardavėjos dar vienos prekės, kitas grąžinęs, paėmęs iš pardavėjos dar vieną melsvą striukę, jis grįžo į matavimosi kabiną. Iš kabinos išėjo nešinas viena melsva striuke (kurią atidavė pardavėjai) bei per petį permesta rankine (savo dydžiu pakankamai maža). Jokios striukės užsivilkęs nebuvo.

Nors liudytoja teismo posėdžio metu apklausta parduotuvės „Audimas“ pardavėja E. Š. ir teigė, kad M. S. pagrobtą striukę įsidėjo į savo rankinę, tačiau vien tik liudytojos pateikiami samprotavimai apie analizuojamo įvykio aplinkybes, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų, nelaikytini kategorišku įrodymu, neabejotinai patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tokia išvada darytina tiek įvertinus M. S. įvykio metu su savimi turėtos rankinės dydį (pakankami maža, o jos dydis tiek jam einant matuotis drabužių, tiek ir išeinant iš matavimosi kabinos, vizualiai pakitęs nebuvo) bei tai, jog analizuojamu atveju taip ir nebuvo paneigta versija, jog M. S. vieną pardavėjai negrąžintą melsvą striukę galėjo palikti matavimosi kabinoje. Juo labiau įvertinus ir tai, kad M. S. buvo sulaikytas tą pačią dieną, tame pačiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), tačiau nei striukės, nei įrankių apsaugos nuėmimui su savimi neturėjo. Be to, byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad matavimosi kabinoje būtų buvusi rasta pakaba, ant kurios kabėjo pagrobtoji striukė, tuo tarpu vertinant pakabos ir M. S. turėtos rankinės dydį, akivaizdu, kad pakaba į ją tilpti negalėjo.

Abejonių M. S. kalte kelia ir tai, kad, remiantis E. Š. 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškimu, kuriame išdėstytas aplinkybes ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, analizuojamas įvykis įvyko 19.27 val.. Toks laikas sutampa su komentuojamame vaizdo įraše užfiksuotu M. S. apsilankymo parduotuvėje „Audimas“ laiku. Tačiau, sutinkamai su analizuojamos bylos duomenimis, apsaugos darbuotojams apie įvykį buvo pranešta tik 20.18 val.. Tuo tarpu remiantis parduotuvės „Audimas“ pardavėjos teismo posėdžio metu duotais parodymais, M. S. jai iš karto sukėlė įtarimų, kadangi šis labai nervinosi, o jam grąžinus prekes ir ant vienos jų pastebėjus du apsaugos ženklus, vietoje vieno, ji suprato, jog galimai M. S. kažką pagrobė. Tačiau, nepaisydama savo įtarimų, pardavėja M. S. parduotuvės patalpose sulaikyti taip ir nebandė, remiantis vaizdo įrašu, į matavimosi kabiną, į kurią buvo užėjęs M. S., patikrinti, ar ten nėra jo paliktų daiktų (melsvos striukės), ji užėjusi vis tik nebuvo, o apsaugos darbuotojams apie galimą vagystę iš parduotuvės, pranešė praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui nuo jos pareiškime užfiksuoto pažeidimo padarymo laiko, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti E. Š. parodymų tikslumu ir patikimumu.

Nepakankamai įtikinami ir liudytojos E. Š. teiginiai, jog M. S. iš parduotuvės „Audimas“ pagrobtą striukę, išėjęs iš parduotuvės, kažkam perdavė, kadangi jis intensyviai su kažkuo bendravo mobiliuoju telefonu. Peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo įrašą, duomenys apie M. S. intensyvų naudojimąsi telefonu jam būnant aptariamoje parduotuvėje, nepasitvirtino. Tuo tarpu tai, kad jis galėjo pagrobtą striukę kažkam perduoti, vėlgi yra vien tik liudytojos nieko nepagrįsti samprotavimai, prielaidos, grįsti kuriomis baigiamąjį teismo aktą, teisinio pagrindo nėra. Šiame kontekste atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad, sutinkamai su liudytoja teismo posėdžio metu apklaustos E. Š. parodymais, parduotuvei „Audimas“ šiuo metu trūksta 27 vnt. gaminių, todėl neatmestina galimybė, jog E. Š. nurodoma striukė galėjo būti pagrobta ir ankščiau, o ant vieno iš jai M. S. grąžintų drabužių įsegta antra apsauga, taip pat galėjo būti įsegta ankščiau.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankami duomenų, neabejotinai patvirtinančių M. S. kaltę ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., padaryme, todėl visos abejonės, nesant jokių objektyvių galimybių jų pašalinti, nagrinėjamu atveju aiškintinos M. S. naudai, priimant jam palankų sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, dėl pagrobtos prekės vertės ir pan. nebeanalizuojami, kaip neturintys reikšmės sprendžiant M. S. kaltės klausimą.

Tokiu būdu, įvertinus Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą ir nustačius, jog analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių M. S. kaltę jam inkriminuotų teisės pažeidimų padaryme, abejones vertinant jo naudai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 50 ³str., 50str. M. S. nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.