Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-144-190/2015

Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso kategorija: 1-68-3-00279-2013-2

2015 m. balandžio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios privataus kaltintojos T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., padarymo (2013-08-05 kaltinimo epizodas) išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. A. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., padarymo (2013-09-24 kaltinimo epizodas) išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

T. P. pareikštas civilinis ieškinys 10000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Priteista iš pareiškėjos T. P. R. A. naudai 2000 Lt dydžio patirtos procesinės išlaidos.

T. P. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., padarymo išteisinai, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. A. pareikštas civilinis ieškinys 10000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nukentėjusiosios T. P. privataus kaltinimo skundu (skundas buvo patikslintas 2014-07-17) buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama specialiojo darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, viešai ją, minėto darželio auklėtoją, įžeidė ir pažemino. Prašė patraukti R. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str.1d. už tai, kad ji:

2013 m. rugpjūčio 5 d. apie 14.50 val. darželio, adresu (duomenys neskelbtini), tualete, auklėtinio S. R. motinos J. R. akivaizdoje, be jokios priežasties pradėjo ant jos rėkti užgauliomis frazėmis „autistė“, „kvailė“, „kalė“, naudojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko R. A. nukentėjusiosios darbo vietoje, vaikų grupės patalpoje išsakė T. P. atžvilgiu žeminančius sakinius ir žodžius: „tu nenormali durnė“, „sėdėk ir tylėk“, „laikyk liežuvį už dantų, jeigu nori dirbti“, „kale, jeigu kam nors skųsiesi, atleisiu iš darbo“, „durnė“, „nenormali kvailė“. Puolė ją rankomis ir nagais, bandė įsikabinti į veidą. Po ko darbuotojos G. P. akivaizdoje išsakė ją žeminančias frazes „durnė“, „nenormali kvailė“, neatsižvelgė, kad grupėje buvo vaikų bei isteriškai šaukė, kad ją sumuš, pasmaugs ir sutrins į miltus, mušė ją per veidą ir kitas kūno vietas. Tokiais veiksmais užgauliai pažemino ją (pirmas epizodas);

2013 m. rugsėjo 24 d. direktorė R. A. atėjo į kabinetą ir be priežasties, viešai, esant kitiems darželio darbuotojams, įžeidė ją žodžiais: „zatrachala menia“ (iš rusų kalbos), „b...“ (necenzūrinis žodis) „autistė“, „debilė“. Tokiu būdu viešai įžeidė nukentėjusiąją bei pažemino ją (antras kaltinimo epizodas).

T. P. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. nuolat skleidžia apie ją (R. A.) šmeižiančią ir pakertančią pasitikėjimą ja informaciją, o būtent:

2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus m. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentui buvo pateikti T. P. skundai, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti ir R. A. žeminanti informacija, kad ji vartoja smurtą darželio auklėtinių atžvilgiu:

a) viename skunde (ant paties dokumento nėra datos) nurodoma, kad „2011-11-10 darželyje įvyko smurtas prieš M. M.. Minėtą dieną slaugytoja L. K. nedirbo, todėl vaistus M. M. atnešė direktorė R. A.. Mergaitei išspjovus vaistus iš burnos direktorė jai trenkė per veidą. Direktorei atnešus vaistų ir davus juos mergaitei antrą kartą, mergaitė vėl juos išspjovė, už ką direktorė vėl jai trenkė per veidą. Kitą dieną mergaitei po akimis ir ant smilkinio buvo mėlynės“ (pridedamas raštas: „Dėl 2011-11-10 smurto Vilniaus spec. darželyje „(duomenys neskelbtini)“);

b) kitame 2013-01-21 rašte T. P. nurodo, kad „2013-01-21 11 valandą 1 grupės auklėtinei G. V. buvo agresijos priepuolis, į grupę įėjus direktorei R. A., mergaitė pribėgo prie jos, direktorė stūmė mergaitę ir ji nukrito ant sofos, po to direktorė įžnybė mergaitei į žąstą, dėl ko atsirado mėlynė. Įvykio metu grupėje buvo T. P., auklėtojos padėjėja Galina ir gydytoja - neurologė S. B.“ (pridedamas 2013-01-21 raštas);

Be to, 2013-05-17 Vilniaus specialiame vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ gautas K. N. raštas, kuriame ji skundžiasi nurodydama, kad „Auklėtoja Tamara, kuri iš tiesų sudaro įtampą darželyje tiek personalui, tiek vaikams, tiek tėvams, net ir po to, kai visi tėvai pasirašė raštą, jog negali taikytis su jos darbo metodais, puldinėja tėvus, laukia jų atvažiuojančių kieme, klausinėja, ar mes pasirašėme prieš ją. Sako, kad paduos į teismą direktorę, nes mes tėvai, neturėjome teisės pasirašyti rašto prieš p. Tamarą... Nesuprantu, kaip gali specialiame darželyje, kur ugdomi specialiųjų poreikių turintys itin jautrūs ir pažeidžiami vaikai, dirbti žmogus, kuris nemoka valstybinės kalbos, yra emociškai nestabilus, persekioja tėvus, pasakoja tėvams ne tik apie būtas ir nebūtas personalo, valdžios (darželio) nuodėmes, bet atskleidžia konfidencialią informaciją (dėl atlyginimų, etatų, atleidimo iš darbo, darbo apmokėjimo, darbo sąlygų, santykių, reikalavimų), net asmeninio gyvenimo detales... Nuolat jaučiame baimę, kad ir vėl būsime užpulti, sugriebti už rankovės ir priversti klausytis p. T. intrigų... paskui dar grasinti teismais ir sakyti, kad mes neturime teisės skųstis... Gaila, kad ir jiems, ir vaikams, ir darželio direktorei tenka kęsti nemalonumus dėl p. T., kuri būdama netaktiška...“ (pridedama 2013-05-17 rašto kopija).

2013-05-29 Vilniaus spec. vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas 2013-05-27 Ž. P., auklėtinės Erikos Starkutės mamos, prašymas, kuriame nurodoma, kad „Gerb. direktore, prašau Jūsų atkreipti dėmesį į Erikos auklėtojos T. darbą. Jau ilgą laiką, t.y. nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio Jūsų kolektyve labai bloga atmosfera. Auklėtoja kiekvieną kartą, kai tik susitinkame, kalba ne apie mano dukrą ir jos pasiekimus, o apie Jūsų asmeninį gyvenimą, t.y. apie Jūsų vyrą, apie Jūsų tarpusavio santykius. Pastoviai susinervinusi bando aiškinti, kad Jūsų reikalavimai yra priekabės prie jos ir visa tai rusų kalba. Visada atranda, kaip Jus apšmeižti ir neužsiima savo tiesioginėm pareigom. Be jokių įrodymų aiškina, kad ne tik man, bet ir kitiems tėvams, kad Jūs mušate vaikus, apvaginėjate darželį. Mano dukra sugrįžusi į namus kartoja rusiškus žodžius, tokius kaip: „zaraza“... jei Jūs padarote pastabą dėl dokumentų tvarkymo, kiša man užpildytą protokolą, tiesiog vaikšto po darželį ir įrašinėja pokalbius. Kai būna paprašyta nedėstyti savo minčių, net negirdi, kas jai yra sakoma. Auklėtoja šmeižia ir kitus Jūsų kolektyvo narius...“ (pridedama 2013-05-27 prašymo kopija).

Vertindamas R. A. reiškiamus T. P. kaltinimus ir esamus byloje įrodymus, teismas sprendė, kad Ž. P. ir K. N. raštai direktorei dėl jų autorystės ir turinio negali būti laikytini kaltinamosios vykdomu direktorės šmeižimu.

Be to, T. P. manymu, būtent tokie žodžiai kaip „kaimo kvailė“ ir įrodo, kad yra pasiektas toks pavojingumo laipsnis, už kurį kaltinamoji privalo atsakyti, kadangi tai yra pavaldinio pažeminimas.

Apeliantės įsitikinimu, teismas turėtų įvertinti ir socialinį šios bylos aspektą, kadangi taip bendrauja darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė su savo pavaldiniu, kas pabrėžia direktorės R. A. niekinantį požiūrį į savo pavaldinius. Atkreipia dėmesį, kad T. P. pavaldumo santykiais susijusi su R. A., tačiau išteisintoji neturi imuniteto kritikai ir apeliantės darbo stebėjimui, todėl turi būti daromas aiškus skirtumas tarp kritikos ir įžeidimo. T. P. teigia, kad jos elgesys niekaip neįtakojo R. A. nusikalstamų veikų pobūdžio.

Pažymi, kad panašus konfliktas įvyko ir 2013 m. rugsėjo 24 d. 12.30- 15.00 val. darželyje „(duomenys neskelbtini)“ vykusio susirinkimo metu ir jam pasibaigus. Iš garso įrašų ir liudytojų - Ž. J., N. L. parodymų viseto galima teigti, kad R. A. viešai žodžiu ir užgauliai pažemino T. P.. Jos atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai ir teiginiai, kurie ją, garbingo amžiaus moterį, menkina ir žemina. Šių žodžių buvimo faktą ir pavartojimą 2014 m. rugsėjo 24 d. darželio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose patvirtino ir pati kaltinamoji R. A..

T. P. pažymi, kad liudytoja Ž. J. apklausos metu teismo posėdyje paliudijo, jog 2013-09-24 vykusio susirinkimo metu, R. A. reiškė priekaištus T. P. dėl neparašytų planų. Liudytoja teigia, kad įžeidinėjimai yra pastovaus pobūdžio ir dažniausiai vyksta po susirinkimo. Be to, Ž. J. paliudijo faktą, kad 2011 m. ji matė įvykį, kurio metu R. A. nesuvaldė emocijų ir auklėtinei Miglei sudavė antausį (šį faktą taip pat paliudijo N. L. bei I. S.).

Pažymi, kad įtemptą bendravimą tarp apeliantės ir R. A. teismo posėdžio metu paliudijo ir apklausta darželio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja N. L.. Ji teigė, kad darželio susirinkimai nuolat vyksta pakeltais balso tonais, dėl to T. P. keleta kartų buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Liudytoja girdėjo Ritos A. T. P. atžvilgiu išsakytus žodžius – „autistė“, „neadekvati“, buvo ir keiksmažodžių.

R. A. įsitikinimu, jokių įrodymų apie kitus įžeidinėjimo faktus byloje nėra, taip pat apie jokį sistemiškumą kalbėti negalima, kadangi remiantis garso įrašais bei R. A. parodymais buvo išsakyti du žodžiai. Teigia, kad pateiktame T. P. garso įraše akivaizdžiai girdėti, kad R. A. buvo provokuojama.

Pažymi, kad siekiant sumenkinti R. A. įvaizdį bei iškreipti realią situaciją, teismui buvo pateikta melaginga informacija, kadangi ilgesnis garso įrašas buvo pateiktas žymiai anksčiau Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai bei Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, kad iš garso įrašo, gauto Vilniaus apygardos administraciniame teisme, matyti, kad įvykiai nurodyti T. P. 2013-09-24 negalėjo vykti, nes skundai Lygių galimybių kontrolierei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti prieš pusmetį iki nurodytos datos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji privati kaltintoja T. P. ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, išteisintoji R. A. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios privataus kaltintojos T. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p.). Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimus, nes nuosprendyje išdėstė ne tik kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, bet ir pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl R. A. išteisinimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, ko pasėkoje pagrįstai R. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o nukentėjusioji skunde argumentuodama savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iš esmės jau įvertintus nuosprendyje.

Dėl 2013-08-05 epizodo

T. P. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, po to, kai buvo perklausytas 2013 m. rugpjūčio 5 d. pokalbio tarp R. A. ir T. P. garso įrašas, jog tokių nukentėjusiąją T. P. įžeidžiančių žodžių, kaip „autistė“, „kalė“, „tu nenormali durnė“, “sėdėk ir tylėk“, „laikyk liežuvį už dantų, jeigu nori dirbti“, „kale, jeigu kam nors skųsiesi, atleisiu iš darbo“, „nenormali kvailė“ ar necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu nėra.

Tačiau apeliantė nurodo, jog 2013 m. rugpjūčio 5 d., kada ji maitino auklėtinį S. R., vaikų kambaryje jos atžvilgiu R. A. pradėjo kalbėti pakeltu tonu ir gestikuliuoti rankomis palei veidą ir akių sritį bei išsakė tokio pobūdžio frazes: „Tamara, užsičiaupkite“, „kaimo kvailė“, „štai, aš ką tik Jus sumušiau“, „noriu ir mosikuoju“, „noriu ir galiu plekšnoti, kur noriu“, „jau neadekvati, viskas, pas Jus jau viskas neadekvatu“. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, susipažinus su privataus kaltinimo bylos medžiaga matyti, jog dėl aukščiau nurodytų frazių kaltinimas R. A. T. P. privataus kaltinimo skunde nebuvo pareikštas. Ir nors, kaip teigia nukentėjusioji, R. A. išsakymo tonas, kuriais išreikšti jos atžvilgiu šie žodžiai, yra aiškiai menkinantis, užgaulingas ir įžeidžiantis, tokias frazes T. P. nurodė tik apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui, todėl kolegija neturi pagrindo svarstyti, ar R. A., išsakydama aukščiau paminėtas frazes, padarė nusikalstamą veiką.

Be to, apeliaciniame skunde T. P. nepagrįstai teigia, jog tokie žodžiai kaip „kaimo kvailė“ įrodo, kad yra pasiektas toks pavojingumo laipsnis, už kurį kaltinamoji privalo atsakyti, kadangi tai yra pavaldinio pažeminimas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino aplinkybę, jog R. A. buvo reiškiamas kaltinimas tik įžeidimais „kvailė“, „nenormali kvailė“, tačiau būtent tokie žodžiai T. P. atžvilgiu išsakyti nebuvo, bet buvo pavartota panaši frazė – „kaimo kvailė“ (vertimas iš rusų k. „dura derevenskaja“), todėl pagrįstai nustatė, jog iš kaltinimo pasitvirtino tik žodis „kvailė“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamą situaciją, į tai, kad tarp T. P. ir R. A. konfliktiniai santykiai tęsiasi jau seniai, dėl to, jog T. P. netinkamai atlieka savo darbines funkcijas, nekalba valstybine lietuvių kalba ir R. A., kaip įstaigos vadovė, yra nepatenkinta jos darbu, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog žodis „kvailė“ nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad už tai turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Dėl 2013-09-24 epizodo

Nukentėjusioji T. P. privataus kaltinimo skundu kaltino R. A. jog ji 2013 m. rugsėjo 24 d. viešai, esant kitiems darželio darbuotojams, įžeidė ją išsakydama jai tokius žodžius: „zatrachala menia“ (rusų kalba) , „b... (necenzūrinis žodis)“, „autistė“, „debilė“ ir taip viešai ją pažemino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žodžių „autistė“, „debilė“ pateiktame garso įraše bei pokalbio išklotinėje, pridėtoje prie T. P. privataus kaltinimo skundo, užfiksuota nebuvo.

Iš byloje esančio pateikto susirinkimo garso įrašo matyti, jog iš tiesų susirinkimas vyko emocingai, pakeltu tonu, tačiau, kaip parodė liudytoja R. M., kad jei direktorė ir kalbėjo pakeltu tonu, tai buvo tik dėl darbo reikalų, tačiau ji negirdėjo, kad moterys įžeidinėtų viena kitą. Be to, šiame susirinkime dalyvavusi liudytoja D.P. B. parodė, kad konfliktas prasidėjo būtent iš auklėtojos T. pusės, kai direktorė pradėjo reikalauti iš auklėtojos T. P. dukters I. S. darbo rezultatų, ir būtent T. P. išprovokuota direktorė taip pat keldavo balsą. Nors liudytojos I. S., Ž. J. ir N. L. parodė, jog dalyvavo šiame susirinkime ir jame T. P. atžvilgiu R. A. vartojo užgaulius ir įžeidžiančius žodžius bei frazes, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. S. yra nukentėjusiosios (T. P.) dukra, be to, T. P. ir paminėtos liudytojos šiame darželyje yra sukūrusios profesinės sąjungos organizaciją ir jos nuolat teikia skundus į įvairias institucijas dėl R. A. veiklos ir elgesio, todėl yra pagrindas manyti, jog gali būti suinteresuotos duoti T. P. palankius parodymus.

Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog iš pokalbio konteksto matyti, kad kaltinamoji R. A., nors ir susirinkimo metu pavartojo žodžius: „zatrachala menia“ (rusų kalba) , „b... (necenzūrinis žodis)“, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šie žodžiai buvo išsakyti ne konkrečiai T. P. atžvilgiu. Pažymėtina, jog susirinkimo garso įrašas tvirtina, kad susirinkimas vyko emocionaliai, R. A. priekaištavo visiems pavaldiniams dėl jų darbo funkcijų atlikimo kokybės, todėl aukščiau minėtos frazės buvo ištartos išreiškiant jos nepasitenkinimą, tačiau nėra pagrindo išvadai daryti, jog ji tai darė tyčia, turėdama tikslą įžeisti, pažeminti kaip žmogų T. P..

Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nebuvo nustatytas tikslus šio susirinkimo, kuriame buvo išsakyti direktorės R. A. žodžiai, laikas, t.y. nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementas. Iš bylos medžiagos matyti, jog būtent šį garso įrašą T. P. buvo pridėjus prie prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui G.A. P. imtis reikiamų priemonių Vilniaus spec. vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. A. atžvilgiu, nurodant garso įrašo datą – 2013-01-09 (t.1, b.l. 120), kas rodo, jog kaltinime nurodytas susirinkimo laikas – 2013-09-24 nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (dėl 2013-08-05 ir 2013-09-24 epizodų) išteisintina pagrįstai, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti T. P. apeliacinį skundą bei panaikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nėra pagrindo priteisti apeliantės nurodytą 10 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka R. A. advokatas A. G. taip pat prašė iš privačios kaltintojos T. P. R. A. priteisti proceso išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2015 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 787515) 725 eurų sumai. Atsižvelgiant į tai, kad T. P. apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas R. A. turėtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš privačios kaltintojos T. P. (Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad advokatas A. G. R. A. gynė ir pirmosios instancijos teisme, o taip pat į tai, kad jis Vilniaus apygardos teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismo manymu, prašoma priteisti 725 eurų suma už R. A. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 400 eurų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios privačios kaltintojos T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš T. P. R. A. naudai 400 (keturis šimtus) eurų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.