Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. atstovės advokatės Vitos Kilišauskaitės prašymą dėl teismo leidimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas pageidauja perleisti jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį mainais į nepilnamečiui sūnui priklausančio turto dalį. Esant šioms aplinkybėms, kai pareiškėjas tuo pačiu metu yra galimo sandorio šalis ir nepilnamečio atstovas pagal įstatymą, kyla interesų konfliktas (Lietuvos Respublikos CK 2.134 str.).

Teismas pažymi, kad prioritetinę teisėtų vaiko interesų apsaugą įtvirtina 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., taip pat proceso teisės normos (pvz., CPK 582 str. 4 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 1 d.), jo nuosavybės teisė turi būti ginama ne mažesne apimtimi nei pilnamečių savininkų. Užtikrinant vaiko turtinių teisių apsaugą, įtvirtintas tėvų ir vaikų turto atskyrimas (CK 3.161 str. 4 d.), tačiau tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 str. 1 d.). Be to, dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo vaiko nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. jis, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga yra bendras tiek paties vaiko, tiek jo tėvų, tiek visos valstybės siekis, todėl nuosavybės teisės srityje didesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai keliami ne tik jo tėvams, bet ir kitoms valstybės institucijoms bei pareigūnams.

Teismas nurodo, kad nepilnamečio vaiko vardu sandorį sudaryti gali jo tėvai. Tuo atveju, kaip tarp tėvų ir vaikų interesų kyla konfliktas, sandorį vaiko vardu turi teisę sudaryti taip pat ad hoc teismo paskirtas globėjas (CK 3.188 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CPK tiesiogiai nenustatyta, kad tuo atveju, kai interesų konfliktas kyla tarp nepilnamečio vaiko ir tėvų, pastariesiems ginant savo galbūt pažeistas turtines teises į nuosavybę, kuri taip pat priklauso ir vaikui, nepilnamečiui teisme galėtų atstovauti kitas, o ne atstovas pagal įstatymą, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju vaiko atstovu negali būti paskirtas kitas asmuo. Sąvoka „interesų konfliktas“, tėvams vaiko vardu įgyvendinant nepilnamečio turtines teises, susijusias su nuosavybe, yra platesnė, nei ji apibrėžiama (CK 3.185 str.), nes, minėta, atstovavimas atsiranda ne sutarties, o įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į CK 3.188 str. 2 d. nuostatą darytina išvada, kad interesų konfliktas nuosavybės teisiniuose santykiuose atsiranda tais atvejais, kai tėvas, kuris veikia kaip nepilnamečio atstovas pagal įstatymą, siekia sudaryti mainų sutartį dėl nepilnamečio vaiko turto ir jam priklausančio turto. Civiliniame procese nepilnamečio vaiko ir jo interesus pagal įstatymą atstovaujančių tėvų interesų konflikto klausimas gali būti sprendžiamas paskiriant nepilnamečiam vaikui kaip ad hoc atstovą kuratorių CPK 39 str. nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, į tai, kad šiuo atveju kyla nepilnamečio vaiko ir jo interesus pagal įstatymą atstovaujančio tėvo interesų konfliktas, atsisakytina pareiškėjui išduoti teismo leidimą sudaryti nepilnamečio vaiko R. S. vardu jo paveldėto turto mainų sandorį.

Išaiškintina pareiškėjui, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga kreiptis į teismą dėl laikinojo globėjo paskyrimo, kad šis atstovautų ir gintų nepilnamečio vaiko interesus sudarant konkretų mainų sandorį ir užtikrintų pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.188 str., CPK 491-504 str.).

Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 137 str. 4 d., 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 582 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. S. atstovės advokatės Vitos Kilišauskaitės prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Išaiškinti pareiškėjui, kad mainų sandorį vaiko vardu turi teisę sudaryti teismo paskirtas laikinas globėjas, todėl siūlytina pareiškėjui kreiptis į teismą dėl laikino globėjo paskyrimo nepilnamečio vaiko vardu mainų sandoriui sudaryti.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama.