Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovui Šiaulių „Aušros“ muziejui dėl viešųjų pirkimų principus pažeidžiančių, dviprasmiškų reikalavimų ir jų paaiškinimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nurodė, kad siekia dalyvauti perkančiosios organizacijos Šiaulių „Aušros“ muziejaus (toliau – atsakovas) organizuojamame supaprastintame ribotame konkurse „Kultūros paskirties pastato (V. namų) tvarkomųjų ir tvarkybos darbų bei ekspozicijos įrengimo projektavimas ir statinio tvarkomieji ir tvarkybos darbai su projekto vykdymo priežiūra“, pirkimo Nr. 182520 (toliau – pirkimas).

2017-02-13 raštu Nr. V.4-112 atsakovas, atsakydamas į tiekėjų klausimus, į klausimą Nr. 3 atsakė, kad „Konkurso sąlygų 6.4. punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra siejami su tiekėjo patirtimi vykdant statybos darbus, neribojant subrangos.“ 2017-02-14 ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų P3 - P4, kurioje nurodė, kad atsakovo 2017-02-13 raštu Nr. V.4-112 pateiktas atsakymas į 3 klausimą neleidžia suprasti, kokios sutartys bus laikomos tinkamomis ir vertinamos, o kokios ne. Nurodė, kad jei atsakovas vertintų sutartis, kur tiekėjas savo jėgomis atliko darbų mažiau, nei reikalaujama pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus, tai būtų pažeidžiami VPĮ 3 str. 1 d. nustatyti lygiateisiškumo principai, kadangi būtų vertinamos ir tokios sutartys, kur tiekėjas buvo atsakingas tik už sutarties administravimą, ir nevykdė jokių, su negyvenamosios paskirties pastatų nauja statyba/renovacija/rekonstrukcija susijusių darbų ar kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos darbų ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų, o juos atliko jo pasitelkti subrangovai.

Ieškovė reikalavo pakoreguoti 6.4. punkte nustatytus P3 – P4 vertinimo kriterijus, nurodant, kad visose deklaruojamose sėkmingai įvykdytose sutartyse tiekėjas savo jėgomis turėjo atlikti darbų P3 kriterijui – už ne mažiau kaip 570 000 Eur be PVM (negyvenamosios paskirties pastatų naujos statybos/renovacijos/rekonstrukcijos darbų sutarčių), P4 kriterijui – už ne mažiau kaip 200 000 Eur be PVM (kultūros paveldo objekto tvarkomųjų statybos darbų ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų sutarčių), nepriklausomai nuo to, kokią darbų dalį buvo perdavęs subrangovams.

Atsakovas 2017-04-24 nusprendė pretenziją atmesti, kadangi pagal VPĮ 32 str. 3 d. tiekėjams imperatyviai nustatyta teisė ir galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais neatsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio teisiniai ryšiai juos sietų. Atsakovas taip pat nurodė, kad leidžiant dalyvauti tiekėjams, kurie reikalaujamos apimties sutartis įvykdė savo jėgomis ir tiekėjams, kurie reikalaujamos apimties sutartis įvykdė pasitelkę subrangovus, yra užtikrinama konkurencija, nes praplečiamas dalyvių ratas.

VPĮ 32 str. 3 d. įtvirtinta tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (tame tarpe ir subrangovų) dalyvaujant pirkime yra suprantama kaip tiekėjo teisė remtis tų ūkio subjektų (subrangovų) pajėgumais, kuriuos pasitelkia būtent tam pirkimui, kuriam teikia pasiūlymą, o ne tų, su kurias vykdė visiškai kitą kito pirkimo sutartį, kitame pirkimo objekte. Kitaip tariant, VPĮ 32 str. 3 d. įtvirtinama tiekėjo teisė remtis tų ūkio subjektų pajėgumais, kuriuos jis pasitelks pirkimo sutarties vykdymui ir iš esmės draudžia remtis tų ūkio subjektų pajėgumais, su kuriais jis vykdė ankstesnes pirkimo sutartis kituose objektuose, išskyrus atvejus, kai tie patys ūkio subjektai yra pasitelkiami ir kitam pirkimui.

Ieškovė nustatė, kad tiekėjai, kurie nurodys sutartis, kuriose nieko neatliko patys ar atliko kažkokius darbus, bet neatliko tiek, kad siektų nustatytuose kvalifikacinės atrankos kriterijuose nurodytas sutarčių apimtis, ir tik administravo pasitelktų subrangovų darbus, pagal P3 ir P4 kvalifikacinės atrankos kriterijus bus lygioje konkurencinėje kovoje su tais tiekėjais, kurie nurodė sutartis, kurias atliko patys savo jėgomis, t. y. pagal kurias patys atliko darbus. Akivaizdu, kad atsakovas siekia vienodai lygiai vertinti tokius tiekėjus, kurių patirtis negali būti net lyginama ir negali būti perduodama. Būtent tai ir pažeidžia VPĮ 3 str. 1 d. nustatytą tiekėjų lygiateisiškumo principą, neužtikrina sąžiningos konkurencijos.

Jeigu būtų tenkintas ieškovės 1.2 reikalavimas, tai pirkime galėtų dalyvauti tiekėjai, kurie, būdami subrangovais, atliko reikalaujamos apimties darbus pastate, todėl galėtų savarankiškai teikti pasiūlymą pirkimui, o tuo tarpu visi didieji rinkos dalyviai nebeturėtų galimybės piktnaudžiauti savo monopoline padėtimi ir turėtų konkuruoti jau su mažesniaisiais tiekėjais, kurie pasiūlytų tikrai patrauklesnes kainas. Atsakovas taiko VPĮ 32 str. 3 d., kaip pretekstą išlaikyti konkurenciją ribojančius ir sąžiningus, didelę patirtį turinčių tiekėjus iš pirkimo eliminuojančius kvalifikacinės atrankos kriterijus P3 ir P4.

Atsakovas teigia, jog neva Pirkime nustatytais kvalifikacinės atrankos kriterijais siekiama parinkti ne tik patikimą tiekėją, kuris galės tinkamai atlikti darbus, bet ir gebantį tinkamai administruoti Pirkimo rangos darbų sutartį. Su tokiais atsakovo teiginiais ir tokia pozicija negalima sutikti. Visos perkančiosios organizacijos turi įsitikinti, ar tiekėjai yra patikimi, pajėgūs ir kvalifikuoti atlikti darbus Pirkimo objekte. Konkrečiu atveju atsakovas deklaruoja, kad tiekėjas turės atlikti darbus, tačiau kvalifikacinės atrankos kriterijai sudaro sąlygas Pirkime pasiūlymus pateikti būti pakviestiems tik tokiems rinkos dalyviams, kurie patys darbų neatlikinėja, o tik administruoja rangos sutartis.

Atsiliepime į ieškinį bei tripliką atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl viešojo pirkimo sąlygų. Įgyvendindama ją, turi nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų, reikalavimai turi būti pagristi ir proporcingi pirkimo objektui.

Atsižvelgdamas į pirkimo objekto svarbą (perkami darbai bus atliekami valstybės saugomame kultūros paveldo objekte, kurio reikšmingumą lemia trejopas, t. y. architektūrinis, istorinis ir dailės vertingųjų savybių pobūdis) ir siekdamas, kad perkamus darbus atliktų tik aukštos kvalifikacijos ir pakankamą panašių sutarčių įgyvendinimo patirtį turintis tiekėjas, konkurso sąlygose nustatė minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams bei kvalifikacinės atrankos kriterijus, įskaitant ir ginčijamus P3 ir P4.

Atsakovas nustatė, kad didesniu balu bus įvertinta kvalifikacija tiekėjo, turinčio didesnę patirtį įgyvendinant panašias į pirkimo objektą sutartis; apibrėžė, kokias sutartis pripažins panašiomis (Kriterijai P3 – P4), nustatė maksimalų vertinamų sutarčių skaičių, kurį viršijus papildomi kvalifikacinės atrankos balai neskiriami, kriterijų lentelės pastabose išaiškino, kad teikiant paraišką jungtines veiklos sutarties pagrindu, sutarties partnerių pajėgumai skaičiuojami bendrai, o atsakydamas į tiekėjų klausimus, išaiškino, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai yra siejami su tiekėjo patirtimi vykdant statybos darbus, neribojant subrangos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė, kad Šiaulių „Aušros“ muziejus (toliau – atsakovas) organizuoja supaprastintą ribotą konkursą „Kultūros paskirties pastato (V. namų) tvarkomųjų ir tvarkybos darbų bei ekspozicijos įrengimo projektavimas ir statinio tvarkomieji ir tvarkybos darbai su projekto vykdymo priežiūra“, pirkimo Nr. 182520. Ieškovė ginčija konkurso sąlygų 6.4 punkte nurodytus kvalifikacinius reikalavimus P3 ir P4.

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pakoreguoti pirkimo sąlygų 6.4 punkte nustatytus P3 ir P4 vertinimo kriterijus, nurodant, kad juose aptariamus sėkmingus darbus privalo atlikti pats tiekėjas, yra nepagrįstas. Perkančioji organizacija įtvirtino nuostatą, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai yra siejami su tiekėjo patirtimi vykdant statybos darbus, neribojant subrangos. VPĮ 32 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies nuostatos tarpusavyje susijusios, jomis iš esmės reguliuojamas tas pats institutas – rėmimasis kito subjekto pajėgumu. Partnerio įnašas jungtinėje veikloje nebūtinai turi reikštis vien tik aktyviais veiksmais (pvz., atitinkamų darbų atlikimu), o gali būti tiesiog įrangos, kompetencijos ar kitokio indėlio išraiška (CK 6.969 straipsnio 1 dalį). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad P3 ir P4 kvalifikacinės atrankos kriterijai, kaip juos siekia suformuluoti ieškovė, atimtų galimybę kitame konkurse dalyvauti tiekėjui, kuris prieš tai konkursuose dalyvavo, rangos sutartis įvykdė nepriekaištingai, tačiau jo atlikti darbai negali būti išreikšti pinigine išraiška, kadangi rangos darbus atliko jungtinės veiklos partneriai arba pasitelkti subrangovai.

Kasacinio teismo ne kartą pripažinta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad konkurso sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Iš pateiktų ieškovės procesinių dokumentų negalima aiškiai suprasti, kokios gi sąlygos yra dviprasmiškos, ieškovės nuomone, šiame konkurse. Ieškovė daug kartų dalyvavo konkursuose, teikė pasiūlymus, todėl nėra pagrindo manyti, kad, kaip profesionali pirkimų dalyvė, nesuprato kokių nors sąlygų. Jos elgesys rodo, kad ieškovė tiesiog siekia eliminuoti iš konkurso tiekėjus, kurie yra įvykdę daug sėkmingų sutarčių.

Ieškovė teigia, kad atsakovas konkurso sąlygas jau buvo pakeitęs, o tai reiškia, kad pažeidė lygiateisiškumo principą ir pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos. Teismas nesutinka su šiais argumentais. Visų pirma, atsakovė ginčo konkurso sąlygų nei pakeitė, nei papildomai nustatė naujus kvalifikacijos reikalavimus, o tik juos suformulavo. Bet kuriam tiekėjui, ketinančiam dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija tik vienoje vietoje sudėliojo 6.4 punkte konkurso sąlygas.

Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendime konstatuota, kad nacionalinėje teisėje turi būti draudžiama VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta nuostata, kad jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiama subrangovų, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti pats tiekėjas. Tai pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-279-690/2017. Iš esmės savo ieškiniu būtent šios ydingos praktikos suformavimo ir siekia ieškovė.

Teismas neturi teisės to paties įstatymo skirtinguose straipsniuose daryti priešingas išvadas. Jeigu pagal 18 punkte nurodytas nuostatas tiekėjas neprivalo pats atlikti didžiosios dalies darbų pagal rangos sutartis (VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje), tai visiškai aišku, kad negalima reikalauti, jog ši nuostata būtų skirtingai vertinama perkelta VPĮ 32 straipsnio 3 dalies aspektu.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados pateikimo. Visų pirma, ieškovės reikalavimas yra vertinamojo pobūdžio, jame analizuojamos konkurso sąlygos. Tam nereikalingas ekspertinis vertinimas. Teismas pripažįsta, kad ieškovė yra nenuosekli, vertindama VPT nuomonę skirtingu pobūdžiu – vienu atveju kaip konsultaciją, kitu – kaip išvadą, nors kalbama tuo pačiu klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetant ieškinį, iš pralaimėjusios šalies turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos priešingai šaliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas naudojosi teisine pagalba, todėl ieškovė turi jas atlyginti (CPK 98 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo už teisines paslaugas 1089 Eur. Būtent ši suma jam priteisiama iš ieškovės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo sustabdytos pirkimo procedūros, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Tokiu atveju šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, įsiteisėjus sprendimui (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovui Šiaulių „Aušros“ muziejui atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gensera“ (įmonės kodas 300584533, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovui Šiaulių „Aušros“ muziejui (įmonės kodas 190757036, buveinė (duomenys neskelbtini) 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.