- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- Ik-2308-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01347-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- ir Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui V. S., atsakovės ir Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2009-07-31 sprendimą Nr. 2009/01-4R-201; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2009-07-03 raštą Nr. (1.23.)7R-5244 „Dėl Jūsų prašymų ir skundų“; 3) įpareigoti atsakovę – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlikti veiksmus pagal pareiškėjo skundus ir prašymus, t. y. pagal pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 1 d. ir 2009 m. birželio 23 d. skundus bei 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. birželio 18 d. prašymus; 4) iš atsakovių – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), po lygiai priteisti pareiškėjui 1 000 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (I t., b. l. 1-16, 39-53) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad pateikė Komisijai skundą dėl Ministerijos rašto Nr. (1.23.)7R-5244, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d., birželio 1 d. skundus ir 2009 m. birželio 23 d. skundus bei 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. birželio 18 d. prašymus, be kita ko, dėl Tarnybos veiksmų, kadangi raštas Nr. (1.23.)7R-5244 neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo, be kita ko, šio įstatymo 8, 19 straipsnių reikalavimų bei LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatų. Komisija, nuspręsdama atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2009/01-4R-201. 2009 m. gegužės 22 d. prašyme jis prašė Ministerijos išaiškinti klausimą dėl pinigų sumos išreikalavimo iš kliento už teisinę pagalbą pralaimėjus bylą teisme. Ministerijos atsakymu į minėtą klausimą patenkintas, todėl šios Ministerijos rašto Nr. (1.23.)7R-5244 dalies neskundžia. Ministerija melagingai interpretavo įstatymą dėl informacijos gavimo, manipuliavo teisės normomis ir pateikė formalų atsakymą, nes pareiškėjas dokumentus turi, informacijos neprašė, o Tarnybos darbuotojų prašė įvykdyti techninę procedūrą – patvirtinti dokumentus, kuriuos jo vardu išdavė Tarnyba. Ministerija nieko konkretaus neatsakė dėl Tarnybos pažeidinėjamų atsakymų pateikimo terminų ir laiškų išsiuntimo atgaline data, išgalvojo abstrakčius motyvus ir pateikė standartines teisės normas, nenurodydama, kokius veiksmus atliko tirdama minėtus faktus. Atsakyme į jo 2009 m. birželio 1 d. skundą Ministerija neištyrė konflikto iš esmės ir nepateikė jokio konkretaus atsakymo, tik nurodė, kad šiuos veiksmus galima skųsti administracinių ginčų komisijai arba teismui. Tokiu būdu Ministerija siekia išvengti pareigos kontroliuoti jai pavaldžią instituciją. Ministerija nepagrįstai jo 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 1 d. skundus persiuntė Tarnybai, o Komisija nepagrįstai sutiko su tokiais Ministerijos veiksmais, kadangi pagal kompetenciją Ministerija turėjo išnagrinėti skundus, panaikinti trūkumus ir padaryti išvadas, be to, įstatymai draudžia persiųsti skundą institucijai, dėl kurios pateiktas skundas. Ministerija, atsakydama į jo 2009 m. birželio 15 d. prašymą, atsisakė pateikti informaciją apie vidutinę administracinių ir civilinių bylų nagrinėjimo teismuose kainą, nors tokia informacija disponuoja, privalo ją rinkti ir sisteminti. Atsakydama į jo 2009 m. birželio 18 d. prašymą dėl dokumentų kopijų patvirtinimo, Ministerija manipuliavo teisės normomis, vadovavosi LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 3 punktu ir atsisakė vykdyti savo pareigas, nors pareiškėjas informacijos neprašė, o prašė tik atlikti techninę procedūrą. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2009 m. birželio 23 d. skundą, kuriame jis teigė, kad Tarnybos darbuotoja 2009 m. birželio 22 d. atsisakė padaryti užregistruoto prašymo kopiją ir išdavė registracijos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatė jokio Tarnybos įvykdyto pažeidimo ir bandė pateisinti Tarnybos neteisėtus veiksmus, nurodydama, kad kortelė išduodama interesanto prašymu, tuo tarpu jis neprašė išduoti kortelės, o reikalavo dokumento su registracijos žyma kopijos. Išduota kortelė neatitiko jokių reikalavimų, joje nebuvo jokių duomenų apie pateiktą dokumentą, tokią procedūrą sugalvojo Tarnyba, kitos institucijos tokios tvarkos neturi. Ignoravusi jo skundo esmę, Ministerija nurodė, jog nėra įpareigota tikrinti Tarnybos darbo kokybę. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinta Ministerijos pareiga rinkti, sisteminti bei analizuoti informaciją apie Tarnybos darbą, siekiant gerinti Tarnybos darbą ir jos teikiamų paslaugų kokybę, taip pat Ministerijos pareiga sudaryti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybą (toliau –Koordinavimo taryba), siekiant užtikrinti Ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, tačiau Ministerija rašte Nr. (1.23.)7R-5244 nenurodė persiuntusi skundą Koordinavimo tarybai, nes, pareiškėjo teigimu, Ministerijoje minėtos tarybos nėra. Pareiškėjo manymu, Komisija sprendime Nr. 2009/01-4R-201 teisės normas traktuoja tik Ministerijos naudai, pateisina jos padarytus pažeidimus. Ministerija ir Tarnyba savo veiksmais ir neveikimu sukelia jam pastovius nuostolius. Dėl neteisėtų Ministerijos ir Tarnybos veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes nebuvo užtikrintas teisminės gynybos ir antrinės teisinės pagalbos prieinamumo principo įgyvendinimas jo atžvilgiu, tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), be kita ko, jos 1 straipsnyje, 6 str. 1 dalyje, 13 straipsnyje, ir LR Konstitucijoje, be kita ko, jos 30 str. 1 dalyje, 33 str. 2 dalyje, įtvirtintas jo teises, be to, jis patyrė kančias, depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose, jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, neturėjo elementarių buities patogumų, taigi, atlygintina neturtinė žala sudaro 1 000 Lt. Turtinė žala yra susijusi su išlaidomis, kurios susidarė sprendžiant ginčus teismuose ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose nuo 2007 metų, ir sudaro taip pat 1 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t. b. l. 76-81) ir teismo posėdyje jų atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. skundą ir 2009 m. gegužės 22 d. prašymą, kuriuose jis nurodė Tarnybos darbuotojų daromus pažeidimus, persiuntė Tarnybai bei paprašė pateikti informaciją dėl nurodytų aplinkybių, apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2009 m. birželio 19 d. rašte Nr. (1.23.)7R-4783, kurį apskundė Komisijai, o vėliau ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pagal minėtus pareiškėjo skundą bei prašymą Tarnyboje atlikta administracinė procedūra ir Tarnyba 2009 m. liepos 2 d. priėmė administracinės procedūros sprendimą Nr. (1.9)-SD-2258-09, kuriame nurodė faktines aplinkybes, nustatytas administracinės procedūros metu, bei teisės aktus, kuriais vadovaujantis grindžiamas administracinės procedūros sprendimas. Pareiškėjas 2009 m. gegužės 22 d. skunde nurodė, kad Tarnyba atsisakė kopijuoti Tarnybos išduotus pareiškėjui dokumentus ir patvirtinti kopijų tikrumą. Po to, kai pareiškėjas savavališkai pats pasinaudojo Tarnybai priklausančiu kopijavimo aparatu, kilo konfliktas. Ministerija rašte Nr. (1.23.)7R-5244 paaiškino pareiškėjui, jog Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Minėto įstatymo 16 str. 2 d. 3 punkte numatyta, jog institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos. Pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, turi pateikti institucijai prašymą, kuriame nurodo, kokią informaciją ar dokumentą arba jo patvirtintą kopiją jis pageidauja gauti. Sistemiškai vertinant Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad dėl institucijos rengtų dokumentų kopijų išdavimo pareiškėjas turi kreiptis į instituciją raštu. Kadangi pareiškėjas rašytinio prašymo Tarnybai nepateikė, dokumentų kopijos, kurias pareiškėjas pageidavo gauti, jam nebuvo išduotos, be to, Taryba mokamų kopijavimo paslaugų teikti negali, nes toks paslaugų teikimas nėra įtvirtintas teisės aktuose, reglamentuojančiuose Tarnybos veiklą. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija neatsakė į jo 2009 m. gegužės 22 d. skundo antrą klausimą dėl jam pavėluotai duodamų atsakymų iš Tarnybos. Nors pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba nuolat pažeidinėja teisės aktų nustatytus terminus ir sprendimai, atsakymai išsiunčiami pavėluotai, tačiau nurodė tik vieną atvejį, kai Tarnyba pavėlavo atsakyti į jo prašymą. Ministerija rašte Nr. (1.23.)7R-5244 pareiškėją išsamiai ir aiškiai informavo, jog Tarnyba praleido Taisyklėse nustatytą 20 darbo dienų terminą prašymui išnagrinėti (atsakyta per 25 darbo dienas) dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių stokos. Pareiškėjas skundais ir prašymais siekia, kad Ministerija inicijuotų jai pavaldžios įstaigos veiklos patikrinimą ir paskirtų Tarnyboje dirbantiems tarnautojams ir (ar) darbuotojams drausmines nuobaudas, tačiau Ministerijai suteikta diskrecijos teisė dėl jai priskirtų įstaigų veiklos tikrinimo. Pareiškėjas nori, kad būtų atliktas Tarnybos veiklos patikrinimas, tačiau šioje skundo dalyje pareiškėjas nenurodė jokių konkrečiai jo, kaip subjekto, pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurie pažeisti dėl to, kad Ministerija neatlieka Tarnybos veiklos tikrinimo. Teisių ar teisėtų interesų pažeidimo nebuvimas, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl Ministerijos įpareigojimo atlikti Tarnybos veiklos patikrinimą. Ministerija informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva, todėl Ministerija negali pradėti procedūros dėl drausmės bylos iškėlimo Tarnybos tarnautojui. Pareiškėjas taip pat informuotas, jog pagal Tarnybos nuostatų, patvirtintų LR teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 (2008 m. liepos 30 d. redakcija) (toliau – Tarnybos nuostatai) 13 ir 14.2 punktus Tarnybai vadovauja direktorius, kuris veikia Tarnybos vardu, organizuoja Tarnybos darbą bei teisės aktų nustatyta tvarka įgalioja darbuotojus atstovauti Tarnybą teisme. Teisės aktų nuostatos nereglamentuoja Tarnybos tarnautojų atstovavimo Tarnybos interesams teismuose skaičiaus, o teisės aktų nuostatų, draudžiančių institucijos vadovui įgalioti kelis tarnautojus atstovauti instituciją teisme, nėra. Pareiškėjas 2009 m. birželio 1 d. skunde prašė Ministerijos atlikti patikrinimą Tarnyboje, išspręsti klausimą dėl dokumentų kopijavimo Tarnyboje bei nubausti kaltus asmenis ir informuoti apie atliktus veiksmus. Ministerija rašte Nr. (1.23.)7R-5244, pareiškėją informavo, jog dėl Tarnybos tarnautojų atliktų veiksmų vertinimo ir sprendimo priėmimo jis turi kreiptis į Tarnybos direktorę, kuri, vadovaujantis Tarnybos nuostatų 14.1 punktu, vadovauja Tarnybai, sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus, atsako už Tarnybai pavestų uždavinių vykdymą ir funkcijų atlikimą, jog Tarnybos tarnautojų veiksmų vertinimas buvo pateiktas Tarnybos priimtame administraciniame sprendime, be to, pareiškėjui nurodyta, kam ir per kokį terminą gali apskųsti Tarnybos sprendimą. Rašte Nr. (1.23.)7R-5244 pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnybai pateiktų raštų pirmų puslapių kopijos su žyma apie jų gavimą yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis kokią dieną, kokiai institucijai ir dėl kokio reikalavimo buvo pateiktas pareiškėjo raštas. 2009 m. birželio 15 d. prašymu bei analogiško turinio prašymu, kuris buvo persiųstas Ministerijai iš Finansų ministerijos 2009 m. birželio 26 d. raštu Nr. 6K-0906584, pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie vidutines vienos civilinės bylos ir administracinės bylos kainas, nagrinėjant bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi šie duomenys reikalingi dėl teismuose nagrinėjamų skundų, susijusių su Tarnybos veikla, o bylų nagrinėjimo kaina turi juridinę reikšmę nagrinėjamose bylose. Pareiškėjas buvo informuotas, kokios apimties informacija apie apmokėjimą yra gaunama iš valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų, paaiškinta, kad Ministerija neturi informacijos apie visas antrinės teisinės pagalbos išlaidas vienoje civilinėje ir administracinėje byloje (informacija renkama tik apie advokatams išmokamą užmokesčio dydį), o informacija apie advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą išmokėto užmokesčio dydį nėra klasifikuojama pagal bylos nagrinėjimo stadijas, kad Ministerija neįpareigota rinkti informacijos apie vidutines civilinės ar administracinės bylos, kurioje atsakovas yra Tarnyba, nagrinėjimo išlaidas ir neturi galimybės pateikti šios informacijos. Kadangi jokiai institucijai nėra nustatyta pareiga kaupti pareiškėjo prašyme nurodytos informacijos, jo skundas nebuvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai, apie tai pareiškėjas buvo informuotas raštu. Skundė teismui pareiškėjas klaidingai nurodo, kad LR Vyriausybės kanceliarija 2009 m. birželio 17 d. raštu Nr. S-1382/04/33-631 perdavė Ministerijai spręsti klausimą dėl bylos kainos pagal stadijas, nes minėtu raštu buvo persiųstas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašė pateikti informaciją apie aplinkybes, kurioms esant Tarnybos direktorė S. P. buvo priimta į Tarnybos direktorės pareigas. Pareiškėjas su 2009 m. birželio 18 d. prašymu pateikė Ministerijos 2006–2007 metų raštų kopijas (po 2 egzempliorius), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus bei paprašė Ministerijos patvirtinti šias kopijas tikrumo žyma. Ministerija, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 16 str. 2 d. 3 p., bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui buvo įteikti su prašymu pateikti Ministerijos raštų originalai, atsisakė tvirtinti jo pateiktų dokumentų kopijas, nes jis pakartotinai prašė tos pačios informacijos. Įstaigoje sudarytų siunčiamų dokumentų originalų nelieka, ir Ministerija negalėjo patvirtinti raštų autentiškumo pareiškėjo turimoms kopijoms, nes Ministerijoje raštų originalų su parašais nelieka. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal Taisyklių 27 punktą, priėmus prašymą, asmens pageidavimu įteikiamas prašymo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas – registracijos kortelė ar spaudu pažymėta prašymo kopija. Tarnyboje yra įdiegta procedūra, kai pareiškėjams, kurie pateikė prašymą, skundą, pareiškimą yra išduodama dokumento gavimo faktą patvirtinanti registracijos kortelė. Registracijos kortelė išduodama pareiškėjo pageidavimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie pažeidimus, kuriuos Tarnyba daro išduodama registracijos kortelę, o ne pateikto prašymo kopiją, nepagrįsti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visuma, nurodyta Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala; remiantis Civilinio kodekso 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjas neįrodė, kad Ministerijos tarnautojas atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip įstatymai įpareigojo veikti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė turtinę ir neturinę žalą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, jis nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis įvertino jam padarytos turtinės ir neturinės žalos dydį. Kadangi nėra civilinės atsakomybės sąlygų, atmestinas ir pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujanti atsakovę – Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 138-140) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, pareiškėjas neturi teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti jam turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant tai, kad Tarnybos 2009 m. liepos 2 d. administracinės procedūros sprendime Nr. (1.9.)-SD-2258-09 (toliau –administracinės procedūros sprendimas Nr. (1.9.)-SD-2258-09) detaliai ir išsamiai pasisakoma dėl visų pareiškėjo šioje administracinėje byloje ginčijamų Tarnybos veiksmų, Tarnyba atsiliepime pakartotinai nepateikia administracinės procedūros sprendime Nr. (1.9.)-SD-2258-09 nurodytų aplinkybių ir prašo teismo, esant reikalui, jomis vadovautis, vertinant Tarnybos civilinės atsakomybės klausimus. Reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės nepagrįstas. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis); valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos a jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra visos būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių, teisės pažeidėjo kaltė ir teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai; šios sąlygos tarpusavyje susijusios ir neesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą neatsiranda. Pareiškėjas Tarnybos neteisėtus veiksmus grindžia: Tarnybos atsisakymu daryti pareiškėjo Tarnybai pateiktų dokumentų kopijas; Tarnybos atsisakymu registruoti pareiškėjo Tarnybai pateiktus dokumentus; konfliktais su Tarnybos specialistėmis L. D. ir I. K.; praleistu atsakymo pateikimo terminu į pareiškėjo Tarnybai 2009 m. kovo 19 d. pateiktą prašymą; neteisėtu registracijos kortelės išdavimu vietoje pareiškėjo pageidaujamos gauti patvirtintos užregistruoto prašymo kopijos; dviejų Tarnybos specialistų atstovavimu Tarnybos interesams 2009 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009, kurioje pareiškėjas yra atsakovas. Būtent dėl šių Tarnybos veiksmų pareiškėjas pateikė Ministerijai skundus ir prašymus, kurių, pareiškėjo nuomone, Ministerija tinkamai neišnagrinėjo, priimdama neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Dėl visų minėtų Tarnybos darbuotojų veiksmų Tarnyboje, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, buvo vykdoma administracinė procedūra, apklausiant Tarnybos darbuotojus ir patį pareiškėją, bei 2009 m. liepos 2 d. buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas Nr. (1.9.)-SD-2258-09. Pareiškėjas 2009 m. liepos 20 d. minėtą sprendimą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendime Nr. S-74-(A(G)-125) (toliau – sprendimas Nr. S-74-(A(G)-125)) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, dėl teismui pateiktame skunde minimo konflikto su Tarnybos darbuotojais Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-3116-119/09 skyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą už LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Minėtų institucijų sprendimuose yra pasisakyta dėl šioje administracinėje byloje skundžiamų Tarnybos veiksmų, kurie, pasak pareiškėjo, sudaro pagrindą priteisti turtinę bei neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos. Ministerijos ir Komisijos pareiškėjo atžvilgiu priimti teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus jo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisės aktais, nenukrypstant nuo juose įtvirtintų taisyklių, neperžengiant minėtų institucijų kompetencijos ribų. Neteisėtus atsakovių veiksmus pareiškėjas grindžia savo subjektyvia nuomone apie Tarnybos ir Ministerijos darbuotojus, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, o paremta tik pareiškėjo įžeidžiančiais teiginiais, parodančiais nepagarbų požiūrį į valstybės valdžios institucijas ir jų tarnautojus ir neįrodančiais atsakovių veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį tinkamai pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-03 rašto Nr. (1.23.)7R-5244, kuriuo ji atsakė į pareiškėjo skundus (2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 1 d., 2009 m. birželio 23 d.) ir prašymus (2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. birželio 18 d.) teisėtumo.
Vadovaujantis byloje esančia medžiaga (VAGK byla, b. l. 19-31), nustatyta, kad 2009 m. gegužės 22 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Ministerija bei Tarnybą. Skunde nurodė, kad 2009 m. gegužės 21 d. Tarnybos darbuotojas atsisakė padaryti jo pateiktų dokumentų kopijas, o, jam pačiam Tarnybos kopijavimo aparatu pasidarius kopijas, Tarnybos darbuotojos atsisakė šias kopijas patvirtinti. Taip pat nurodė, kad Tarnyba klastoja atsakymų parengimo datas. 2009 m. gegužės 13 d. jis gavo Tarnybos 2009 m. balandžio 24 d. atsakymą Nr. (1.9.)-GD-1362-09 į jo 2009 m. kovo 19 d. prašymą; nors gauto atsakymo data 2009 m. balandžio 24 d., tačiau iš pašto antspaudų matyti, jog jis išsiųstas tik 2009 m. gegužės 11 d. Be to, skunde nurodė, kad 2009 m. gegužės 19 d. vykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009, kurioje jis yra atsakovas, ieškovą – Tarnybą atstovavo du teisininkai, Tarnybos specialistai, nepaisant to, kad Tarnyba turi daug darbo. Skunde pareiškėjas Ministerijos prašė patikrinti minėtus faktus ir pagal kompetenciją įpareigoti Tarnybos darbuotojus laikytis įstatymų, nepažeidinėti žmogaus teisių bei laikytis etikos reikalavimų, taip pat, vadovaujantis įstatymais, išspręsti klausimą dėl dokumentų kopijų darymo bei nubausti kaltus valstybės tarnautojus.
2009 m. gegužės 22 d. pareiškėjas Ministerijai pateikė prašymą, kuriame prašė motyvuotai paaiškinti, kokiu pagrindu advokatai, paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą, praneša pareiškėjams, kad, pralaimėjus bylas, Tarnyba kreipsis į teismą dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš pareiškėjų (raštas Nr. (1.23.)7R-5244).
2009 m. birželio 1 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Ministeriją, kuriame nurodė, kad 2009 m. gegužės 25 d. pateikė Tarnybos specialistei L. D. du raštus ir paprašė šiuos dokumentus užregistruoti bei padarius minėtų dokumentų kopijas su registracijos žyma, grąžinti jam. Tarnybos darbuotoja atsisakė priimti ir užregistruoti prašymus, juos suplėšė. 2009 m. gegužės 27 d. jam teko paduoti dokumentus pakartotinai, tarnybos darbuotoja atsisakė pateikti jam jo paduoto skundo kopijas ir jas patvirtint tarnybos antspaudu.
2009 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą Ministerijai, kuriuo prašė pateikti jam informaciją apie vidutinę vienos civilinės bylos (nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) kainą bei apie vidutinę vienos administracinės bylos (nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) kainą. Nurodė, kad šie duomenys reikalingi dėl teismuose nagrinėjamų skundų, susijusių su Tarnybos veikla, o bylų nagrinėjimo kaina reikalinga nagrinėjamose bylose.
2009 m. birželio 18 d. pareiškėjas pateikė Ministerijai prašymą patvirtinti tikrumo žyma jo su prašymu persiųstas 2006–2007 metų Ministerijos raštų kopijas (po 2 egzempliorius), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus. Nurodė, kad šie duomenys reikalingi dėl teismuose nagrinėjamų skundų, susijusių su Tarnybos veikla.
2009 m. birželio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su skundu dėl Tarnybos darbuotojos atsisakymo padaryti jo prašymo su registracijos numeriu kopiją ir registracijos kortelės (2009-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini)) išdavimo. Nurodė, kad išduota kortelė neatitiko jokių reikalavimų, joje nebuvo jokių duomenų apie pateiktą dokumentą.
Ministerija, išnagrinėjusi minėtus pareiškėjo prašymus ir skundus, į juos atsakė 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.23.)7R-5244 (b. l. 30-31; 82-85). Atsakydama į 2009 m. gegužės 22 d. prašymą, vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau– Įstatymas) 24 str., nurodė, kad nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios įtvirtintų teisę ar nustatytų pareigą Tarnybai kreiptis į teismą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą iš pareiškėjo išimtinai tuo pagrindu, kad pareiškėjas, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pralaimėjo bylą teisme. Pareiškėjui pralaimėjus bylą, teismas gali iš jo priteisti kitos šalies, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, patirtas išlaidas. Kadangi tokios išlaidos pagal Įstatymo 14 str. 7 d. neįeina į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai informuoja pareiškėjus, kad jie gali būti įpareigoti minėtas išlaidas apmokėti.
Atsakydama į 2009 m. gegužės 22 d. skundą, vadovaudamasi LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama – Teisės gauti informaciją įstatymas) 16 str. 2 d. 3 p. nurodė, jog institucija gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad institucija turi teisę pareiškėjui atsisakyti pakartotinai išduoti dokumento kopiją, jeigu to paties dokumento kopija jau kartą buvo išduota tam pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, turi pateikti institucijai prašymą, kuriame nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti. Sistemiškai vertinant Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad dėl institucijos rengtų dokumentų kopijų išdavimo pareiškėjas turi kreiptis į instituciją raštu. Kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo raštu dėl skunde minimų dokumentų kopijų išdavimo, Tarnyba pagrįstai atsisakė pateikti jo prašomų dokumentų kopijas. Nurodė, kad Tarnyba į jo 2009 m. kovo 19 d. prašymą atsakė 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (1.9.)-SD-1362-09, praleidusi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatytą 20 darbo dienų terminą prašymui išnagrinėti (atsakė per 25 darbo dienas) dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių stokos. Taip pat paaiškino, kad teisės aktų nuostatos nereglamentuoja keli Tarnybos tarnautojai gali atstovauti Tarnybos interesams teismuose. Be to, nėra teisės aktų nuostatų, draudžiančių institucijos vadovui įgalioti kelis tarnautojus atstovauti instituciją teisme.
Atsakydama į 2009 m. birželio 1 d. skundą dėl kilusio konflikto tarp pareiškėjo bei Tarnybos darbuotojų, paaiškino, kad dėl jų veiksmų pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybos direktorę. Tarnybos tarnautojų veiksmų vertinimas pateiktas Tarnybos priimtame administracinės procedūros sprendime. Tarnyba, įvertinusi administracinės procedūros metu ištirtas faktines aplinkybes, bei pareiškėjo paaiškinimus, konstatavo, jog gavęs iš Tarnybos jo pateiktų raštų pirmų puslapių kopijas, jis turi pakankamai įrodymų, patvirtinančių kokią dieną, kokiai institucijai, dėl kokio reikalavimo buvo pateikti minėti raštai. Informavo, kad nesutikdamas su Tarnybos priimtu administracinės procedūros sprendimu, jis turi teisę per vieną mėnesį skųsti šį sprendimą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Atsakydama į Teisingumo ministerijai adresuotą 2009 m. birželio 15 d. prašymą bei analogišką prašymą, persiųstą Finansų ministerijos 2009 m. birželio 26 d. raštu Nr. 6K-0906584,
paaiškino, kad Teisingumo ministerija nėra įpareigota rinkti informacijos apie vidutines civilinės ar administracinės bylos, kurioje atsakovas yra Tarnyba, nagrinėjimo išlaidas ir neturi galimybės pateikti šios informacijos. Taip pat Teisingumo ministerija neturi tikslios informacijos apie vidutines civilinės bei administracinės bylos nagrinėjimo dviejose instancijose (pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose) išlaidas, kai asmeniui yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Nurodė atvejus, kai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklos ataskaitų rengimo ir pateikimo Teisingumo ministerijai taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1R-45 (LR teisingumo ministro 2008 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1R-279 redakcija), 8.4 punktą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikia informaciją apie apmokėjimą advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad neturi informacijos apie visas antrinės teisinės pagalbos išlaidas vienoje civilinėje ir administracinėje byloje (informacija renkama tik apie advokatams išmokamą užmokesčio dydį). Be to, teikiama informacija apie advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą išmokėto užmokesčio dydį nėra klasifikuojama pagal bylos nagrinėjimo stadijas. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jokiai institucijai nėra nustatyta pareiga kaupti prašyme nurodytą informaciją, todėl skundas nebuvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai.
Atsakydama į 2009 m. birželio 18 d. prašymą, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 16 str. 2 d. 3 p. ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui buvo įteikti jo prašyme minimų Teisingumo ministerijos raštų originalai, atsisakė tvirtinti jo pateiktų dokumentų kopijas, nes jis pakartotinai prašo tos pačios informacijos.
Atsakydama į 2009 m. birželio 23 d. skundą, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 27 punktu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Tarnybos nuostatų 14.4 punktu, paaiškino, kad teisės aktai suteikia Tarnybai teisę išduoti pareiškėjams registracijos kortelę, kaip pareiškėjo prašymo gavimo bei užregistravimo Tarnyboje faktą patvirtinantį dokumentą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Ministerijos 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.23.)7R-5244 pateiktu atsakymu į jo skundus ir prašymus, 2009 m. liepos 16 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu, kuriame prašė: pagal kompetenciją peržiūrėti skundą Komisijoje, išanalizuoti faktus ir panaikinti Ministerijos raštą Nr. (1.23.)7R-5244 kaip neteisėtą, nepagrįstą ir neatitinkantį teisės normų ir įpareigoti Ministeriją atlikti veiksmus pagal jo nurodytus skundus ir prašymus, į kuriuos nebuvo pateiktas atsakymas.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Ministerijos rašto Nr. (1.23.)7R-5244, 2009 m. liepos 31 d. sprendime Nr. 2009/01-4R-201 (I t., b. l. 19-27) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendime konstatavo, kad spręsti Tarnybos darbuotojų atsakomybės klausimą dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra Tarnybos direktoriaus, o ne Ministerijos kompetencija; teisė vertinti galimus pažeidimus kaip pagrindą, sprendžiant klausimą dėl Tarnybos darbuotojų atsakomybės, teisės aktais nesuteikta ir Komisijai; juolab, Komisija, atsižvelgiant į tai, neturi teisės atitinkamu būdu įpareigoti Ministerijos daryti (vykdyti) tai, dėl ko priimti sprendimo neturi teisės nei ji pati, nei Ministerija; kita vertus, Komisija turi teisę vertinti, ar pareiškėjo skundas (prašymas) išnagrinėtas ir ar galimu neveikimu nepažeistos jo teisės. Komisijai taip pat nesuteikta teisė vertinti galimų Tarnybos vadovo pažeidimų kaip pagrindų drausminei atsakomybei bei priimti dėl to Ministerijos atžvilgiu sprendimus. Tarnybos vadovą, kaip minėta, remiantis Tarnybos nuostatais, skiria ir atleidžia teisingumo ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir tai (skyrimas, atleidimas) yra jo diskrecija. Kita vertus, Ministerijos atsakyme konstatuota, kad Tarnyba pažeidė atsakymo pateikimo į pareiškėjo 2009 m. kovo 19 d. prašymą terminą, tai yra atsakė ne per 20 dienų, o per 25. Tai yra, Ministerija dėl pareiškėjo skundo apie padarytus įstatyminių terminų pažeidimus pasisakė. Ministerija nurodė, kad šis pažeidimas padarytas dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių stokos. Komisijai teisės aktais nesuteikta teisė spręsti klausimą dėl Tarnybos vadovo kompetencijos, jo vadovavimo Tarnybai gebėjimų bei klausimą dėl tam tikrų atskirų faktų, kaip pakankamų ar nepakankamų vadovo, kaip tinkamo ar netinkamo vertinimui, o atsakymas dėl minėto nusiskundimo pareiškėjui pateiktas. Tas pat pasakytina ir apie naujos dokumentų registracijos tvarkos, nustatytos Tarnybos direktorės, išduodant pareiškėjams registracijos korteles. Kita vertus, Ministerija pasisakė minėtais klausimais ir šiuo požiūriu neveikimo nėra. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas įpareigoja instituciją teikti informaciją apie savo veiklą, kuri turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys), šiuo atveju, kaip matyti, Ministerija pareiškėjo prašytos informacijos neturi, tad ir jos atsakymas, kad ji negali pateikti prašomos informacijos, nes neįpareigota ją rinkti, laikytinas tinkamu, yra pagrįsti. Taip pat nurodė, kad Ministerija, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu negalėjo tvirtinti pareiškėjo pateiktų raštų kopijų ir nėra įpareigotina tą daryti.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 3 d. raštą Nr. (1.23.)7R-5244 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2009/01-4R-201, kuriuo buvo pripažinta, jog Ministerijos 2009 m. liepos 3 d. raštas Nr. (1.23.)7R-5244 yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad Ministerijos raštas Nr. (1.23.)7R-5244 neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo, be kita ko, šio įstatymo 8, 19 straipsnių reikalavimų bei LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų. Komisija sprendime Nr. 2009/01-4R-201 teisės normas traktuoja tik Ministerijos naudai, pateisina Ministerijos padarytus pažeidimus, nors panašiuose ginčuose teismai naikino Ministerijos ir Komisijos sprendimus, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1760-121/2009 panaikino Ministerijos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr.(1.23)-7R-2742 dalį ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti jo, V. S., 2009 m. kovo 13 d. bei 2009 m. kovo 16 d. skundų reikalavimus atlikti skunde išdėstytų faktų patikrinimą bei padaryti atitinkamas išvadas dėl Tarnybos veiksmų atitikimo įstatymų reikalavimams bei atlikti Tarnybos direktorės S. P. veiklos patikrinimą, patikrinti jos atitikimą einamoms pareigoms ir atleisti ją iš pareigų už daugkartinius piktnaudžiavimus, šiurkščius įstatymų pažeidimus, kaip netinkančią profesijai ir neatitinkančią užimamų pareigų, bei priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Teismas, išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Ministerija 2009 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.23.)7R-4287 kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos apie pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. skunde ir prašyme nurodytų aplinkybių Tarnyba, atsakydama į šį Ministerijos raštą, 2009 m. birželio 11 d. rašte Nr. (1.15.)-SD-1898-09 „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 86), nurodė, kad Tarnyboje taip pat gautas pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. prašymas ir skundas (Tarnyboje šie dokumentai registruoti 2009m. gegužės 27 d., reg. Nr. (1.9.)-GD-692-09, ir 2009 m. birželio 2 d., reg. Nr. (1.9.)-GD-731-09). Atsižvelgdama į gautus pareiškėjo skundus dėl Tarnybos tarnautojų ir specialistų veiksmų bei vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d., Tarnyba pradėjo administracinę procedūrą dėl minėtų skundų. Ministerija 2009 m. birželio 19 d. rašte Nr. (1.23.)7R-4783 informavo pareiškėją, kad, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 31 str., pratęsė administracinę procedūrą, nagrinėjant pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. prašymą bei 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 1 d. skundus, atsižvelgdama į Tarnybos 2009 m. birželio 11 d. rašte (1.15.)-SD-1898-09 nurodytas aplinkybes.
Tarnyba 2009 m. liepos 2 d. administracinės procedūros sprendime Nr. (1.9.)-SD-2258-09 „Dėl pareiškėjo V. S. skundų: 2009-05-27 reg. Nr. (1.9.)-GD-692-09, 2009-05-28 reg. Nr. (1.9.)-GD-701-09 ir 2009-06-02 reg. Nr. (1.9.)-GD-731-09“ (toliau – ir sprendimas Nr. (1.9.)-SD-2258-09) (I t., b. l. 121-134, 143-149) nusprendė: V. S. 2009 m. gegužės 28 d. skundą, reg. Nr. (1.9.)-GD-701-09, ir 2009 m. birželio 2 skundą, reg. Nr. (1.9.)-GD-731-09 pripažinti nepagrįstais; V. S. 2009 m. gegužės 27 d. skundą, reg. Nr. (1.9.)-GD-692-09, pripažinti pagrįstu iš dalies dėl pažeisto termino, nagrinėjant V. S. 2009 m. kovo 19 d. prašymą, reg. Nr. (1.9.)-GD 454-09, o likusius skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodyti Tarnybos specialistams ir tarnautojams, kad nagrinėdami pareiškėjų prašymus patvirtinti prie prašymo pateiktų dokumentų kopijų tikrumą (toliau – ir prašymas), laikytųsi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte nustatyto 20 darbo dienų nuo šių prašymų gavimo Tarnyboje termino, per kurį turi būti išnagrinėjami pareiškėjų minėti prašymai; jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas pareiškėjui gali užsitęsti daugiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo Tarnyboje, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, Tarnybos specialistai ir tarnautojai privalo pareiškėjui pranešti raštu apie tokio prašymo nagrinėjimo pratęsimą, nurodant pratęsimo priežastis ir iki kada pratęsiama (ne ilgiau 10 darbo dienų). Apie priimtą administracinės procedūros sprendimą Nr. (1.9.)-SD-2258-09 dėl V. S. skundų Tarnybą informavo Ministeriją 2009 m. liepos 3 raštu Nr. (1.15.)-SD-2274-09 (I t., b. l. 106).
LR teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105, 2 p. patvirtintuose Tarnybos nuostatuose nustatyta, kad Tarnyba yra valstybės institucija, kurios paskirtis – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą ir dalyvauti įgyvendinant politiką smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo srityje; jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija (Tarnybos nuostatų 1 p.); Tarnybai vadovauja direktorius, kurį į pareigas priima ir iš jų atleidžia teisingumo ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, be to Tarnybos direktorius yra pavaldus ir tiesiogiai atskaitingas teisingumo ministrui (Tarnybos nuostatų 13 p.). Tarnybos direktorius, kuris sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus atsako už Tarnybai pavestų uždavinių vykdymą ir funkcijų atlikimą (Tarnybos nuostatų 14.1 p.), įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybes pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ir drausmines nuobaudas, pašalpas (Tarnybos nuostatų 14.7 p.); Tarnybos veikla reguliuojama Tarnybos direktoriaus tvirtinamais Tarnybos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, struktūrinių padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymais (Tarnybos nuostatų 12 p.).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad spręsti Tarnybos darbuotojų atsakomybės klausimą dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra Tarnybos direktoriaus, o ne Ministerijos kompetencija. Skundžiamame rašte Ministerija pasisakė dėl pareiškėjo skundo dėl Tarnybos darbuotojų veiksmų (2009 m. gegužės 21 d. ir 2009 m. gegužės 25 d. konfliktų su Tarnybos darbuotojomis, jų atsisakymu registruoti bei kopijuoti jo skundus), paaiškino, kad dėl jų veiksmų pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybos direktorę, ir informavo pareiškėją apie Tarnybos 2009 m. liepos 2 d. priimtą administracinį sprendimą Nr. (1.9.)-SD-2258-09. Ministerija skundžiamame rašte taip pat pasisakė dėl pareiškėjo skundo apie Tarnybos padarytus įstatyminių terminų pažeidimus – konstatavo, kad Tarnyba pažeidė atsakymo pateikimo į pareiškėjo 2009 m. kovo 19 d. prašymą terminą, tai yra atsakė ne per 20 dienų, o per 25. Nurodė, kad šis pažeidimas padarytas dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių stokos. Taip pat paaiškino, kad teisės aktų nuostatos nereglamentuoja keli Tarnybos tarnautojai gali atstovauti Tarnybos interesams teismuose. Be to, nėra teisės aktų nuostatų, draudžiančių institucijos vadovui įgalioti kelis tarnautojus atstovauti instituciją teisme. Komisijai teisės aktais nesuteikta teisė spręsti klausimą dėl Tarnybos vadovo kompetencijos, jo vadovavimo Tarnybai gebėjimų bei klausimą dėl tam tikrų atskirų faktų, kaip pakankamų ar nepakankamų vadovo, kaip tinkamo ar netinkamo vertinimui, o atsakymas dėl minėto nusiskundimo pareiškėjui pateiktas. Tas pat pasakytina ir apie naujos dokumentų registracijos tvarkos, nustatytos Tarnybos direktorės, išduodant pareiškėjams registracijos korteles bei Tarnybos specialistų, įgaliotų atstovauti Tarnybą teisme, skaičiaus vertinimą. Todėl Komisija pagrįstai dėl šių klausimų plačiau nepasisakė, o vertindama Ministerijos raštą, pagrįstai nustatė, kad Ministerija pasisakė minėtais klausimais ir šiuo požiūriu neveikimo nėra. Teismas vertina, kad Ministerija teisingai, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 27 punktu ir LR teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Tarnybos nuostatų 14.4 punktu, išaiškino pareiškėjui, kad teisės aktai suteikia Tarnybai teisę išduoti pareiškėjams registracijos kortelę, kaip pareiškėjo prašymo gavimo bei užregistravimo Tarnyboje faktą patvirtinantį dokumentą.
Komisija savo sprendime, vadovaudamasi Ministerijos Nuostatais ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklos ataskaitų rengimo ir pateikimo Teisingumo ministerijai taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1R-45) pagrįstai nustatė, kad Tarnyba Ministerijai informacijos apie vidutinę administracinių ir civilinių bylų, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose vieno posėdžio, kainą, teisės aktais pateikti neįpareigota. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas įpareigoja instituciją teikti informaciją apie savo veiklą kuri turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai (LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 str. 1 d., 2 d.). Šiuo atveju, Ministerija pareiškėjo prašytos informacijos neturėjo, todėl jos atsakymas, kad ji negali pateikti prašomos informacijos, nes neįpareigota ją rinkti, pagristai laikomas tinkamu.
Vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19, kai įstaigai reikia patvirtinti jos sudaryto ar gauto dokumento kopijos, nuorašo ar išrašo tikrumą –rašoma tikrumo žyma (Dokumentų rengimo taisyklių 53 p.). Siunčiamo dokumento pasirašomas siunčiamas egzempliorius, o įstaigoje liekantis egzempliorius vizuojamas dokumento rengėjo (Dokumentų rengimo taisyklių, 98 p.). Teismas vertina, kad atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui nepateikus prašymo raštu dėl dokumentų patvirtintų kopijų išdavimo, Tarnyba 2009 m. gegužės 22 d. pagrįstai atsisakė tuoj pat, jam atėjus, pateikti jo prašomų dokumentų kopijas, nes Tarnybos darbuotojai turi turėti laiko sutikrinti savo anksčiau išduotų dokumentų atitikimą pareiškėjo pateiktoms jo kopijoms ir tinkamai juos patvirtinti. Kaip nustatyta, su 2009 m. birželio 18 d. prašymu pareiškėjas Ministerijai teikė patvirtinti jo turimas nepatvirtintas Ministerijos raštų kopijas, todėl teismas daro išvadą, kad Ministerija pagrįstai, neturėdama raštų originalų ir negalėdama patikrinti pareiškėjo siunčiamų raštų autentiškumo (atitikimo originalams), jų netvirtino.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 3 d. raštas Nr. (1.23.)7R-5244, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 1 d. ir 2009 m. birželio 23 d. skundus bei 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. birželio 18 d. prašymus, bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 2009/01-4R-201, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio Ministerijos rašto, yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais motyvais. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovę – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlikti veiksmus pagal pareiškėjo skundus ir prašymus, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p., 57 str.).
Dėl turinės ir neturtinės žalos
Pareiškėjas prašo iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti pareiškėjui turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). Asmuo, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos būtų pagrįstas, byloje nustačius, kad dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. Ministerija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismui konstatavus, kad panaikinti Ministerijos raštą Nr. (1.23.)7R-5244 nėra teisinio pagrindo, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos – Ministerijos veiksmų, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl negali kilti ir atsakomybė už žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė kokią nors turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas nereiškė atskirų reikalavimų Tarnybai, neprašė tirti jų sprendimų ar (ir) veiksmų teisėtumo. Nenustačius Tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, ir nesant jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl jų patyrė kokią nors turtinę ir (ar) neturtinę žalą, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.