Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendžiu O. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 303 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalis dėl O. G. nuteisimo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: O. G. pagal 1961 m. BK 206 straipsnį išteisinta. Kita nuosprendžio dalis pakeista: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - savanoriškas atvykimas į Lietuvos Respubliką, motinos ir nepilnamečio sūnaus išlaikymas. O. G. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 303 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. nuteista už tai, kad organizavo tyčinį A. C. nužudymą iš savanaudiškų paskatų, suklastojo oficialius dokumentus, padarydama nukentėjusiajam didelę žalą, pagrobė ir paslėpė svarbius finansinius dokumentus: mokestinius pavedimus, testinę lentelę ir banko (duomenys neskelbtini) dokumentus apie sąskaitos atidarymą, t. y. būdama UAB (duomenys neskelbtini) vykdančioji direktorė ir AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoja, susiginčijusi su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir AB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi A. C. dėl pinigų paskirstymo bendroje komercinėje veikloje, žinodama apie tai, kad piniginės lėšos yra valiutinėje A. C. ir jo ofšorinės firmos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje ir užregistruotoje (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) iš savanaudiškų paskatų, turėdama tikslą pagrobti pinigus ir svarbius finansinius dokumentus, siekdama juos užvaldyti, organizavo tyčinį A. C. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o A. K. (A. K.) jį iš savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė.

O. G., iš anksto susitarusi ir veikdama grupe su A. K., parengė bendrą planą, pagal kurį 1999 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), A .K. atidarė savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu (duomenys neskelbtini), užkodavo tą sąskaitą, pasirašydamas (duomenys neskelbtini), 1999 m. liepos 26 ir 27 d. O. G. suklastojo ir vėliau panaudojo suklastotus oficialius dokumentus - mokestinius pavedimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 95 710 ir 149 900 JAV dolerių (382 840 Lt ir 599 600 Lt) iš firmos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke nuėmimo ir šių pinigų pervedimo į asmeninę A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 1999 m. liepos 29 d. 15 val. 26 min. UAB (duomenys neskelbtini) kontoroje, esančioje adresu : (duomenys neskelbtini), sulaukusi kol iš kontoros išėjo visi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir direktorius A. C. liko vienas, išsikvietė A. K., ir dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pasisavinti svarbius finansinius dokumentus, 245 610 JAV dolerių (982 440 Lt), esančių (duomenys neskelbtini) firmos sąskaitoje, bei grynuosius pinigus, 1999 m. liepos 27 d. gautus A. C. (duomenys neskelbtini) banko filiale (duomenys neskelbtini), taip pat turint bendrą tikslą su A. K. tyčia nužudyti A. C., A. K. suduodant A. C. dilde, suteikiant jam ypatingas kančias, 12 smūgių į galvą, 10 smūgių į kaklą, 13 smūgių į krūtinę,12 smūgių į pilvą, dar 5 smūgius į kitas kūno vietas, iš viso padarant 53 prasiskverbiančias durtines- pjautines žaizdas, daugybinius nubrozdinimus ir kraujosruvas, dėl to nuo ūmios mažakraujystės, kurią sukėlė vidinis ir išorinis kraujavimas, pažeidus stambiąsias kaklo arterijas ir venas, širdies, plaučių ir kepenų, galvos kraujagyslių audinius, A. C. mirė. Po to pagrobė svarbius nukentėjusiojo finansinius dokumentus: mokestinius pavedimus, testines lenteles, (duomenys neskelbtini) banko dokumentus apie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą, padarydama nukentėjusiajam didelę žalą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 1999 m. liepos 29 d. parinkusi testinį raktą Nr. (duomenys neskelbtini) mokestiniam pavedimui Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 95 710 JAV dolerių (382 840 Lt) bei parinkusi testinį raktą Nr. (duomenys neskelbtini) mokestiniam pavedimui Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 149 900 JAV dolerių (599 600 Lt) pervedimo iš firmos (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), panaudodama suklastotus mokestinius pavedimus, ta pačią dieną 15 val. 57 min. ir 16 val. 06 min. šiuos mokestinius pavedimus faksu išsiuntė į minėtą (duomenys neskelbtini) banką, taip pasisavinant 245 610 JAV dolerių (982 440 Lt), iš UAB (duomenys neskelbtini) kontoros pagrobė 4900 JAV dolerių (19 600 Lt) ir paslėpė svarbius finansinius nukentėjusiojo dokumentus: mokestinius pavedimus, testinę lentelę, (duomenys neskelbtini) banko dokumentus apie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą. 1999 m. rugpjūčio 16 d. parinkusi testinį raktą Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo, o vėliau panaudojo suklastotą mokestinį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į Lietuvos Respublikos banką (duomenys neskelbtini) 8650 JAV dolerių (34 000,24 Lt) L. P. naudai. 1999 m. rugpjūčio 19 d. parinkusi testinį raktą Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo, o vėliau panaudojo suklastotą mokestinį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 7600 JAV dolerių (30 000,40 Lt) į banką (duomenys neskelbtini) J. D. naudai. 1999 m. rugsėjo 24 d. parinkusi testinį raktą Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo, o vėliau panaudojo suklastotą mokestinį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 101 200 JAV dolerių (404 000,80 Lt) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini).

Kasatorė tvirtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. A., kuris yra keturis kartus teistas ir narkomanas, parodymais ir be jokio pagrindo ignoravo (duomenys neskelbtini) firmos darbuotojų A. R. ir sekretorės E. Z. paaiškinimus. Teigia, kad joks ekspertizės aktas nepatvirtina, kad parašai, esantys mokestinusiuose pavedimuose, yra suklastoti ir kad juos suklastojo būtent kasatorė. Kadangi apeliacinės instancijos teismas išteisino kasatorę pagal 1961 m. BK 206 straipsnį dėl A. C. asmeninių dokumentų bei firmų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kitų dokumentų pagrobimo ir paslėpimo, absurdiškas tampa kaltinimas klastojant mokestinius pavedimus. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad mokestinius pavedimus buvo galima suklastoti tik naudojantis firmų finansiniais bei A. C. asmeniniais dokumentais. Ji mano, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, siuntęs faksogramas iš UAB (duomenys neskelbtini) kontoros, tačiau teismas dėl to nepagrįstai apkaltino kasatorę.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus. Teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. O. G. atvykimas į Lietuvos Respubliką nerodo mažesnio kaltininkės pavojingumo, nes ji ir toliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą. Grįždama į Lietuvos Respubliką, O. G. nesiekė palengvinti ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo ar teisminio jos nagrinėjimo, o kitoks jos atvykimo tikslas, ir toliau vengiant atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo, nesumažina pradinio kaltininkės pavojingumo ir nesudaro pagrindo švelninti atsakomybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino O. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos atvykimą į Lietuvos Respubliką.

Teismų praktikoje išlaikytinių buvimas paprastai pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau kasatorė savo kasaciniame skunde pati pripažįsta, kad negali įrodyti to, kad ji siuntė siuntinius iš Baltarusijos ar kitaip materialiai padėjo savo šeimai (nepilnamečiam sūnui ir nedarbingai motinai). Byloje taip pat nėra faktinių duomenų apie tai, kad O. G. našlės pensija naudojasi jos sūnus ir motina. Atvirkščiai, kasatorės pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsakymas į kasatorės raštą patvirtina tai, jog ji neturi teisės gauti našlės pensijos. Todėl kolegija neturi įstatyminio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, slapstydamasi užsienyje, nuteistoji negalėjo realiai išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus ir nedarbingos motinos, o dabartinė sunki jos šeimos materialinė padėtis atsirado dėl to, kad O. G. ryžosi padaryti itin sunkų nusikaltimą.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų A. A., A. R. bei E. Z. parodymus įvertino pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismų išvados dėl kitų įrodymų byloje taip pat yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymai apeliacinės instancijos teismo sprendime įvertinti nepažeidžiant proceso įstatymo reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio įstatyminio pagrindo abejoti liudytojo A. A. nuosekliais ir neprieštaringais parodymais apie tai, kad O. G. jam anksčiau siūlė nužudyti arba surasti kitą žmogų, kuris galėtų nužudyti A. C. Šiais liudytojo parodymais teismas rėmėsi tik kaip dar vienu įrodymu to, jog O. G. planavo nužudyti A. C. Tuo tarpu neginčijamas šito įrodymas yra A. K. rašyto raštelio, adresuoto žmonai turinys, kuriame nurodoma, kaip reikia elgtis O. G. ikiteisminio tyrimo metu. Iš A. K. žodžių „tegul nelepteli tardymui, kad norėjo jį pašalinti“ akivaizdu, jog O. G. siekė nužudyti A. C., o nurodymas sakyti, kad „į Daugpilį mes važiavome po parduotuves“ liudija, kad buvo suplanuotas pinigų pervedimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nepagrįstas ir kitas kasatorės teiginys, kad teismas nekreipė dėmesio į (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. R. ir sekretorės E. Z. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad liudytoja E. Z. niekada nedavė parodymų, kad mokestiniuose pavedimuose Nr. (duomenys neskelbtini) esantys rankraštiniai įrašai yra nepanašūs į O. G. raštą, o parašai- neabejotinai A. C. Negalima sutikti ir su kasatorės teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino A. A. parodymų apie tai, kad O. G. paimti pinigai buvo reikalingi remontuoti automobilį. Teismas, paneigdamas kasatorės pateiktą versiją apie tai, kad iš kontoros paimti 4900 JAV dolerių buvo reikalingi firmos automobilio remontui, nustatė, kad didžioji dalis šių pinigų (4400 JAV dolerių) tokiam tikslui beveik pusę metų nebuvo panaudoti. Todėl liudytojo R. parodymai nepaneigė kasatorės kaltės, nes O. G. net neketino paimtus pinigus naudoti bendrovės naudai ir savavališkai juos pasisavino. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tai buvo paskutinė ir viena iš daugelio kasatorės pateiktų pinigų paėmimo versijų.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo paneigtas dar vienas kasacinio skundo argumentas, kad, išteisinus kasatorę pagal 1961 m. BK 206 straipsnį dėl A. C. asmeninių dokumentų bei firmų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kitų dokumentų pagrobimo ir paslėpimo, absurdiškas tapo kaltinimas klastojant mokestinius pavedimus. Tokia kasatorės išvada yra nelogiška ir nepagrįsta. Teismas nustatė, kad finansinei operacijai atlikti pakako pasirašyti, uždėti antspaudą ant pavedimo bei testuoti bet kokią bankinę operaciją. O. G., pagrobusi mokestinius pavedimus, (duomenys neskelbtini) banko dokumentus apie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą ir testines lenteles, galėjo nekliudomai atlikti finansinę operaciją. Tam visiškai nebuvo būtina panaudoti A. C. asmeninių dokumentų ar firmų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kitų dokumentų. Teismas taip pat nustatė, kad pavedimus (duomenys neskelbtini) suklastojo būtent kasatorė. Tokias išvadas teismas pagrindė liudytojos, buvusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės, parodymais, pačios kasatorės prisipažinimu suklastojus mokestinius pavedimus Nr. (duomenys neskelbtini), jos elgesiu teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsisakius pateikti savo rašysenos lyginamuosius pavyzdžius. Toks elgesys nesiderina su jos deklaruojamu nekaltumu. Teismas taip pat pašalino abejones dėl faksų išsiuntimo iš biuro. Nuosprendžiuose aptartais įrodymais nustatyta, kad pavedimai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti iš UAB (duomenys neskelbtini) biuro iš karto po A. C. mirties, panaudojus testines lenteles. Tai galėjo padaryti tik O. G., kuri turėjo šias ofšorinės firmos (duomenys neskelbtini) sąskaitos testines lenteles.

BPK 8 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad by­los do­ku­men­tai, ku­rie šio Ko­dek­so nu­sta­ty­tais at­ve­jais įtei­kia­mi įta­ria­ma­jam, kal­ti­na­ma­jam ar nu­teis­ta­jam, taip pat ki­tiems pro­ce­so daly­viams, tu­ri bū­ti iš­vers­ti į jų gim­tą­ją kal­bą ar­ba ki­tą kal­bą, ku­rią jie mo­ka. BPK 324 straips­nio 14 da­lis kon­kre­ti­zuo­ja šį rei­ka­la­vi­mą ir nu­ma­to, kad nuteistajam ir išteisinta­jam, ne­mo­kan­tiems lie­tu­vių kal­bos, išsiunčiamas arba įteikiamas rašytinis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kalbą, kurią jis moka. BPK 324 straipsnio 13 dalis nustato 5 dienų terminą (po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo, o kai buvo paskelbta tik rezoliucinė dalis- per tą patį laiką po jų pasirašymo) teismo nuosprendžiui ar nutarčiai išsiųsti.

Kolegija nesutinka su kasatorės teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 14 dalį. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, buvo paneigtas kasatorės argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neišvertimo į nuteistosios gimtąją kalbą bei jo neįteikimo nuteistajai. Kasacinio nagrinėjimo metu buvo gautas Lietuvos apeliacinio teismo raštas, patvirtinantis tai, jog nuteistajai buvo išsiųstas nuosprendis, išverstas į nuteistosios O. G. gimtąją rusų kalbą. Tuo tarpu kasatorės motyvai dėl BPK 324 straipsnio 13 dalies pažeidimo yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimai lietuvių ir rusų kalbomis kasatorei išsiųsti praleidus įstatymo numatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti. Tačiau toks termino pažeidimas savaime nereiškia teisės apskųsti nuosprendį kasacine tvarka suvaržymo, nes BPK 370 straipsnis numato, kad kasacinio apskundimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau O. G. kasacinis skundas paduotas nepraleidus apskundimo termino, iš jo turinio matyti, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys kasatorei žinomas, aiškus ir ji suvokia, už ką ir kokių įrodymų pagrindu yra nuteista, dėl kurio kaltinimo ir kodėl yra išteisinta. Todėl minėtas BPK 324 straipsnio 13 dalies pažeidimas esminiu nelaikytinas.

Be to, O. G. baudžiamoji byla kasacine tvarka buvo nagrinėjama ir 2006 m. sausio 31 d. Teismo posėdžio metu kolegija, atsižvelgdama į BPK 324 straipsnio 13 dalies pažeidimą, patenkino O. G. gynėjo prašymą suteikti galimybę surašyti naują kasacinį skundą ir priėmė nutartį atidėti kasacinės bylos nagrinėjimą iki 2006 m. vasario 28 d.

Kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo priede išdėstytus nuteistosios O. G. argumentus, nes jie tik pakartoja apeliacinio skundo teiginius apie liudytojų parodymų tariamą prieštaringumą ir nepagrįstą jų pripažinimą kaltinančiais įrodymais bei vėl teigiama, kad po A. C. nužudymo mokestinius pavedimus surašė ir išsiuntė ne ji. Apeliacinės instancijos teismas O. G. argumentus išsamiai išnagrinėjo, BPK normų, reguliuojančių bylų apeliacinį procesą, nepažeidė ir priėmė nuosprendį, tinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, kai paskirtoji bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas) tuo atveju, kai nustatoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir/ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti esminiais, nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl, nesant BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų pagrindų, kasatorės prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistosios O. G. kasacinį skundą.