- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-353-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58321-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- E. O.
- Nukentėjusysis
- M. M., O. Ž.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
E. O. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta, nes kaltinamasis suimtas kitoje byloje.
Visiškai patenkintas nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir jam iš E. O. priteistas 51 euras, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam priteista 500 eurų.
Visiškai patenkintas nukentėjusiojo O. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir jam iš E. O. priteista 20 eurų, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam priteista 300 eurų.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. O. Vilniaus teritorinės ligonių kasų naudai priteista 28,26 eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. O. 2017 m. lapkričio 5 d., apie 13.30 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užėjo į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kumščiu sudavė ne mažiau 3 smūgių į veidą M. M., o šiam nuo smūgių pargriuvus spyrė į nugaros sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešiniame smilkinyje, muštines žaizdas nosyje, viršutinėje lūpoje, taip padarydamas nukentėjusiajam M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o šiam pabėgus iš buto, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus nemažiau 3 smūgių O. Ž. į veidą, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrai sudavė nemažiau 10 smūgių O. Ž. į nugarą, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas arba sušvelninti paskirtos bausmės dydį, nes paskirta beveik maksimali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat prašo išsiaiškinti, ar teismo procesas ir kaltinimas jo atžvilgiu yra teisingas.
2.1. Skunde nurodė, kad teisme savo kaltę pripažino visiškai. Viso ikiteisminio tyrimo metu padėjo pareigūnams išsiaiškinti ir ištirti bylą. Teisme jam buvo pareikštas įtarimas dėl abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo, bet realiai nebuvo įrodymų, kad jis ką nors padarė nukentėjusiajam O. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu apelianto parodymai nė karto nesikeitė, o nukentėjusiojo O. Ž. parodymai buvo skirtingi. Nukentėjęs O. Ž. 2017 m. gruodžio 8 d. asmens parodymo atpažinti protokole neatpažino jam parodytų asmenų nuotraukų, bet 2018 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti protokole matyti, kad O. Ž. atpažino E. O. kaip asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 5 d. buvo jo bute su pažįstamu, tačiau nurodė, kad jis nukentėjusiajam nieko nedarė. Teismas neatkreipė į tai dėmesio ir išvadose nurodė, kad akistata įvyko praėjus pusei metų po įvykio, dėl to nukentėjęs gali klysti.
2.2. Teismo išvadose parašyta, kad E. O. atlupo duris, bet kitų proceso dalyvių parodymuose nurodyta, kad nuteistojo pažįstamas, buto šeimininkui įsileidus E. O., pradėjo antrą kartą skambinti į duris, nes buvo nepatenkintas, kad jo neįleido į butą. O. Ž. atidarius duris jie pradėjo muštis. Nuteistasis nuėjo į kambarį, kur buvo M. M., nes norėjo užbėgti konfliktui už akių, kad nebūtų didesnių muštynių. M. M. iš kišenės išsitraukė į dujų balionėlį panašų daiktą ir nuteistasis sureagavęs trenkė nukentėjusiajam. Savo elgesio neteisina, nes galėjo pasielgti kitaip. Jo ir M. M. parodymai sutampa. Atsiprašė nukentėjusiojo ir sutiko su pareikštu ieškiniu. Su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu buvo pažįstamas apie savaitę, todėl pareigūnams negalėjo pateikti daugiau informacijos.
2.3. Apelianto manymu, nukentėjusysis O. Ž. nori pasipelnyti iš šio atvejo. Parodymų neatsiminė ir tiesiog padavė ieškinį. Jokių medicininių dokumentų dėl patirtų traumų ar sužalojimų nepateikė. Mano, kad neturėtų atsakyti už kito asmens veiksmus, nes savo veiksmus prisipažino visiškai. Nukentėjusiojo O. Ž. atveju nieko nedarė, o tai patvirtino ir pats O. Ž..
2.4. Apeliantas pabrėžė, kad baigė kursus „Atrask save“ ir iš Europos Sąjungos fondų jam bus finansuojami mokslai vairuotojo teisėms gauti. Jis rado darbą statybų sektoriuje ir nori atlyginti priteistą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistais ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Dėl įrodymų vertinimo
4. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti motyvai, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovaujasi konkrečiais įrodymais. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
5. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir nurodė, kad E. O. veiksmai prieš M. M. įrodyti paties E. O. ir nukentėjusiojo M. M. parodymais, kurie iš esmės sutapo, taip pat specialisto išvada ir liudytojų parodymais. E. O. pripažino padaręs nusikaltimą prieš M. M., tačiau nesutiko, kad smurtavo prieš O. Ž.. Nurodė, kad jo nusikalstamų veiksmų prieš O. Ž. nepatvirtina jokie įrodymai, o paties nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas E. O. kaltę, vadovavosi nukentėjusiojo O. Ž. parodymais bei nukentėjusiojo M. M. parodymais, o E. O. nurodytas aplinkybes vertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais O. Ž. parodymais ir teismo posėdyje duotais parodymais, kurie iš esmės buvo panašūs. Šiuose parodymuose O. Ž. nurodė, kad antrą kartą atidarius duris E. O. jas atplėšė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo jam sudavė smūgį į veidą. Jam atsitraukus nuo durų jie abu jį puolė, sudavė keletą smūgių ir po to E. O. nubėgo į kambarį pas M. M. ir ten vyko muštynės. M. M. pasišalinus iš buto per balkono langą, E. O. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo jį vėl puolė mušti. Jis bandė gintis, nugriuvęs ant lovos bandė įspirti ir tada jie liovėsi. Aplinkybę, kad E. O. sudavė smūgius O. Ž., patvirtina ir M. M. parodymai, kad įvykių metu girdėjo O. Ž. žodžius „ką jūs čia darot?“, „baikit“, „ko daužotės“ – šios frazės naudojamos daugiskaita, todėl akivaizdu, kad skirtos abejiems į būtą įsiveržusiems asmenims.
6. Bylos duomenimis nuteistasis ir jo draugas (Ž. Ž.) skambino nukentėjusiesiems ir darė spaudimą, įtaką, norėjo susitarti, todėl akistatos metu nuteistojo akivaizdoje O. Ž. išsigando ir galėjo pabijoti papasakoti esmines bylos aplinkybes. Tačiau savo pirminius parodymus nukentėjusysis patvirtino teisme, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo išsiskiriančiais akistatos protokolo duomenimis. Apelianto argumentas, kad O. Ž. parodymai buvo prieštaringi, nepagrįstas. Paties nuteistojo duoti parodymai yra nepatikimi ir keliantys abejones. Priešingai nei teigiama skunde, E. O. nepadėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos, nes viso tyrimo metu nesuteikė jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, neatskleidė jo tapatybės ir kitos tyrimui reikšmingos informacijos. Tai, jog nuteistasis savo noru neatskleidė reikšmingų bylos aplinkybių, verčia abejoti jo parodymų nuoširdumu.
7. Skunde ginčijama, ar buto duris jėga atidarė E. O., ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. O. Ž. nurodė, kad duris atplėšė E. O., o pirmą smūgį sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Byloje nustatyta, kad E. O. veikė bendrai su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o kas atidarė buto duris, ypatingos reikšmės neturi.
8. Byloje tinkamai nustatyta, kad E. O. savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam O. Ž.. Priešingai nei nurodyta skunde, nėra pagrindo teigti, kad O. Ž. nori pasipelnyti iš šio įvykio. Apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo priteista 20 eurų turtinės žalos (pinigai, kuriuos paėmė užpuolikai įvykio metu) bei 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurie teismo vertinimu yra pagrįsti ir proporcingi jo patirtiems išgyvenimams.
Dėl bausmės
9. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. E. O. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcija numato alternatyvias viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmes.
10. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. E. O. nuteistas už nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, tame tarpe kad E. O. anksčiau teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytas VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“, sprendimo priėmimo metu buvo suimtas kitoje byloje. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
11. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atskirai nedetalizavo bausmės dydžio nustatymo motyvų, tačiau už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes, E. O. paskyrė didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Esminę reikšmę paskirtos bausmės dydžiui turėjo ankstesni E. O. teistumai bei tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė esant neišnykusiam teistumui. Didesnė už bausmės vidurkį sankcija paskirta ir dėl to, jog nebuvo nustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, ji paskirta tinkamai, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.
12. Apelianto skunde nurodyti motyvai negali sąlygoti švelnesnės bausmės paskyrimo. Argumentas, kad laisvės atėmimo bausmė ribos E. O. galimybes atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą, nepagrįstas. Atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nuteistasis galės dirbdamas bausmės atlikimo vietoje arba atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir išėjęs į laisvę. Be to, nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, kad būdamas laisvėje jis atlygins žalą. Teismo nuosprendžiu paskirta atlyginti turtinė žala yra E. O. pareiga atsiradusi iš jo nusikalstamo elgesio rezultato ir niekaip negali nulemti paskirtos bausmės sušvelninimo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. O. apeliacinį skundą atmesti.