- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-627-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25923-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. gynėjo advokato M. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2020 m. birželio 4 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-416 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. nuteistas 2017 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. birželio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-416 nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 14 balų pagal OASys metodiką, be to, nuteistasis ne kartą skatintas, nebaustas drausmine tvarka, jis yra motyvuotas dirbti, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, siekia pozityvių asmenybės pokyčių. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nors A. G. drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau 2019 m. birželio 28 d. jis sukonfliktavo su kitu nuteistuoju, dėl ko buvo nežymiai sužalotas. Be to, 2020 m. birželio 8 d. teisme buvo gautas Marijampolės pataisos namų raštas, kuriuo prašoma prijungti prie bylos nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo. Šis nutarimas patvirtina, kad 2020 m. birželio 6 d. A. G. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – nustatytu laiku nebuvo rastas Pusiaukelės namuose, taip pat neatsiliepė pareigūnams skambinant nuteistajam telefonu. Pažymėta ir tai, kad nuo pat bausmės atlikimo pradžios A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo nei vienu balu, nors dalis nustatytų balų yra dinaminiai, t. y. kintantys. Be to, neatliktos bausmės dalis (3 metai 11 mėnesių 29 dienos Komisijos nutarimo priėmimo dienai) dar nėra pakankama, kad leistų nuteistąjį toliau sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, taip pat bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo A. G. gynėjas advokatas M. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 4 d. nutarimą taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra nuolat skatinamas ir neturi galiojančių nuobaudų, todėl egzistuoja formalusis ir materialusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2020 m. liepos 1 d., kuri numatė gerokai platesnį ratą kriterijų, kuriais vadovaujantis nuteistiesiems galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Tačiau nutarties priėmimo dieną galiojo nauja BVK redakcija, kurioje su tam tikromis išimtimis numatyta vienintelė lygtinio paleidimo sąlyga – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Skunde gynėjas pažymi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra nykstamai mažas, o įstatymas nenustato imperatyvios nuostatos daryti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, kuris šiuo atveju ir taip yra reikšmingai mažas – 14 balų pagal OASys metodiką. OASys rizikos vertinimo vadove nurodoma ne tik tai, kad dinaminiai kriterijai bėgant laikui gali keistis, bet ir tai, kad dinaminius veiksnius daug sunkiau, palyginti su kriminalinės istorijos kintamaisiais, patikimai įvertinti, nes informacija turi būti surinkta iš įvairių šaltinių ir dažnai reikalauja interpretacijos.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. G. iki suėmimo gyveno su žmona ir mažametėmis dukromis. Šiuo metu jis nuolat palaiko ryšius su dukromis, broliu ir tėvu. Nuteistasis 32 kartus buvo išleistas į trumpalaikes išvykas, taip pat vieną kartą išleistas atostogoms 6 kalendorinėms dienoms. Pažeidimų išvykų metu neužfiksuota. A. G. visą bausmės atlikimo laiką dirba tiek kaip samdomas darbuotojas, tiek savanoriškais pagrindais, dalyvauja įvairiose įstaigos organizuojamose veiklose, turi nuolatines pajamas ir finansiškai prisideda prie dukrų išlaikymo. Be to, nuteistasis nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai ir taktiškai, todėl bausmės tikslai jau yra realiai pasiekti.
5.4. Skundo autorius pažymi, kad nuteistasis drausminę nuobaudą – papeikimą, gavo dėl to, kad šalia Pusiaukelės namų esančioje vaikų žaidimų aikštelėje Tėvo dienos proga buvo susitikęs su savo mažametėmis dukromis. Dėl šios nuobaudos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra pateiktas skundas, kurio nagrinėjimas dar nėra baigtas. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis šios nuobaudos skyrimu, netvirtindamas Komisijos 2020 m. birželio 4 d. nutarimo, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Teigiamai A. G. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti išvadą, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį, todėl toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymima ir tai, kad Komisijos nariai vienbalsiai pritarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai įvertindami jo nusikalstamo elgesio riziką ir pavyzdingą elgesį bausmės atlikimo metu.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. G. gynėjo advokato M. V. skundas atmetamas.
7. Susipažinusi su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties ir nuteistojo gynėjo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra objektyvaus pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju dar negalima daryti išvados, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje A. G. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nuteistojo gynėjas nepateikė.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad Komisijos 2020 m. birželio 4 d. nutarimas priimtas dar galiojant senajai (tai yra ankščiau nutartyje paminėtai) šio straipsnio redakcijai. Pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėja klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos ir priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas Komisijos nutarime išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų tinkamumą pagrįstai įvertino remdamasis būtent Komisijos priimto nutarimo metu galiojusio BVK nuostatomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė (BVK 3 straipsnio 1 dalis).
9. Pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 14 balų. Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti pakankamai duomenų, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Nors A. G. stengiasi elgtis pavyzdingai, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų (2020 m. birželio 8 d. gauta nuobauda yra apskųsta BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka), nuo 2018 m. liepos 3 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau šios aplinkybės nenusveria sričių, kurios vis dar turi būti koreguojamos tęsiant bausmės atlikimą izoliuotam nuo visuomenės. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš apylinkės teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Tuo tarpu informacija apie A. G. padarytus nusižengimus, nepaisant to, ar už juos buvo skirtos atitinkamos nuobaudos, ar ne, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi/nesilaikymą, leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne tik už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą bei gabenimą, tačiau ir už fizinio smurto panaudojimą pasipriešinant valstybės tarnautojo funkcijas atliekančiam pareigūnui. Todėl teisėjų kolegija atidžiai įvertina nuteistojo požiūrį į smurtinį elgesį bei piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis 2019 m. birželio 28 d. tarp A. G. ir kito nuteistojo įvyko smurtu pasibaigęs konfliktas. Nors drausminė nuobauda neskirta – buvo apsiribota pokalbiu ir du savaitgalius neleista išvykti į trumpalaikę išvyką, tačiau šis incidentas patvirtina, jog nuteistasis negeba emociškai susitvardyti bei išvengti destruktyvių situacijų. Duomenų, kad A. G. būtų lankęsis pas psichologus, siekdamas spręsti savikontrolės problemas, ar būtų dalyvavęs specialiai smurtinio elgesio prevencijai skirtose programose, pateiktoje medžiagoje nėra. Taigi, šiai sričiai pakankamas dėmesys nėra skiriamas.
12. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina Socialinio tyrimo išvados teiginius, jog A. G., kaip pats teigia, nevartoja jokių psichotropinių medžiagų. Vien aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio užfiksuota nebuvo, neįrodo, jog nuteistasis neturi problemų dėl potraukio minėtoms medžiagoms. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu A. G. prisipažino, jog didelį kiekį narkotinių medžiagų pirko ne tik platinimui (draugui), bet ir asmeniniam vartojimui. Taigi, nuteistasis neabejotinai yra bandęs šių medžiagų ir žino jų poveikį, nepaisant to, jokiose programose, susijusiose su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija, A. G. nedalyvavo. Taigi, ir šiai sėkmingai probacijai reikšmingai sričiai neskiriamas pakankamas dėmesys. Sutiktina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose užimtumo programose, tačiau dauguma jų buvo nukreiptos į malonų laisvalaikio praleidimą (kino terapijos užsiėmimai, stalo futbolo, smiginio, krepšinio, tinklinio turnyrai, augalininkystės būrelis, meninių įgūdžių lavinimas taikomojoje dailėje keramikos srityje, inkilų kėlimas ir kt.), o ne į turimų koreguotinų sričių taisymą. Bausmės atlikimas nėra vien pozityvus laisvalaikio leidimas, įkalinimo įstaigoje esantis asmuo, visų pirma, privalo suvokti už kokį netinkamą elgesį sulaukė būtent tokios bausmės, kokios problemos, priežastys lėmė šį elgesį bei ką reikėtų daryti, kad toks elgesys nepasikartotų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. G. savo problemas supranta, tačiau jas vertina paviršutiniškai. Taigi, nuteistasis vis dar stokoja kritiško mąstymo, kalbant apie jo neteisėtą elgesį.
13. Pateiktoji medžiaga patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo kuo nors išskirtinis ar išimtinai pavyzdingas. Socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, darbas pataisos įstaigoje, paskatinimų gavimas yra daugeliui nuteistųjų būdingos aplinkybės. Vis dėlto, jos neleidžia daryti išvados, jog paleistas lygtinai A. G. sugebės tinkamai laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pastovų darbą A. G. turėjo ir būdamas laisvėje, problemų įsidarbinant jam nekildavo, o darbo vietos buvo keičiamos tik dėl didesnio darbo užmokesčio. Taigi, su finansiniu nepritekliumi A. G. nesusidurdavo, nepaisant to, noras dar labiau praturtėti skatino rinktis priešingą teisei veikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nuteistasis įsigijo už 15 000 Eur, be abejo, tikėdamasis šias medžiagas parduoti dar brangiau. Taigi, minėta suma jam nebuvo didelė ar reikšminga, kurios nebūtų gaila investuoti į nusikalstamos veikos vykdymą. Todėl aplinkybė, jog A. G. šiuo metu neturi finansinių sunkumų, nėra svarbi lygtinio paleidimo taikymui, nes, jau minėta, nusikaltimo darymas nebuvo nulemtas jo sunkios materialinės padėties.
14. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo taikymo grįžtų gyventi į buvusį motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties šis butas paveldėjimo teise priklauso A. G.. Į butą, kuriame su šeima (žmona ir dukromis) gyveno iki suėmimo negrįš, nes yra pradėtas skyrybų procesas. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis grįžtų gyventi į tą pačią aplinką, kurioje įvykdė nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis narkotines medžiagas A. G. laikė (slėpė) ne tik tuometinėje savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) tačiau ir motinos bute, į kurį gyventi šiuo metu planuoja grįžti. Duomenų, ar nuteistasis yra nutraukęs ryšius su asmenimis, platinančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, pateiktoje medžiagoje nėra. Todėl daryti vienareikšmę išvadą, jog A. G. gyvenimo stilius, pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bus išimtinai pozityvus, nėra pagrindo, juo labiau, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nuostatos nėra palaikančios nusikalstamą elgesį, tačiau nėra ir kategoriškai neigiamos.
15. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog jokios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, A. G. bausmės atlikimo metu nepadarė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo skaičiuojamas penkis kartus – 2017 m. gegužės 24 d., 2018 m. spalio 25 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. gegužės 7 d., tačiau visus šiuos kartus nustatyti tie patys 14 balų, kurių 5 balus sudaro statiniai (nekintantys) taškai ir 9 balus – dinaminiai (kintantys) taškai. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Šios išvados nepaneigia nei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nei pastaruoju metu rodomas teigiamas elgesys. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. G. gynėjo advokato M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.