Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tikroji vaivorykštė“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. liepos 24 d. gautas kreditorės UAB „Tikroji vaivorykštė“ (toliau – ir kreditorė) pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš skolininkės UAB „ICS projectus group“ (toliau – ir skolininkė).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, CPK 338 straipsnis).

7. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą skolininkei dėl teismo įsakymo išdavimo (delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės delspinigius pagal 2018 m. kovo 14 d. sudarytą projektavimo paslaugų sutartį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skolininkė (vykdytojas) minėtos sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti projektavimo paslaugas iki (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1, 5.1. punktas). Remiantis sutarties 7.4.2. punktu, už dėl skolininkės kaltės uždelstus bet kokio ir kiekvienos sutartinės paslaugos atlikimo terminus nurodytus sutarties priede Nr. 4, už kiekvieno šiame priede nurodytų paslaugų etapo praleidimo terminą skolininkė moką kreditorei 150 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, sutarties 11.3. punktu, šalys nustatė, kad ginčai, kilę tarp šalių dėl šios sutarties, sprendžiami derybomis, o nepavykus jų išspręsti derybomis per 30 darbo dienų – teismine ginčų sprendimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ar Šiaulių apygardos teisme (sutartinis teismingumas).

9. Teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kreditorės pateiktai projektavimo paslaugų sutarčiai taikytinos ir bendrosios rangos sutartį reglamentuojančios teisės normos, nes bylos šalių sutartimi yra kuriamas naujas daiktas, rengiant objekto techninį projektą naujam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir ginčas kyla būtent dėl daiktinių teisių į šį objektą, todėl ginčas pagal išimtinio teismingumo taisykles teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčui kilus iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių, taikomos juos reguliuojančios CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos. Remiantis CK 6.700 straipsniu projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Projektavimo darbų sutarties vykdymo metu sukurtas projektavimo darbų rezultatas nuosavybės teise perduodamas užsakovui. Tarp kreditorės ir skolininkės sudarytos Projektavimo paslaugų sutarties objektas (projektavimo darbų rezultatas) yra pastato projektavimo paslaugos, žemės sklypo plano parengimas, projekto vykdymo priežiūros paslaugos, statybos leidimo gavimas, o ne naujo pastato sukūrimas, taigi pagal projektavimo sutartį joks ginčas dėl daiktinių teisių negali kilti.

11. Pažymėtina, kad CPK 32 straipsnyje įtvirtintas sutartinis teritorinis teismingumas, visų pirma, skirtas tam, kad šalys tarpusavio susitarimu galėtų susitarti dėl kito teismo, nei yra numatyta pagal teismingumo taisykles, įtvirtintas civilinio proceso įstatyme.

12. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 437 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas apie savo teises informuojamas pranešimu. Nagrinėjamu atveju tiek nesutikimą su kreditorės reikalavimo pagrįstumu iš esmės, tiek dėl teismingumo skolininkui suteikta teisė išdėstyti prieštaravimuose (CPK 439 str.).

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės pareiškimo priėmimo stadijoje nusprendęs dėl teismingumą nustatančios sutarties sąlygos negaliojimo neatsižvelgė į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo reglamentavimo ypatumus, be pakankamo pagrindo iš esmės paneigė sutarties šalių (kartu ir skolininko) teisę susitarti dėl tarpusavio teisių bei pareigų, todėl skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, nesvarstė, ar pareiškimas atitinka kitus proceso įstatyme numatytus šio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.