Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat E. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir E. R. nubaustas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirta atlikti kalėjime. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. R. paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. A., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir prie šio namo arčiau kaip 100 metrų atstumu, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomųjų priemonių nuspręsta netaikyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. R. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei E. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Tačiau nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikriną skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir jos atlikimo vietos nustatymo.

Dėl bausmės

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

7. UŽ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nurodytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už kiekvieną veiką nustatydamas bausmės dydį artimą minimaliam, t. y. 6 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnis).

8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. R. tiesiogine tyčia padarė nesunkius nusikaltimus, kad nusikaltimai buvo padaryti dėl žemų ir smurtinių motyvų, siekiant aiškintis asmeninius santykius, panaudojant smurtą, kad nustatyta nuteistojo E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nuteistasis praeityje teistas (1 t., b. l. 142-155), be kita ko ir už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, kad E. R. nusikalto praėjus šešiems mėnesiams po arešto bausmės atlikimo, kad praeityje baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 26-31), kad nuteistasis nesilankė VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t., b. l. 21-22). Pastarosios aplinkybės sudarė teisėtą bei pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui nuteistajam skirti griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertinęs aptartas nuteistąjį bei nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad nuteistasis nėra įvykdęs visų jam paskirtų administracinių nuobaudų, kad nuteistasis realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiško pobūdžio, anksčiau skiriamos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, sprendžia, kad švelnesnio pobūdžio bausmės (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ar arešto bausmės) paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Be to, už nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis, t. y. už kiekvieną veiką paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat nevertintina kaip per griežta, kadangi nuteistajam nustatyti bausmių dydžiai ir šiek tiek didesni nei sankcijoje numatyta minimali bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės dydį ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat nenustatyta pirmosios instancijos teismo klaidų, bendrinant už atskiras veikas nuteistajam. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta galutinė bausmė paliekama nepakeista.

9. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad be kita ko asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. R. paskyrė galutinę subendrintą bei sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, todėl apie bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę pasisakytina apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime.

10. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi E. R. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius jos teistumus, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

11. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tiesiogine tyčia padarė du baigtus nusikaltimus, anksčiau taip pat yra teistas už smurtinius nusikaltimus), kad nusikalstamos veikos padarytos, panaudojant smurtą, siekiant aiškintis asmeninius santykius, taip pat įvertinusi nuteistojo ankstesnius teistumus bei padarytus administracinius nusižengimus, kurių didžioji dalis taip pat padaryti nuteistajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, sprendžia, jog šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, juo labiau, kad nuteistajam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, padarymą nuteistajam paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bausmės atlikimo vietos parinkimo

12. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta nuteistajam E. R. paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti kalėjime. Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

13. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. E. R. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas subendrinta bei sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, padarė 2024 m. rugsėjo 28 d., t. y. jau nebegaliojant BK 50 straipsnio 3 daliai, numačiusiai teismo pareigą parinkti bausmės atlikimo vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vadovavosi nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu nebegaliojančiu baudžiamuoju įstatymu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančiose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatose įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas, o konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 30 straipsnio 1-2 dalys).

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, skundžiamas nuosprendis keičiamas, panaikinant rezoliucinę dalį, kuria nuteistajam paskirta bausmę atlikti kalėjime. Taip pat remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, t. y. kad teismas neturi pareigos nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, nuteistojo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje, atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

16. Kauno apygardos teisme gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma iš nuteistojo E. R. priteisti 175 Eur teisinės pagalbos išlaidų valstybei (2 t., b. l. 90). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė skundą atmesti. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 87), kuria remiantis, gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes bei tai, kad skundas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtas vieno posėdžio metu, kuris truko 8 minutes (2 t., b. l. 94-95), kad byloje esantys duomenys patvirtina sunkią nuteistojo turtinę padėtį – skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat kad turės atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. R. apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria E. R. bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Nepriteisti iš E. R. valstybės naudai 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.